Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo F. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. D. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta – 100 (vieno šimto) eurų bauda.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad F. D. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turtinę padėtį ir nustatė, kas visos šios aplinkybės leidžia taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti teismo nutarimą ir paskirti pažeidėjui ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad aplinkybės, jog F. D. prisipažino padaręs pažeidimą, vertintina parenkant ir individualizuojant nuobaudą, o nelaikoma išskirtinė, leidžianti taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Ir kitos aplinkybės, Institucijos teigimu, kad jis tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, kad po pažeidimo jis sudarė įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartį, negali būti pripažintos išskirtinėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas keičiamas. Ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.Skundžiamu nutarimu F. D. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali – 100 eurų bauda.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sutinkamai su teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tokios kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Skundžiamu nutarimu teismas, teisingai nustatęs, kad F. D. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl ko neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra tyčinis, neteisėtus veiksmus jis atliko ne vieną kartą. F. D., būdamas UAB „Švaros etalonas" vadovas, žinojo apie jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, kad didėja įsiskolinimas VMI, tačiau vis tiek ir vykdė mokėjimus, kurie turėjo būti daromi tik atsiskaičius su VMI, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Apylinkės teismas spręsdamas dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, nepagrįstai vertino ir pažeidėjo gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Ši aplinkybė teisingai buvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti, tačiau ji nepriskiriama prie išskirtinių, o turi būti vertinama skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Daugiau pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, skundžiame nutarime paminėjo, kad nors F. D. padarė tyčinį pažeidimą, tačiau jis taip elgėsi siekdamas išsaugoti sunkumus patiriančią įmonę, su VSDFV Kauno skyriumi yra sudaręs įsiskolinimo sumokėjimo sutartį, pradėjo mokėti įsiskolinimą, dalį sumokėjo, ir šių aplinkybių visumą vertino kaip išskirtines. Aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka ir laiko, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nėra jokių argumentų, dėl ko jos galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai ir būtų pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nei sankcijos minimumas baudą. Kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, tai, kad jis po pažeidimo padarymo, ėmėsi veiksmų, naudingų vadovaujamai bendrovei, t. y. sudarė įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartį, vertintina kaip bendrovės vadovo viena iš jo pareigų – organizuoti įmonės veiklą, todėl ji negali būti vertinama kaip ypatinga, išskirtinė, leidžianti taikyti teisės paržeidimą padariusiam asmeniui išskirtines sąlygas. Pažymima, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems dėl KET pažeidimų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, galimybę išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Įvertinus aplinkybių, susijusių su padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybe visumą, konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti žymiai mažesnę baudą nei numato, straipsnio, už kurį jis patrauktas atsakomybėn, sankcijos minimumas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas pakeičiamas, o atsižvelgiant į F. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskiriama ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą pakeisti ir F. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1 448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.