Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asociacijos „U“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „P“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja asociacija „U“ (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, ir Agentūra) 2022 m. balandžio 28 d. atrankos išvadą uždarosios akcinės bendrovės „P“ (toliau – ir UAB „P“) pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos, Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Atrankos išvada); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos, Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Agentūra, įvertinusi planuojamos ūkinės veiklos organizatorės UAB „P“ pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, priėmė atrankos išvadą dėl UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos, Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. poveikio aplinkai vertinimo, kuri numatė, jog planuojamai ūkinei veiklai – UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybai Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r., – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Kreipėsi į atsakovę, kad ši įvertintų, kokį poveikį atskiriems aplinkos komponentams (jų sąveikai) turės planuojama ūkinė veikla (toliau – ir PŪV), taip pat buvo prašoma atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos vietą ir mastą, tačiau atsakovė į šiuos prašymus nereagavo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (redakcija galiojo iki 2022 m. liepos 8 d., toliau – ir PAV įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėja yra laikytina suinteresuota visuomene. Atrankos išvada priimta, nes atsakingi subjektai pritarė dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV). Suinteresuotos visuomenės, kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio nuomonė yra lygiai tiek pat svarbi, kaip ir kitų proceso dalyvių. Atsakovė neįvertino ir nepasisakė dėl suinteresuotos visuomenės pateiktuose pasiūlymuose išdėstytų motyvų, todėl Atrankos išvada yra nemotyvuota, pačios atrankos procedūros atliktos neišsamiai. Nei Atrankos išvadoje, nei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoje informacijoje nėra duomenų, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje būtų techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų ar lietaus nuotekų tinklų. Paringių k. yra nutolęs vos 800 metrų nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos. Atrankos išvadoje nenurodyta, kaip bus apsaugotas gruntas ir gruntiniai vandenys nuo galimai užterštų buitinių, gamybinių ir lietaus nuotekų, atsakovė nepateikia vertinimo dėl medžiagų kiekių, kurie gali patekti į gruntą ar gruntinius vandenis. Atrankos išvadoje visiškai nėra nurodyta ar detalizuota, kaip konkrečiai bus tvarkomos ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos. Atrankos išvadoje turėjo būti atliktas išsamus vertinimas, siekiant įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veikos poveikį atskiriems aplinkos komponentams, tačiau yra nurodytos tik formalios formuluotės, kurios nepagrindžia faktinės situacijos, kadangi akivaizdu, jog tokia ūkinė veikla turės neigiamą poveikį atskiriems aplinkos komponentams, todėl tik poveikio aplinkai vertinimas galėtų išsklaidyti esamas abejones. Dauguma objektų yra arčiau, negu teigiama Atrankos išvadoje, o kai kurie svarbūs objektai Atrankos išvadoje net nenurodyti. Atrankos išvadoje nėra nurodyta, kas būtų atsakingas, jeigu vykdant planuojamą veiklą numatytame pastate ar žemės sklypo teritorijoje įvyktų avarija. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „P“, kuris nori vykdyti ūkinę veiklą, yra įsteigtas vos prieš vienerius metus ir turi tris darbuotojus, todėl kyla abejonė dėl šio asmens atsakomybės. Atrankos išvadoje neranda galimo avarijų šalinimo prevencijos plano, taip pat nepateikta informacija kokiu atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos gali būti paveikti kiti objektai ir subjektai ar kokios prevencijos priemonės bus taikomos siekiant sumažinti galimos avarijos pasekmės aplinkai, vietos gyventojams. Atrankos išvadoje nepateikti gyventojų, patenkančių į galimo pavojaus zoną, organizacinių ir techninių perspėjimo sistemos priemonių įrengimo ir funkcionavimo principai, o tai neužtikrina gyventojų saugumo įvykus gaisrui. Nėra pateiktas galimų avarijų poveikis šalia jėgainės esančiai geležinkelio linijai, nenumatytos perspėjimo priemonės ar geležinkelių eismo stabdymas, kuriomis būtų įspėjama apie jėgainėje įvykusią avariją ir gaisrą, neatsižvelgiama į Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dislokacijos vietą. Papildomas sunkiasvorės transporto technikos judėjimas blogins vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Transporto priemonių srautai pateikti išskaidyti pagal skirtingas kryptis, imti ne maksimalūs dydžiai, atvežus žaliavą, ji bus pakrauta substratu ir išvežama atgal, šie faktai Atrankos išvadoje nėra plačiau aptarti. Vykdant planuojamą ūkinę veiklą smarkiai padidės kelio Nr. 4006 srautas, tačiau nėra pateikiama jokių alternatyvų, kaip būtų vykdoma ūkinė veikla, jeigu kelias Nr. 4006 būtų pažeistas ir jis taptų nepravažiuojamas. Nėra informacijos apie sunkiasvorio transporto atvykimo į įmonę ir išvykimo iš įmonės schemos su pažymėtais šalia esančiais gyvenamosios, visuomeninės, rekreacinės paskirties pastatais. Vykstantis sunkiasvoris transportas suintensyvins eismą ir pakils triukšmo rodikliai, kurie galimai viršytų nustatytus ribinius dydžius. Atrankos išvadoje nėra pateikiama jokių vizualinių schemų dėl frontalinio krautuvo judėjimo, kaip ir kur bus judama, ar nebus išvažiuojama iš planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų. Kadangi rankovės bus sandėliuojamos už gamyklos teritorijos nėra numatytos ar aprašytos galimos prevencinės priemonės, kaip jos bus apsaugotos nuo galimų pažeidimų pvz. laukinių gyvūnų ir galimos koncentruotos, dėl atsiradusių pažeidimų plėvelėje, lokalinės biologinės koncentruotos taršos į dirvožemį ar į gruntinius vandenis. Taip pat, nepateikta informacija apie juodžemio išsaugojimą. Planuojamos ūkinės veiklos sklypas patenka į Transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Klaipėdos iki Draugystės geležinkelio stoties) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, potencialios plėtros teritorijoje Nr. PPT-17 nustatyta magistralinių koridorių plėtros teritorija, taip pat vyrauja žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės teritorijos, nedidelė dalis – urbanizuota. Potencialios plėtros teritorija Nr. PPT-18 taip pat patenka į magistralinių koridorių plėtros teritoriją, kadangi yra netoli nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga. Taip pat šioje teritorijoje yra žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės teritorijų. Tačiau šios informacijos atsakovė nevertino ir apie tai atrankos išvadoje nepasisako. Atsakovė neįvertino planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai kriterijų; urbanizuotų teritorijų, esamų statinių, teritorijų ir statinių atstumų nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos; planuojamos ūkinės veiklos vieta natūralių biotopų, kraštovaizdžio atžvilgiu. Atsakovas, kaip atsakinga poveikio aplinkai vertinimo institucija, turėjo, esant abejonių dėl Atrankos išvadų, atlikti išsamų pateiktų prašymų vertinimą, tačiau Atrankos išvadoje nenurodė nei vieno galimo neigiamo poveikio aplinkos komponentams, nei laukinei augalijai (gyvūnijai), gruntui, aplinkos orui ir t.t. Atsakovė nepateikė pakankamai argumentų, kodėl tokio tipo ūkinei veiklai nėra privaloma poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Atsakovė turėjo tinkamai pateikti, informuoti bei paaiškinti savo sprendimus visuomenei, tačiau tai nebuvo atlikta, o kadangi planuojama ūkinė veikla sulaukė didžiulio visuomenės nepasitenkinimo ir buvo pateikta tiek abejonių dėl atsakovės priimtos Atrankos išvados pagrįstumo, pareiškėjos nuomone turėjo būti taikomas nuosaikumo būdas – privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad numatomų neigiamų poveikių aplinkai mažinimo priemonių reikšmingumas, būtinumas, pakankamumas ir pan. yra plačiau nagrinėjami informacijos atrankai pateiktame dokumente. