Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei ir Erikai Ziniūtei, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei ir Svetlanai Agafonovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014-05-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-05-10, apie 1.08 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų akivaizdoje, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Policijos pareigūnams pareikalavus nusiraminti, į perspėjimus nereagavo, priešinosi vedant į Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį, tuo įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str., 187 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 nutarimu A. J. pagal ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 350 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės eismo 2014-05-16 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

A. J. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir paaiškino, kad tą dieną apie 22.00 val. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kazino. Kazino buvo vieną valandą, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kazino laimėjo kažkiek pinigų, tačiau jam, A. J., juos neteisingai paskaičiavo ir išmokėjo. Dėl to kilo ginčas ir jis, A. J., apsaugos darbuotojo buvo išvarytas. Jis, A. J., iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pats buvo pristatytas į policijos komisariatą. Policijos komisariate pareigūnas paėmė jo, A. J., asmeninius daiktus nesurašęs jokio poėmio protokolo. Pamanęs, kad jo teisės yra pažeistos, jis, A. J., pradėjo aiškintis, kodėl buvo sulaikytas. Atsisakė tikrintis blaivumą, kadangi jam niekas nieko nepaaiškino. Buvo patalpintas į sulaikymo kamerą. Buvo vežamas į ligoninę tyrimams atlikti, tačiau juos atlikti atsisakė. Policijos pareigūnai jam, A. J., nieko nepaaiškino. Buvo sulaikytas 2 paroms. Per visą tą laiką su administracinio teisės pažeidimo protokolu supažindintas nebuvo, nors to kelis kartus prašė.

Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas S. V. parodė, kad paties įvykio nematė, administracinių teisės pažeidimų protokolus surašo iš pareigūnų tarnybinių pranešimų. Jeigu asmuo atsisako tikrinti blaivumą alkotesteriu, jis siunčiamas į medicininę įstaigą tyrimui atlikti. A. J. protokolas surašytas remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktu.

Apklusta teisme liudytoja Klaipėdos AVPK patrulė S. V. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas, A. J. pats iškvietė policijos pareigūnus teigdamas, kad jų neteisėtai „išmėtė“ iš (duomenys neskelbtini)kazino. Kazino apsaugos darbuotojas paaiškino, kad A. J. yra neblaivus, neadekvačiai elgiasi, todėl ir buvo pašalintas. Mano, kad A. J. galėjo būti vidutinio girtumo. A. J. norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) patalpas, nes ten buvo palikęs striukę ir piniginę. Paliekant savo daiktus kazino yra išduodamas specialus žetonas, tačiau A. J. jo neturėjo. Apsaugos darbuotojas teigė, kad A. J. už pamestą žetoną turi sumokėti 20 Lt. Policijos pareigūnas pasiūlė jam vykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimą, tačiau A. J. triukšmavo, šūkavo, todėl jam buvo pasiūlyta eiti namo. A. J. nesutiko, niekur nenorėjo eiti. Vedamas į policijos komisariatą A. J. priešinosi, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus. Jos, S. V., atžvilgiu A. J. necenzūrinių žodžių nevartojo. Policijos komisariate A. J. tikrintis blaivumą atsisakė. Atsisakė eiti į PK patalpas, į įspėjimus, kad bus panaudota jėga, nereagavo. A. J. atžvilgiu buvo panaudota jėga.

Analogiškas aplinkybes S. V. nurodė 2014-05-10 tarnybiniame pranešime (b.l. 6).

Apklaustas teisme liudytoju Klaipėdos AVPK patrulis S. R. parodė, kad gavo pranešimą apie įvykį, atvyko prie (duomenys neskelbtini) kazino. Atvažiavus į įvykio vietą juos pasitiko neblaivus vyriškis, kuris buvo labai supykęs, kadangi apsaugos darbuotojai jo neįleido į kazino patalpas. Apsaugos darbuotojas policijos pareigūnams paaiškino, kad vyras kazino patalpose nesiorientavo aplinkoje, kabinėjosi prie kitų kazino klientų. Jis, S. R., pasiūlė vyriškiui eiti namo ir išsiblaivius ryte grįžti į kazino ir pasiimti ten paliktus daiktus. Tačiau vyras buvo neblaivus, su juo sunkiai buvo bendrauti, jis vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Vedamas į policijos komisariatą vyras priešinosi. Nepamena, ar jo, S. R., atžvilgiu pažeidėjas vartojo necenzūrinius žodžius.

