- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-309-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. S., S.
- Ieškovas
- A. Č. V.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova, Igoris Manzurovas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4333-129/2009 pagal ieškovo A. Č. V. ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius A. Č. V. 2008-12-03 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti 20000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-04 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš S. S. 20000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-12-04 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus A. Č. V. naudai. 2008-12-23 buvo gauti skolininkės S. S. prieštaravimai.
Ieškovas A. Č. V. 2009-01-20 pateikė ieškinį, prašydamas išieškoti 20000 Lt skolą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-06-07 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės sąskaitą jos paskolai banke padengti 20000 Lt. Sumokėjęs už atsakovę paskolą, ieškovas tikėjosi, kad ji šią sumą, kai išspręs savo finansines problemas, grąžins, tačiau atsakovė neketina pinigų grąžinti (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.237 str., 6.870 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kai 2006 m. balandžio mėn. atsakovė gavo vartojamąją 18500 Lt paskolą, kai ji su ieškovu kartu gyveno. Už šią paskolą nusipirko per pusę žemės sklypą, kuriame pradėjo statyti vienbutį gyvenamąjį namą. Kreditas buvo grąžintas anksčiau termino, kadangi atsirado galimybė gauti didesnę paskolą. 2006-10-27 atsakovės vardu buvo paimtas 25000 Lt vartojimo kreditas, už kurio grąžinimą yra laidavęs ir ieškovas. Ši suma investuota į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo statybą. Šią paskolą atsakovė moka iki šiol. Jokių paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo. Ieškovas nepateikė jokios paskolos sutarties ar paskolos raštelio, įrodančio paskolinių teisinių santykių buvimą tarp šalių (CK 6.870 str., 6.871 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. V. dublike nurodė, kad su atsakove nevedė bendro ūkio ir bendrai netvarkė finansų, kadangi neketino gyventi kartu ar tuoktis. Aplinkybė, kad žemės sklypas buvo pirktas dalinės nuosavybės teise, neturi nieko bendro su atsakovei pervesta 20000 Lt suma, kadangi ją atsakovė turi grąžinti. Atsakovės sudarytos paskolos paskirtis buvo atsakovės vartojimo reikmėms. Kita paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovei automobilio pirkimui. Atsakovė neginčijo fakto, kad jai į asmeninę sąskaitą buvo pervesti būtent ieškovui priklausantys pinigai, o ne kažkokie bendrai valdomi ar naudojami pinigai. Toks pinigų pervedimas gali būti įvardijamas kaip pinigų skolinimas, o nesudarius rašytinės paskolos sutarties – be palūkanų. Todėl ieškovas prašo išieškoti iš atsakovės ne pinigus pagal paskolos sutartį, o skolą.
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. triplike nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jokia jungtinės veiklos sutartis, lėšų panaudojimo sutartis ar kitas dokumentas, kuriame būtų reglamentuoti ieškovo ir atsakovės teisiniai santykiai, panaudojant kiekvieno lėšas bendram turtui įsigyti ir statyti, kas būtų įprasta, jei lėšas į bendrą projektą investuotų atskirai du svetimi asmenys. Nėra sudaryta jokia sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu ir/ar gyvenamuoju namu tvarkos. Tai įrodo, jog ieškovas su atsakove investavo į žemės sklypo pirkimą ir gyvenamojo namo statybą bendras lėšas, kadangi vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu. Ir atsakovei pervestos lėšos buvo bendros. Mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ įrodė, jog tai nebuvo ieškovo paskola atsakovei. Bendrų lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, negali būti traktuojamas kaip pinigų paskolinimas. Atsakovė už gautą paskolą automobilio nepirko, o visi pinigai buvo panaudoti namo statybai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-08-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė išieškoti iš S. S. 20000 Lt skolą A. Č. V., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-12-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo išieškotinos sumos dydžio ir 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog 2006-06-07 ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į atsakovės sąskaitą 20000 Lt, nurodęs, kad mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas. Teismas konstatavo, jog atsakovė pripažįsta, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų padengė jos vardu 2006-04-21 paimtą AB banke „Nord/LB Lietuva“ 18500 Lt kreditą. Teismas nustatė, jog rašytinės formos paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo, jog dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Teismas pabrėžė, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių, o paneigus kitokių turimų santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovo pateikti įrodymai – banko pavedimas patvirtino 20000 Lt perdavimą atsakovei paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie paskolos ieškovui sugrąžinimą, konstatavo, kad negrąžinta paskola priteistina iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 600 Lt žyminio mokesčio ir 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.873 str., 6.210 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-25 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, spręsdamas ginčą, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes – įrodymus, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str., 268 str. 4 d. ir 270 str. reikalavimų, t.y. jis yra nemotyvuotas, todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismui nepakanka tik konstatuoti, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos santykių buvimas. Teismas privalo motyvuoti šį teiginį ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais, o taip pat pasisakyti dėl atsakovės nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, bei nurodyti motyvus, kodėl vienos šalies argumentai laikomi pagrįstais, o kitos ne. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, vienašališkai vertino tik ieškovo paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau jų visiškai nevertino visumoje su atsakovės pateiktais kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dėl jų ginčijamame sprendime išvis nepasisakė. Teismo išvados yra formalios, nėra išsamios ir visiškai nemotyvuotos.