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys sąlyginai nedidelis (240 m³/m arba iki 0,7 m³/d) buitinių nuotekų kiekis. Planuojama buitines nuotekas prieš išleidžiant į aplinką išvalyti iki Nuotekų reglamente nustatytų normatyvų, todėl nėra pagrindo nuogąstauti, kad į aplinką pateks didelis teršalų kiekis. Atliekų ir žaliavų iškrovimas vyks tik pastato viduje. Visi skysčiai (sunka), kurie susidarys sandėliuojant žaliavas ir apiplaunant išvažiuojančias transporto priemones, bus surenkami į trapus, nuvedami į sandarią dozavimo talpą ir panaudojami biodujoms gaminti. Žaliavų ir (ar) gamybos liekanų judėjimas, išskyrus kietosios frakcijos patekimą į lauko aikštelę, vyks vamzdynais, be sąlyčio su aplinka. Separuoto substrato kietoji frakcija, kuri netilps sandėliavimo patalpoje, bus frontaliniu krautuvu nuvežama į lauko aikštelę ir iš karto pakuojama į rankovę. Rankovės yra visiškai sandarios, todėl toks laikymo būdas nesąlygos paviršinių nuotekų užterštumo ir nereikalauja papildomų apsaugos priemonių: kietosios dangos arba nuotekų surinkimo sistemos. Įvertinus gamybinių procesų uždarumą ir tai, kad visi žaliavų ir (ar) produkto judėjimo etapai vyksta uždarose erdvėse, gamybinėje teritorijoje susidarysiančios paviršinės (lietaus) nuotekos nebus teršiamos biologiškai skaidžiomis medžiagomis. Lietaus vanduo bus surenkamas nuo visos kieta danga dengtos važiuojamosios teritorijos dalies trapais į surinkimo šulinėlius ir nuvedamas į buferinę talpą. Iš buferinės talpos siurbliais jis bus paduodamas į bioreaktorių ir panaudojamas technologiniame procese (žaliavai praskiesti). Tokiu būdu, įrengus paviršinių nuotekų surinkimo sistemą nuo kietųjų dangų, bioreaktoriuose vietoje gręžinio vandens būtų naudojama apie 1 476 m³/m. lietaus vandens. Gaminant biometaną, gamybinės nuotekos nesusidarys. Dujotiekio kondensatas ir biodujų valymo stotyje susidarantis skystis bus grąžinami į bioreaktorius. Paviršinės nuotekos nuo kietųjų dangų bus išleidžiamos į gamtinę aplinką, taigi vandens tarša nenumatoma, kadangi planuojamos ūkinės veiklos metu gamybinės nuotekos nesusidarys, o buitinės nuotekos po apvalymo vietiniuose biologiniuose valymo įrenginiuose iki teisės aktų nustatytų reikalavimų bus išleidžiamos į aplinką (infiltravimas į gruntą). Pagal atrankos informacijoje pateiktą aplinkos oro taršos modeliavimą planuojamos ūkinės veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų koncentracijos nė vienas teršalas, kartu įvertinus foninę taršą ar be jos, neviršys leistinų ribinių verčių: didžiausia vidutinė 24 val. amoniako koncentracija aplinkos ore ties vertinamo objekto žemės sklypo riba be fono sudaro 35,0 ?g/m³ (0,875 ribinės vertės) ir neviršija ribinės vertės. Didžiausia 1 val. 98,5 procentinio amoniako koncentracija aplinkos ore ties vertinamo objekto žemės sklypo riba be fono gali siekti 31,0 ?g/m³ (0,155 ribinės vertės) ir neviršija ribinės vertės. Pagrindiniai technologiniai procesai vykdomi uždaruose įrenginiuose, žaliavos padavimas į bioreaktorius ir nudujinto substrato padavimas į frakcionavimo įrenginį vyksta sandariais vamzdynais, todėl bus išvengiama neorganizuotos teršalų ir kvapų sklidimo į aplinkos orą. Dokumento rengėjas atliko papildomo esamo transporto, vyksiančio keliu Nr. 4006, triukšmo sklaidos modeliavimą. Palyginus gautus rezultatus, konstatuota, kad įgyvendinus projekto sprendinius, autotransporto keliamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje dienos metu padidės iki 2 dB, tačiau neviršys triukšmo ribinio dydžio, reglamentuojamo pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V- 604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 33:2011). Atrankos informacijoje pateikiami duomenys pagrindžia, kad UAB „P“ planuojama veikla reikšmingai nepadidins bendro transporto srauto. Visos kietos žaliavos bus atvežamos dengtomis transporto priemonėmis, todėl bus išvengta papildomos taršos transportavimo keliu ir galimos taršos kvapais. Ūkinė veikla planuojama kaimiškoje vietovėje, sklype, kurio ribos nutolusios didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio. Artimiausios pavienės sodybos nuo nagrinėjamos teritorijos nutolusios maždaug už 100 m šiaurės rytų kryptimi ((duomenys neskelbtini)) ir 800 m pietvakarių kryptimi. Atstumas iki artimiausios Pakumulšių kaimo gyvenvietės gyvenamųjų namų šiaurės rytų kryptimi yra apie 1,9 km. Vadovaujantis 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Pakumulšių kaime gyvena 294 gyventojai. Bijūnėlių kaime, kuriame planuojama vykdyti veiklą, 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, nėra gyventojų. Žemės naudojimo paskirtis neprieštarauja planuojamai vykdyti ūkinei veiklai. Priimdama Atrankos išvadą, įvertino tai, kad planuojama ūkinė veikla neviršys leistinos taršos normų ir priėmė sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia. Bus vėlesni etapai, pvz., statybų projektas, kuriame bus nagrinėjami konkretūs sprendiniai, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo išdavimas, kur bus vykdoma nuolatinė kontrolė ir pan. Taigi, visuomenė, prieš išduodant leidimą, galės nagrinėti paraišką, kuri bus paviešinta, ir teikti pasiūlymus taršos mažinimo priemonėms numatyti. PŪV organizatorius (užsakovas) privalo vadovautis atrankos išvadoje numatytomis veiklos vykdymo sąlygomis, tai yra naudoti žaliavas, kurios nurodytos informacijoje atrankai ir užtikrinti, kad naudojant minėtas žaliavas nebūtų daromas didesnis poveikis aplinkai už numatytą teisės aktuose ir atrankos proceso metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „P“ atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, nes pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, neva, priimant Atrankos išvadą nebuvo įvertinti tam tikri duomenys ir informacija, tačiau nepagrindžia, kad teisės aktai numatė pareigą tuos duomenis ir informaciją vertinti; pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Atrankos išvadoje ir atrankos informacijoje pateikti duomenys ir informacija yra nepakankami ar neteisingi. Pareiškėja neturi jai įstatymo suteiktų įgaliojimų reikalauti atlikti numatytos planuojamos ūkinės veiklos vertinimą. Suinteresuotos visuomenės nepritarimas atrankos išvadai, remiantis PAV, nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti pritarti Atrankos išdavai. Pareiškėja neturi tokių PAV numatytų teisių ir funkcijų, kokias turi atsakovė ir kiti atrankos proceso dalyviai. Atsakovė, vykdydama savo funkcijas, išnagrinėjo pasiūlymų įvertinimą ir Atrankos išvadoje pateikė išsamius atsakymus, kaip buvo įvertinti suinteresuotų asmenų pasiūlymai. Pareiškėja neginčija, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo įgyvendinti savo, kaip suinteresuotos visuomenės, teisės atrankos procedūros metu, tai yra pateikti pasiūlymus dėl Atrankos išvados. Vien dėl to, kad į pareiškėjos pasiūlymą atlikti žemės sklypo numatytos planuojamos ūkinės veiklos vertinimą nebuvo atsižvelgta, neturėtų būti pagrindu naikinti Atrankos išvadą. Skundo teiginiai dėl nepateiktos informacijos ir duomenų apie buitinių ir lietaus nuotekų tvarkymą yra klaidingi. Tiek Atrankos išvadoje (8 psl.), tiek atrankos informacijoje (10 p.) yra labai aiškiai nurodyta, kaip bus tvarkomos šios atliekos. Pareiškėja taip pat nepagrindžia, kad Atrankos išvadoje (8 psl.) ir atrankos informacijoje (10 p.) nurodyti nuotekų tvarkymo būdai pažeidžia Nuotekų tvarkymo reglamentą ar kitus reikalavimus. Pareiškėja, klaidingai nurodo, kad Atrankos išvadoje visiškai nėra nurodyta ar detalizuota, kaip