Analogiškas aplinkybes S. R. nurodė 2014-05-10 tarnybiniame pranešime (b.l. 5).

Apklausta teisme liudytoja VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja O. M. parodė, kad 2014-05-10 apžiūrai buvo pristatytas A. J., kuris apžiūros atsisakė, atsisakė duoti kraują ir tikrintis alkotesteriu blaivumui nustatyti. Negali teigti, kad A. J. buvo neblaivus, jis elgėsi agresyviai, dėl to galėjo pamanyti, kad vyras gali būti neblaivus. Nepamena, ar A. J. buvo uždėti antrankiai, ar jis dėvėjo viršutinius drabužius. Su juo bendravo 5 minutes.

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 144 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. apžiūros atsisakė (b.l. 7).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2014-05-10 nakties vaizdo įrašą, su kuriuo susipažinus teismo posėdyje, negalima daryti kategoriškos išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. yra neblaivus, elgiasi agresyviai, priešinasi policijos pareigūnams (b.l. 51).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas 2014-10-02 raštu Nr. 30-31-1-S-5756 pranešė, kad pateikti 2014-05-10 nakties vaizdo įrašo nėra galimybės, nes filmuota vaizdo medžiaga yra išsaugota nuo 2014-06-30.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio nuostatas (Administracinė byla Nr. N-438-72/2010).

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Taigi ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir kuris ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. savo kaltę neigia, paaiškino, kad tikrai lankėsi (duomenys neskelbtini) kazino, kur dėl neteisingai išmokėtų pinigų kilo konfliktas su kazino darbuotojais, dėl ko buvo išvarytas. Kadangi kazino liko jo asmeniniai daiktai, norėjo sugrįžti, tačiau apsaugos darbuotojai jo neįleido, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Alkoholinių gėrimų nevartojo, elgėsi adekvačiai, blaivumą tikrintis atsisakė, kadangi nežinojo, dėl ko buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, jam nedavė pasirašyti dokumentų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek 2014-05-10 įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys, tiek jo tiesioginiai liudytojai, bei liudytojai, įvykį matę jo eigoje, skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Apklausti teisme policijos pareigūnai S. V. ir S. R. parodė, kad A. J. aktyviai priešinosi, šūkavo, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, norėjo sugrįžti į kazino patalpas, aiškiai buvo neblaivus. Policijos pareigūnai parodė, kad jų atžvilgiu A. J. necenzūrinių žodžių nevartojo, jų garbės ir orumo neįžeidė. Iš apklaustų liudytojų nustatyta, kad kazino apsaugos darbuotojas policijos pareigūnams paaiškino, kad A. J. elgėsi neadekvačiai, kibo prie kitų kazino klientų. Pažymėtina, kad minėtas apsaugos darbuotojas nenustatytas, apklaustas nebuvo, jokio paaiškinimo nepateikė. Pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014-05-10 nakties vaizdo įrašas nepatvirtino teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. eina lydėdamas policijos pareigūnų, nesipriešina, nebando išsilaisvinti, elgiasi ramiai, staigių judesių nedaro. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-asis policijos komisariatas 2014-05-10 vaizdo įrašo nepateikė. Apklausta teisme gydytoja O. M. taip pat kategoriškai nepatvirtino, kad A. J. buvo neblaivus, parodė, kad A. J. atsisakė tikrintis blaivumą. Apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad paties įvykio nematė, o administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. surašė tik vadovaudamasis policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimose nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodyta, kad įvykis vyko tik Turgaus g. 1, Klaipėda, tai yra prie (duomenys neskelbtini) kazino.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimai galėjo būti padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracines nuobaudas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 2014-05-10 A. J. pasirodė neblaivus viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, į policijos pareigūnų įspėjimus nereagavo, priešinosi, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Kaip minėta, asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai pažeidėjo naudai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu, vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

n u ta r i a:

A. J. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.