2) Teismas netinkamai įvertino tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, nurodydamas, jog tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog iki 2006-04-21 sudarant kredito sutartį su DnB NORD banku ir jos metu, o taip pat 2006-04-25 įsigyjant žemės sklypą, ieškovui 2006-06-07 papildant atsakovės sąskaitą 20000 Lt suma bei 2006-10-27 pasirašant 25000 Lt sumai kredito sutartį su AB PAREX banku ir visų nurodytų sumų, gautų pagal kredito sutartis ir pavedimus, panaudojimo žemės sklypo ir namo statybai metu tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo žodinis susitarimas kurti bendrą dalinę nuosavybę, nes su ieškovu atsakovė gyveno visą laiką drauge, vedė bendrą ūkį.
3) CK 6.970 str., 6.971 str. tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai (partnerystės), todėl visos šalių nurodytos gautos lėšos ir panaudotos bendroje veikloje laikomos bendrąja daline nuosavybe, o dalys yra lygios. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti jo naudai 20000 Lt sumą, kadangi atsakovė kaip partnerė ir bendrasavininkė turi teisę gauti pusę šios pinigų sumos, kuri buvo įnešta į bendrą veiklą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, todėl būtina surinkti, patikrinti ir ištirti daug naujų ir esamų įrodymų bei pašalinti eilę materialinės teisės normų pažeidimų, kad galima būtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas A. Č. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus, t.y. kad neva tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo, partnerystės. Iš tikrųjų, nei žodinių, nei rašytinių susitarimų dėl partnerystės ar veiklos tarp šalių nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį ir priešieškinį teisme, tinkamai nurodant ieškinio ir priešieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, šalys turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamos, kad teisme būtų apgintos jų subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus.
Tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas dėl tarpusavio santykių galimai dėl jungtinės veiklos ir partnerystės, bei jų sąlygų, teismas privalo aiškinti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu lingvistiniu mokėjimo nurodymo teksto aiškinimu. Visa tai turi būti aiškinama, atsižvelgiant į ginčo šalių tarpusavio ryšį, santykių esmę, tikslą, bei vienos iš šalių sąskaitos papildymo faktines aplinkybes. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į šalių elgesį iki ginčo kilimo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi grynai formaliais paskolos kriterijais, t.y. pagal žodinį gramatinį aiškinimą pagal ieškovo atliktą vienasmenišką mokėjimo nurodymą, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ir nepasisakė dėl atsakovės pareikštų argumentų dėl tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių, t.y. nedavė juridinio įvertinimo dėl tarp šalių faktiškai susiklosčiusių santykių galimai jungtinės veiklos ar partnerystės pagrindu. Juolab, kad ieškovas dublike pripažino, kad su atsakove draugavo ir žemės sklypą pirko dalinės nuosavybės teise.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio santykiais galimai dėl jungtinės veiklos ir partnerystės, įsigijant bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą (b.l.46-47), ir pagal abiems šalims išduotą leidimą (b.l. 48-49) vykdant naują vienbučio gyvenamojo namo statybą, bei dėl sudarytų kreditavimo sutarčių (b.l. 26-34, 38-45), pagal kurias kredito gavėja S. S., ir laidavimo sutarties, pagal kurią laiduotojas A. Č. V. (b.l. 35-37, 38). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovės sąskaitos papildymas pagal ieškovo 2006-06-07 mokėjimo nurodymą (b.l. 8) pats savaime nesukuria prievolės atsakovei grąžinti 20000 Lt ieškovui.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nepatikslino atsakovės pareigos įrodinėti, tuo pažeidžiant LR CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d. Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl galimumo sujungti nagrinėjamą bylą su Vilniaus rajono apylinkės teisme iškelta civiline byla Nr. 2-1142-647/2010 pagal S. S. ieškinį A. Č. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tarp šių bylų yra tarpusavio ryšys ir jas kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 2 str., 8 str., 136 str. 4 d.).
Kolegija nevertina kitų argumentų, atsakovės pateiktų dokumentų (b.l. 97-107) ir bylinėjimosi išlaidų klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas šią bylą perduoti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei dėl klausimo dėl bylos perdavimo iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teismui išsprendimo CPK 35 str. 2 d. tvarka, kadangi nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai ir Vilniaus rajono apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-1142-647/2010 pagal S. S. ieškinį A. Č. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Perduoti šią bylą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei dėl klausimo dėl bylos perdavimo iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teismui išsprendimo.