konkrečiai bus tvarkomos ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos. Pažangiųjų biodegalų gamyboje planuojamos veiklos metu susidariusių atliekų tvarkymas yra aprašytas atrankos informacijoje (6 p.), kuri yra sudėtinė Atrankos išvados dalis. Atrankos informacijoje aiškiai įvardintos numatomos atliekos, jų naudojimo būdai ir kiekiai. Be to, atsakovė savo atsiliepime, pagal atrankos informaciją, taip pat išsamiai paaiškina, kokios atliekos bus tvarkomos ir kaip. Skunde pareiškėja klaidingai nurodo planuojamos ūkinės veiklos vietą, atstumus iki jautrių objektų pareiškėjas matuoja ne nuo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atliekamo PŪV teritorijos ribos, o nuo kito, ne PŪV organizatoriui priklausančio žemės sklypo ribų. Todėl visa su pareiškėjos nurodoma informacija dėl atstumų nuo PŪV vietos iki jautrių objektų yra klaidinanti. Pareiškėja skunde klaidinančiai netoliese esančias geros būklės melioracines sistemas nusausintuose žemapelkės durpynuose įvardina pelke. Numelioruotuose plotuose pelkės būti negali. PŪV teritorijos padėtis pelkių ir durpynų atžvilgiu, melioracijos sistemų būklė sausintuose durpynuose pavaizduota brėžinyje. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės naudojimo paskirtis ir būdas neprieštarauja planuojamai vykdyti ūkinei veiklai. Vykdant veiklą numatomi statyti statiniai Žemės sklype bus suprojektuoti laikantis teritorijų planavimo sprendinių ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurį kompetentinga išduoti ne Agentūra, o savivaldybės administracija. Tad statinių statybos galimybių Žemės sklype vertinimas taip pat nėra žemės sklypo numatytos PŪV vertinimo atrankos proceso dalis. Yra gavusi visus būtinus akcinės bendrovės „A“ pritarimus: 2021 m. birželio 15 d. Nr. 7-214-761 pritarimą Žemės sklypo paskirties keitimui, 2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. 7-291-1165 prisijungimo sąlygas, 2021 m. rugsėjo 22 d. Nr. 7-214-1180 pritarimą projektiniams pasiūlymams ir 2023 m. vasario 8 d. statybos projekto suderinimą. Tiek transporto priemonių srautai, jų dydžiai, judėjimo maršrutas yra išsamiai aprašyti atrankos informacijoje. Transporto judėjimo schema pateikta prie atrankos informacijos ir paviešinta Agentūros interneto svetainėje, taip pat pridedama prie atsakovės atsiliepimo. Atrankos procedūros metu buvo išanalizuoti galimi transporto judėjimo maršrutai, įvertinant mėšlo, kaip pagrindinės numatomos ūkinės veiklos žaliavos, susidarymo potencialą Šiaulių rajone bei galimus sunkiojo transporto judėjimo maršrutus. Išsamūs paaiškinimai dėl transporto judėjimo maršrutų, pagrįsti šia analize, buvo pateikti 2022 m. balandžio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „D” (toliau – ir UAB „D”) rašte Nr. R-22/70, kuris buvo paviešintas ir Atsakovo interneto svetainėje. Šiuose paaiškinimuose ir buvo pateikti atsakymai į pareiškėjos iškeltus klausimus. Projektuojant statinius ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą valstybei priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių naudojimo, pertvarkymo, nurašymo klausimai bus suderinti su savivaldybe. Kartu su kitais atrankos informacijos priedais buvo pateiktas 2022 m. balandžio 8 d. raštas Nr. R-22/70, kuriame yra atsakymai į Agentūros, savivaldybės bei suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Toks informavimas apie pastabų įvertinimą atitinka teisės aktų reikalavimus. Visuomenės dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese procedūros atliktos laikantis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo III skyriaus reikalavimų, todėl atliktos tinkamai. Suskaičiuota tiek 1 val. 98,5 procentilio maksimali amoniako koncentracija, tiek maksimali vidutinė 24 val. koncentracija yra net mažesnės nei pateiktoje atrankos ataskaitoje rengėjo UAB „D”, kurioje suskaičiuotos maksimalios amoniako 1 val. 98,5 procentilio ir maksimali vidutinė 24 val. koncentracijos. Tiek atsakovo, tiek UAB „D” atlikti amoniako sklaidos skaičiavimai pagrindžia, kad amoniako koncentracijos aplinkos ore neviršys ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, nustatytų 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 471/582. Todėl, Atrankos išvada, pagrįsta teisingu aplinkos oro taršos vertinimu. Pateikti duomenys pagrindžia, jog nėra teisinių ir faktinių pagrindų naikinti 2022 m. balandžio 28 d. priimtos Atrankos išvados.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą dėl jo pagrįstumo nepasisakė. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad planuojama ūkinė veikla vertinama atsižvelgiant į PAV 7 straipsnyje 5 dalyje aptartus veiksnius, kuriems gali daryti poveikį. Pareiškėjos skunde pateiktas pastabas, teiginius, argumentus dėl atrankos išvados pagrįstumo ir teisėtumo palieka vertinti teismui savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. balandžio 28 d. atrankos išvados UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos, Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. poveikio aplinkai vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „P“ siekia jai priklausančiame žemės sklype Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Bijūnėlių k. pastatyti kitos paskirties statinius, skirtus pažangiųjų biodegalų gamybai. UAB „P“ užsakymu buvo parengti kitos paskirties statinių (pažangiųjų biodegalų gamybos), Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Bijūnėlių k., u.n. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), statybos projekto projektiniai pasiūlymai. Vykdant STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatytą visuomenės informavimo procedūrą, šie projektiniai pasiūlymai buvo paviešinti. Projektinių pasiūlymų viešinimas vyko du kartus – 2021 m. liepos 15 d. paskelbti projektiniai pasiūlymai bei informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys apie šio prašymo nagrinėjimo eigą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. paskelbti projektiniai pasiūlymai bei informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys apie šio prašymo nagrinėjimo eigą. Atlikus projektinių pasiūlymų viešinimo veiksmus UAB „P“ pateikė prašymą savivaldybei pritarti projektiniams pasiūlymams. 2021 m. rugpjūčio 4 d. viešame susirinkime, kuriame buvo pristatyti numatomos kitos paskirties statinių (pažangiųjų biodegalų gamybos) statybos Žemės sklype projektiniai pasiūlymai, dalyvavo 52 asmenys. Pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešą interesą dėl UAB „P“ pradėtų teisės aktuose numatytų procedūrų keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei rengiant Žemės sklype numatomų statyti statinių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-80 pareiškėjos skundas buvo atmestas. Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „P“ pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kuriuos rengė UAB „D“, 2022 m. balandžio 28 d. priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai – UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybai Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r., poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. UAB „P“ parengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atskaitą, kuriai 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (6-11 14.3.4 Mr)2-42247 pritarė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Pareiškėja, nesutikdama su Atrankos išvada ją apskundė teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAV įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (redakcija galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d.), Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 (neteko galios 2024 m. sausio 1 d., toliau – ir Metodiniai nurodymai), taip pat Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 (redakcija galiojo iki 2022 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Tvarkos aprašas).

PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numatė, kad planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas); 2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvė yra atsakingoji institucija – Vyriausybės įgaliota institucija. PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas savarankiškai vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ įgaliota Agentūra. Tai yra, atrankos išvadą, kurioje nurodoma, ar konkrečiai veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, priima atsakingoji institucija – Agentūra.

PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalis numatė, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas: 1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai; 2) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui; 3) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; 4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms; 5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

PAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numatė, kad atsakingoji institucija atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į: 1) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką; 2) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenų pobūdį, vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią. PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalis numatė, kad atsakingoji institucija, išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais, per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą. Atrankos išvados turinį nustato aplinkos ministras. PAV įstatymo 7 straipsnio 8 dalis numatė, kad atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.

PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir Metodinių nurodymų 5 punktas numatė, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, atrankos proceso metu turi būti atsakoma į klausimą, ar konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai reikalinga atlikti PAV.

Metodinių nurodymų 11 punktas numatė, kad atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima Atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 (neteko galios 2024 m. sausio 1 d.), 6 punktas numatė, kad atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas), ir per 3 darbo dienas informuoti visuomenę paskelbdama priimtą atrankos išvadą ir informaciją atrankai savo interneto tinklalapyje, kad PAV proceso dalyviai galėtų išsamiai susipažinti su atrankos informacija ir teikti pasiūlymus dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo. Atrankos informacija Atsakingos institucijos interneto tinklalapyje skelbiama ne trumpiau kaip 20 darbo dienų. Atrankos išvada dėl PAV galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos.

Tvarkos aprašo 49 punktas numatė, kad Agentūra ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atrankos informacijos gavimo dienos savo interneto svetainėje turi paskelbti Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytą pranešimą visuomenei apie gautą atrankos informaciją ir raštu informuoti PAV subjektus apie galimybes susipažinti su atrankos informacija ir pateikti Agentūrai pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV. Visuomenė pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos Agentūros interneto svetainėje. PAV subjektai turi pateikti pasiūlymus pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, per 10 darbo dienų nuo raštu pateiktos informacijos gavimo dienos. Nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV per nurodytą terminą, laikoma, kad šių pasiūlymų visuomenė ir (ar) PAV subjektai neturi.

Tvarkos aprašo 52 punktas, be kita ko, numatė, kad Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, išnagrinėja atrankos informaciją, saugomų teritorijų institucijos priimtą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, kai ją privaloma gauti, išvadas dėl tarpvalstybinio PAV, kai jas privaloma gauti, gautus PAV subjektų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV, atlieka planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl PAV kriterijus (1 priedas), prireikus atsižvelgdama į aktualų planuojamai ūkinei veiklai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentą, kito vertinimo, atlikto pagal kitų teisės aktų reikalavimus, dokumentą, ar su planuojama ūkine veikla susijusios studijos (pvz., galimybių studija), ar kitos analizės rezultatus.

Tvarkos aprašo 54 punktas numatė, kad Agentūra, išnagrinėjusi ir įvertinusi Tvarkos aprašo 52 punkte nurodytą informaciją, priima atrankos išvadą (2 priedas), ar privaloma atlikti PAV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nustatytais terminais, ir raštu atrankos išvadą pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams. Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos atrankos išvada rašoma ant Agentūros rašto blanko.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numatė, kad įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.

Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad priimant galutinę atrankos išvadą, turi būti bent bendrai pasisakoma, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui ir kt.) bus galimai daromas neigiamas poveikis. Be to, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, įskaitant ir konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakinga institucija, galutinėje atrankos išvadoje nutardama, kad nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti (pvz., žr. 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-621/2014).

Dėl neigiamo poveikio aplinkai priemonių vertinimo.

Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad nors Atrankos išvados 6.1 – 6.5 punktuose yra nurodomos priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią, tačiau Agentūra nevertino šių priemonių pakankamumo ir būtinumo.

PAV įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones. PAV įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numatė, kad poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos. PAV įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numatė, kad vienas iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų yra nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti. Tai yra, įstatymų leidėjas, PAV įstatyme įtvirtindamas poveikio aplinkai ir reikšmingo poveikio aplinkai sąvokas, suponavo prielaidas, kad bet kokia ūkinė veikla gali daryti poveikį aplinkai, tačiau PAV atrankos proceso metu turi būti vertinamas ne tik poveikis aplinkai, bet potencialus reikšmingas poveikis aplinkai.

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, jog įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PAV įstatymo 1 priede, o veiklas, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai – PAV įstatymo 2 priede. LVAT taip pat akcentavo, jog planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią, yra dalis informacijos, teikiamos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo (Metodinių nurodymų 8 p. ir jo 1 priedo 28 ir 32 p.) (pvz., žr. 2018 m. vasario 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-977-624/2018).

Iš veiklos vykdytojo pateiktos informacijos atrankai matyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 11.8 punktu „biodujų gamyba“, 11.4 punktu „nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą“ ir 11.5 punktu ,,Nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų“.

Pažymėtina, jog vadovaujantis LVAT suformuota praktika, atrankos išvadoje numatytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės yra tik dalis informacijos, kurią atsakovas atrankos procedūrų vykdymo metu turi įvertinti vadovaudamasis PAV įstatymo 7 straipsnio 4 – 6 dalyse ir Metodinių nurodymų 7 – 13 punktų nuostatomis. Bet, nei 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB su padarytais pakeitimais, nei PAV įstatymas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo atrankos proceso metu planuojamą ūkinę veiklą vertinti neatsižvelgiant į numatytas poveikį aplinkai mažinančias priemones.

Tvarkos aprašo 39 punktas numatė, kad numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią. Pateikiamas šių priemonių aprašymas ir įgyvendinimo grafikas, nurodant kokiame planuojamame ūkinės veiklos etape jos bus numatytos ir įgyvendintos (pvz., statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo etape, veiklos vykdymo etape, veiklos nutraukimo etape).

Taigi, galiojęs teisinis reglamentavimas bei teismų praktika numatė priemonių, kuriomis numatoma imtis, siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti, pateikimo privalomumą, bet nenumato Agentūros privalomumo vertinti jų pakankamumą. Pažymėtina, kad pareiškėja, pasisakydama dėl šių priemonių pakankamumo ir būtinumo apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, kurių teisėjų kolegija nei patvirtinti, nei paneigti neturi jokios galimybės. Todėl, teisėjų kolegija daro išvada, kad šioje nagrinėjamo skundo dalyje Agentūra teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Dėl buitinių nuotekų.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad nei Atrankos išvadoje, nei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoje informacijoje nėra duomenų, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje būtų techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų ar lietaus nuotekų tinklų.

Iš Agentūros atsiliepimo matyti, kad buitinės nuotekos po apvalymo vietiniuose biologiniuose valymo įrenginiuose iki teisės aktų nustatytų reikalavimų bus išleidžiamos į aplinką (infiltravimas į gruntą).

Iš Atrankos išvados ir atrankos informacijos matyti, kad per metus planuojamame objekte gali susidaryti iki 240 m³ (iki 0,7 m³/d.) buitinių nuotekų. Buitinės nuotekos susidarys personalo buitinėse patalpose ir po apvalymo vietiniuose biologiniuose valymo įrenginiuose bus išleidžiamos į aplinką (infiltravimas į gruntą). Atlikus geologinius-inžinierinius tyrimus ir nustačius, kad grunto filtracinės savybės nepakankamos, išvalytos buitinės nuotekos bus nuvedamos į skysto substrato rezervuarą. Į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumas atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus tokios rūšies nuotekoms, priklausomai nuo priimtuvo.

Tai yra, iš anksčiau aptarto matyti, kad susidariusios buitinės atliekos bus valomos vietoje, neprisijungus prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų ar lietaus nuotekų tinklų, kurių, beje, planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir šalia jos apskritai nėra, kas akivaizdžiai parodo, jog nėra ir techninės galimybės prie jų prisijungti. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl papildomo transporto srauto.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad papildomas sunkiasvorės transporto technikos judėjimas blogins vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Transporto priemonių srautai pateikti išskaidyti pagal skirtingas kryptis, imti ne maksimalūs dydžiai, atvežus žaliavą, ji bus pakrauta substratu ir išvežama atgal, šie faktai Atrankos išvadoje nėra plačiau aptarti. Vykdant planuojamą ūkinę veiklą smarkiai padidės kelio Nr. 4006 srautas, tačiau nėra pateikiama jokių alternatyvų, kaip būtų vykdoma ūkinė veikla, jeigu kelias Nr. 4006 būtų pažeistas ir jis taptų nepravažiuojamas. Vykstantis sunkiasvoris transportas suintensyvins eismą ir pakils triukšmo rodikliai, kurie galimai viršytų nustatytus ribinius dydžius.

Iš Agentūros atsiliepimo matyti, kad UAB „P“ planuojama veikla reikšmingai nepadidins bendro transporto srauto.

Iš Atrankos išvados ir atrankos informacijos matyti, kad keliu Nr. 4006 važiuos 54 (27 vnt. į vieną pusę) sunkiasvorės transporto priemonės ir pasiskirstys 18 % Dirvonėnų kryptimi ir 82 % Kuršėnų kryptimi. Visi galimi transporto srautai į ir (ar) iš PŪV, išskyrus pietvakarių pusę, kirs Kuršėnų miestelio ribas. Ilgiausiai per Kuršėnus (Vytauto g.) važiuos transporto srautas iš šiaurės rytų, kiti srautai ties Šiltnamio g. įsisukinės į kelią Nr. 4006 ir į Kuršėnus nevažiuos. Atlikti skaičiavimai parodė, kad sunkiasvorių transporto priemonių sraute PŪV aptarnaujantis transportas Vytauto g. sudarys 1,7 %, bendrame sraute – 0,17 % , Ventos g. – 7 % sunkiasvorių transporto priemonių sraute, bendrame sraute 0,5 %. Visos kietos žaliavos bus atvežamos dengtomis transporto priemonėmis, todėl bus išvengta papildomos taršos transportavimo keliu ir galimos taršos kvapais.

Taigi, papildomai keliu Nr. 4006 kiekvieną dieną važiuos 54 (27 vnt. į vieną pusę) sunkiasvorės transporto priemonės, todėl toks palyginus nedidelis sunkiasvorių transporto priemonių srauto padidėjimas akivaizdžiai turės nedidelę įtaką vietinių gyventojų gyvenimo kokybei. Pažymėtina, kad sunkiasvorių transporto priemonių sraute ir bendrame sraute šios papildomos sunkiasvorės transporto priemonės iš vis sudarys tik menką dalį ir bus labiau tik kaip statistinė paklaida. Kas parodo, jog ir jų galimą neigiama įtaka visuomenei bei aplinkai bus analogiškos reikšmės. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl triukšmo lygio.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad vykstantis sunkiasvoris transportas suintensyvins eismą ir pakils triukšmo rodikliai, kurie galimai viršytų nustatytus ribinius dydžius.

Iš Agentūros atsiliepimo matyti, kad transporto keliamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje dienos metu padidės iki 2 dB, tačiau neviršys triukšmo ribinio dydžio.

Iš prognozuojamo triukšmo sklaidos skaičiavimų matyti, kad planuojamos ūkinės veiklos triukšmas artimiausiose gyvenamosios paskirties teritorijose neviršija HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Be to, pastato-konteinerio išorinės atitvaros yra iš 12 mm daugiasluoksnės plokštės, todėl išorinių atitvarų garso izoliacijos rodiklis numatomas – 26 dB. Planuojamas kompresoriaus konteineris su aušintuvu, iš kurio vidaus triukšmas sklinda į aplinką nuo viduje esančių įrenginių. Viso konteinerio su viduje esančiais triukšmingais įrenginiais skleidžiamas triukšmas 3 metrų atstumu lygus 75 dB(A). Frontalinio krautuvo darbo zona yra sandėlio vidus ir laikina separuoto substrato kietosios frakcijos saugojimo aikštelė. Krautuvo skleidžiamas triukšmas bus 84 dB(A). Triukšmo lygis vertintas tik dienos metu, kadangi vakaro ir nakties metu su planuojama veikla susijusio autotransporto judėjimas nenumatomas.

Pažymėtina, kad siekiant kuo tiksliau įvertinti transporto, vykstančio keliu Nr. 4006, sukeliamo triukšmo padidėjimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (žaliavų transportavimo), UAB „P“ atliko papildomas esamo transporto, vykstančio keliu Nr. 4006, triukšmo sklaidos modeliavimą. Palyginus gautus rezultatus, konstatuota, kad po projekto sprendinių įgyvendinimo autotransporto sukeliamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje dienos metu padidės iki 2 dB, tačiau neviršys triukšmo ribinio dydžio, reglamentuojamo pagal HN 33:2011 1 lentelės 3 punktą.

Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdžiai matyti, kad triukšmo lygis Žemės sklype ir artimiausioje gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje padidės, bet jis nebus tokio lygio, kad pažeistų galiojantį teisinį reglamentavimą ir sukeltų grėsmę vietinių gyventojų sveikatai. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl ūkinės veiklos metu susidariusių atliekų ir taršos.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Atrankos išvadoje visiškai nėra nurodyta ar detalizuota, kaip konkrečiai bus tvarkomos ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos.

Iš Agentūros atsiliepimo matyti, kad planuojama ūkinė veikla neviršys leistinos taršos normų.

Iš Atrankos išvados ir atrankos informacijos matyti, kad atliekų ir žaliavų iškrovimas vyks tik pastato viduje. Visi skysčiai (sunka), kurie susidarys sandėliuojant žaliavas ir apiplaunant išvažiuojančias transporto priemones, bus surenkami į trapus, nuvedami į sandarią dozavimo talpą ir panaudojami biodujoms gaminti. Žaliavų ir (ar) gamybos liekanų judėjimas, išskyrus kietosios frakcijos patekimą į lauko aikštelę, vyks vamzdynais, be sąlyčio su aplinka. Separuoto substrato kietoji frakcija, kuri netilps sandėliavimo patalpoje, bus frontaliniu krautuvu nuvežama į lauko aikštelę ir iš karto pakuojama į rankovę. Rankovės bus visiškai sandarios, todėl toks laikymo būdas nesąlygos paviršinių nuotekų užterštumo ir nereikalauja papildomų apsaugos priemonių: kietosios dangos arba nuotekų surinkimo sistemos. Gamybinėje teritorijoje susidarysiančios paviršinės (lietaus) nuotekos nebus teršiamos biologiškai skaidžiomis medžiagomis. Numatyta, jog lietaus vanduo bus surenkamas nuo visos kieta danga dengtos važiuojamosios teritorijos dalies (asfaltuotos teritorijos plotas 2878 m²) trapais bus surenkamas į surinkimo šulinėlius ir nuvedamas į buferinę talpą. Iš buferinės talpos siurbliais jis bus paduodamas į bioreaktorių ir panaudojamas technologiniame procese (žaliavai praskiesti). Tokiu būdu, įrengus paviršinių nuotekų surinkimo sistemą nuo kietųjų dangų, bioreaktoriuose vietoje gręžinio vandens būtų naudojama apie 1 476 m³/m. lietaus vandens. Gaminant biometaną, gamybinės nuotekos nesusidarys. Dujotiekio kondensatas ir biodujų valymo stotyje susidarantis skystis bus grąžinami į bioreaktorius. Paviršinės nuotekos nuo kietųjų dangų bus išleidžiamos į gamtinę aplinką. Vandens tarša nenumatoma, kadangi planuojamos ūkinės veiklos metu gamybinės nuotekos nesusidarys. Paviršinės nuotekos nuo visos kieta danga dengtos važiuojamosios teritorijos dalies trapais bus surenkamas į surinkimo šulinėlius ir nuvedamas į buferinę talpą. Planuojamos naudoti bioskaidžios atliekos bus tvarkomos R3 naudojimo veiklos kodu – bus panaudojamos biodujų gamybai, energijai gauti. Planuojamos ūkinės veiklos metu vykdomas biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo procesas atitiks Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57. Biodujų gamybos proceso metu susidaro gamybos liekana – nudujintas substratas, kuris gali būti identifikuotas kaip šalutinis gamybos produktas ir panaudotas laukų tręšimui, o jo tvarkymui nėra taikomos Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos. Nudujintas substratas atitinka visus šalutinio produkto kriterijus. Atlikus teisės aktuose numatytas procedūras, nudujintas substratas bus priskiriamas prie šalutinių gamybos produktų. Biodujų gamybos metu susidaręs substratas bus separuojamas. Separuoto substrato kietoji ir skystoji frakcijos bus identifikuotos kaip šalutiniai gamybos produktai ir bus perduodami žaliavos tiekėjams, įmonėms ar ūkininkams, turintiems laukų tręšimo planus, naudoti žemės ūkio kultūrų tręšimui.

Iš atrankos informacijos 9 punkto matyti, kad Visos susidariusios nepavojingosios atliekos bus laikinai laikomos jų susidarymo vietoje ne ilgiau kaip 1 metus ir perduodamos registruotoms atliekas tvarkančioms įmonėms.

Iš atrankos informacijos 29.4 punkto matyti, kad UAB „P“ pažangiųjų biodegalų gamybos neigiamas poveikis dirvožemiui, gruntiniams ir požeminiams vandenims negalimas.

Iš atrankos informacijos 5 lentelės matyti, kad pažangiųjų biodegalų gamybos metu susidariusios atliekos bus tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintais Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) galiojančios redakcijos reikalavimais.

Iš atrankos informacijos 12 punkto ir 1 lentelės matyti, kad planuojamos ūkinės veiklos didžiausia kvapo koncentracija neviršys Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir HN 121:2010), nustatytos didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore. Modeliavimo rezultatai parodė, kad kvapo koncentracija neviršija ir nesiekia HN 121:2010 reglamentuojamos kvapo vertės 8 OUE/m³ ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios 5 OUE/m³: ties sklypo ribomis kvapo vertė siekia nuo 0,2 iki 1,3 OUE/m³, ties artimiausia gyvenamąja teritorija (Bijūnėliai 1) – 0,3–0,4 OUE/m³. Suskaičiuota maksimali kvapo koncentracija sudaro 3,0 OUE/m³.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, Atrankos išvadoje ir atrankos informacijoje yra detaliai nurodyta ir detalizuota, kaip konkrečiai bus tvarkomos ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos. Be to, pagrindiniai technologiniai procesai numatomi vykdyti uždaruose įrenginiuose, žaliavos padavimas į bioreaktorius ir nudujinto substrato padavimas į frakcionavimo įrenginį vyks sandariais vamzdynais, todėl laikytina, jog bus išvengiama neorganizuoto ar atsitiktinio teršalų ir kvapų sklidimo į aplinkos orą. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl formuluočių.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Atrankos išvadoje yra nurodytos tik formalios formuluotės, kurios nepagrindžia faktinės situacijos, kadangi akivaizdu, jog tokia ūkinė veikla turės neigiamą poveikį atskiriems aplinkos komponentams, todėl tik poveikio aplinkai vertinimas galėtų išsklaidyti esamas abejones.

Pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėja Atrankos išvadoje primoje eilėje vertinta susiklosčiusi situacija ir tik po to modeliuojami galimi pokyčiai Žemės sklype ir aplinkinėse teritorijose. Aplinkybė, kad Atrankos išvadoje ir atrankos informacijoje naudojamos tam tikros formuluotės (tame tarpe ir teisinės), nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes modeliuojami būsimi įvykiai, ir kitokio protingo būdų jų įvertinti ir aprašyti objektyviojoje tikrovėje neegzistuoja. Be to, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu taip pat būtų naudojamos tam tikros formalios formuluotės. Todėl, net ir atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą pareiškėjos abejonės akivaizdžiai nebūtų išsklaidytos. Remiantis tuo, teisėjų kolegija daro išvada, kad ši nagrinėjamo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina.

Dėl reikšmingų objektų vertinimo.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad planuojamos ūkinės veiklos sklypas patenka į Transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Klaipėdos iki Draugystės geležinkelio stoties) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, potencialios plėtros teritorijoje Nr. PPT-17 nustatyta magistralinių koridorių plėtros teritorija, taip pat vyrauja žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės teritorijos, nedidelė dalis – urbanizuota. Potencialios plėtros teritorija Nr. PPT-18 taip pat patenka į magistralinių koridorių plėtros teritoriją, kadangi yra netoli nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga. Taip pat šioje teritorijoje yra žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės teritorijų. Tačiau šios informacijos atsakovė nevertino ir apie tai atrankos išvadoje nepasisako.

Iš Atrankos išvados 4 punkto matyti, kad Vadovaujantis Šiaulių rajono teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003 lapkričio 20 d. sprendimu Nr.T-211 „Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas“, žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniu, PŪV sklypas patenka į magistralinių koridorių plėtros teritoriją. Teritorija patenka į 16/K tvarkymo zoną, kuriai nustatyti urbanizuotų teritorijų tvarkymo ir veiklos plėtojimo reglamentai, t. y. susisiekimo koridorių teritorijų urbanizacijos reglamentas (U5) – „prioritetas teikiamas pramonės, sandėliavimo bei logistikos teritorijų formavimui integracinių ašių zonose vadovaujantis parengtais specialiais planais.“

Taigi, anksčiau aptartos aplinkybės buvo įtrauktos į Atrankos išvadą, bet jos neturėjo jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo būtinumo, nes planuojama ūkinė veikla akivaizdžiai nepažeidė su tuo susijusio teisinio reglamentavimo. Ko, beje, nenurodo ir pati pareiškėja. Todėl papildomas šių aplinkybių vertinimas buvo netikslingas.

Be to, iš Atrankos išvados ir atrankos informacijos matyti, kad ūkinė veikla planuojama kaimiškoje vietovėje, Žemės sklype, kurio ribos nutolusios didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio. Bijūnėlių kaime, kuriame planuojama vykdyti veiklą, 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, nėra gyventojų. Bijūnėlių kaime yra keli sandėliavimo paskirties statiniai. Artimiausios pavienės sodybos nuo Žemės sklypo nutolusios maždaug už 100 m šiaurės rytų kryptimi ((duomenys neskelbtini)) ir 800 m pietvakarių kryptimi. Atstumai nuo Žemės sklypo iki artimiausių gyvenamųjų namų Geruogių k., pietvakarinėje pusėje ((duomenys neskelbtini)), apytiksliai svyruoja nuo 1,3 iki 2,4 km, iki artimiausių Paringių k. gyvenamųjų namų, esančių šiaurės rytų pusėje ((duomenys neskelbtini)) – apie 1,4 km, iki Steponiškės k. gyvenamųjų namų, esančių šiaurinėje pusėje ((duomenys neskelbtini)), yra apie 600 m. Artimiausia didesnė gyvenvietė (Pakumulšių k.) – apie 1,9 km nutolusi šiaurės-rytų kryptimi. Vadovaujantis 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Pakumulšių kaime gyvena 294 gyventojai. Artimiausias kultūros paveldo objektas yra Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapinės (kodas 4596) (toliau – ir Kapinės), esančios apie 237 m šiaurės kryptimi nuo Žemės sklypo.

Pažymėtina, kad artimiausias nuo Žemės sklypo reikšmingas objektas yra Kapinės, bet iš jų administratorės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 25 d. rašto matyti, kad jos yra neveikiančios ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija neturi objektyvių argumentų paneigiančių Atrankos išvados pagrįstumą.

Taip pat, pažymėtina, jog kiti artimiausi nuo Žemės sklypo reikšmingi objektai yra Steponiškės k. gyvenamieji namai ((duomenys neskelbtini)), bet jie yra nutolę nuo Žemės sklypo apie 600 m, todėl neturėtų būti tiesiogiai įtakojami planuojamos ūkinės veiklos. Priešingai, beje, nenurodo ir pati pareiškėja.

Remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvada, kad ši nagrinėjamo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos, ekstremaliųjų įvykių ir to prevencijos.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Atrankos išvadoje nėra galimo avarijų šalinimo prevencijos plano, taip pat nepateikta informacija kokiu atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos gali būti paveikti kiti objektai ir subjektai ar kokios prevencijos priemonės bus taikomos siekiant sumažinti galimos avarijos pasekmės aplinkai, vietos gyventojams.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų (redakcija galiojo iki 2024 m. kovo 9 d., toliau – ir Prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai) 2 punkto matyti, kad nuostatų reikalavimai taikomi pavojingiesiems objektams, kuriuose pavojingųjų medžiagų, kurių iš tikrųjų pavojingajame objekte yra arba manoma, kad gali būti, arba kurių, kaip pagrįstai galima numatyti, galėtų susidaryti, jeigu procesai, įskaitant sandėliavimo veiklą, bet kuriame pavojingojo objekto įrenginyje taptų nevaldomi, kiekiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – nutarimas) patvirtintų Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 1 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų kategorijos“ arba 2 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų sąrašas“ nurodytus kvalifikacinius kiekius ar juos viršija. Pavojingieji objektai yra žemesniojo arba aukštesniojo lygio.

Iš Prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų 1 lentelės matyti, kad nurodytoms pavojingumo kategorijoms priskirtos cheminės medžiagos, kurioms taikomi minėtos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse nurodyti kvalifikaciniai kiekiai. Biodujos priskiriamos pavojingumo kategorijai P2. DEGIOSIOS DUJOS 1 arba 2 kategorijos degiosios dujos. Kvalifikaciniai kiekiai taikant žemesniojo lygio reikalavimus degiosioms dujoms yra 10 t. Kvalifikaciniai kiekiai taikant aukštesniojo lygio reikalavimus degiosioms dujoms yra 50 t.

Taigi, įvertinus tai, kad biodujų tankis – 0,0012 t/m³, taip pat trijų biodujų saugyklų (kaupyklos bioreaktoriuose) tūrį, kuris lygus 3 × 1660 m³, ir vienos dujų saugyklos 500 m³ tūrį, gaunama, kad PŪV objekte vienu metu bus maksimaliai laikoma biodujų (degiųjų dujų): (3×1660+500) × 0,0012 = 6,576 t. Tai yra, vienu metu laikomas biodujų kiekis nesiekia ribinio 10 t kiekio. Todėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų reikalavimai šiuo atveju netaikomi ir PŪV objektas nepriskiriamas pavojingiems objektams.

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1-134 „Dėl kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ (neteko galios 2023 m. rugsėjo 28 d.) 1.1.1 punkto, be kita ko, matyti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia žemesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai, apibrėžti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – nuostatai).

Kaip jau anksčiau minėta, PŪV objektas nepriskiriamas pavojingiems objektams, todėl UAB „P“ pažangiųjų biodegalų gamybos įrenginiui ekstremaliųjų situacijų valdymo planas nereikalingas.

Be to, iš atrankos informacijos 15 punkto matyti, kad pagrindiniai UAB „P“ gamyboje numatomi rizikos objektai yra elektros tinklas, žaliavų ir nudujinto substrato transportavimo vamzdynai, bioreaktoriai, biodujų saugykla, substrato tarpinės talpos ir saugykla, dujų valymo stotis, įvairūs mechanizmai. Vienas efektyviausių rizikos šalinimo būdų yra visų procesų automatizavimas ir jų kontrolė.

Taip pat, iš atrankos informacijos 15 punkto matyti, kad: 1) siekiant išvengti sprogimo pavojaus bioreaktoriuose dėl galimo biodujų pertekliaus, sustojus biodujų tiekimui į dujotiekį, teritorijoje bus įrengta dujų saugykla ir avarinis fakelas. Kraštutinė priemonė – avarinis fakelas, skirtas perteklinių biodujų „tuščiam“ deginimui. Fakelas bus aprūpintas patikima nenutrūkstamo veikimo elektrine uždegimo sistema, kurios veikimas suderintas proporcingai valandinei pikinei biodujų gamybai; 2) biodujų gamybos įranga bus aprūpinta apsaugine gaisro ir sprogimo plitimą sustabdančia armatūra; vamzdynai – apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo ir kenksmingo šiluminio poveikio; biodujų saugykla atitiks griežtus konstrukcinius reikalavimus; 3) bioreaktorių konstrukcija parinkta atsižvelgiant į numatomas apkrovas pridedant atsargos koeficientą. Bioreaktorių pagrindas bus įrengtas iš hidroizoliuojančio sluoksnio, aplink bioreaktorius bus įrengti kontroliniai drenažo šulinėliai, kurie nuolatos prižiūrimi; 4) bus rengiami darbuotojų mokymai, kurių metu darbuotojai supažindinami su gamyboje naudojama įranga, jos veikimo principais, padidintos rizikos zonomis; 5) bus pastoviai vykdoma naudojamos įrangos techninės būklės priežiūra; 6) bus nuolat prižiūrima, kad būtų laikomasi darbų saugos reikalavimų; 7) gamybinės paskirties patalpos bus įrengtos laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, tam bus numatytos gaisro gesinimo priemonės; 8) įrangos tiekėjai užtikrins, kad naujų įrenginių paleidimo-derinimo darbų metu tarša į aplinkos orą neviršytų koncentracijų, nurodytų įrenginio techninėse specifikacijose, įrenginiui veikiant įprastinėmis veiklos sąlygomis. Tai yra, PŪV objekte yra numatytos protingos ir pakankamos priemonės siekiant sumažinti galimos avarijos pasekmės aplinkai ir vietos gyventojams.

Remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvada, kad ši nagrinėjamo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina.

Dėl alternatyvių žaliavų šaltinių.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Atrankos išvadoje nėra svarstomi alternatyvūs žaliavų šaltiniai. Pagrindinis žaliavų šaltinis yra ūkiai ir galvijų mėšlas, kurio galima tarša ir parametrai yra modeliuojami ir skaičiuojami. Tačiau nėra pateikiamos nei sutartys nei preliminarūs kiekiai ar išties ar ūkinės veiklos vykdytojui užteks žaliavų ar pavyzdžiui turi užsitikrinęs bent 10 metų šios žaliavos tiekimą. Galimai pasikeitus žaliavoms, gali keistis ir transporto srautai ir atliekos po panaudojimo dujų gamybai saugojimo bei panaudojimo sąlygos, o tai net nėra aptarta Atrankos išvadoje.

Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, jog PŪV poveikio aplinkai vertinimo metu, kai vykdoma atranka, būtų svarstomos alternatyvos. Todėl, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad PŪV organizatorius (užsakovas) privalo vadovautis atrankos išvadoje numatytomis veiklos vykdymo sąlygomis, tai yra naudoti žaliavas, kurios nurodytos informacijoje atrankai ir užtikrinti, kad naudojant minėtas žaliavas nebūtų daromas didesnis poveikis aplinkai už numatytą teisės aktuose ir atrankos proceso metu. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl melioracijos sistemų ir žemės sklypo paskirties.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad planuojamos ūkinės veiklos žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios bendro naudojimo melioracijos sistemos bei įrenginiai. Žemės sklypo paskirties keitimo klausimai Atrankos išvadoje nėra aptarti.

Pažymėtina, kad valstybei priklausančių bendro naudojimo melioracijos sistemų ir įrenginių naudojimo, pertvarkymo, nurašymo klausimus PŪV vykdytojas turi suderinti su savivaldybės žemės ūkio skyriumi. Tai nėra PAV objektas.

Nagrinėjamu atveju UAB „P“ pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės naudojimo paskirtis neprieštarauja planuojamai vykdyti ūkinei veiklai. Vadovaujantis PAV įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teritorijų planavimo sprendinių vertinimas nėra PŪV PAV proceso dalis.

Vadovaujantis LVAT praktika laikytina, jog poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti, o taip pat nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. PAV įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti PAV proceso tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-194/2010).

Taip pat pažymėtina, jog poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas yra teisiškai atskiri procesai, dėl ko teritorijų planavimo procedūrų poreikis nesąlygoja poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiškėjos skundo dalis yra nepagrįsta.

Dėl suinteresuotos visuomenės teisių aplinkos vertinimo procese.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad jos, kaip suinteresuotos visuomenės atstovės ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvės teisės buvo pažeistos ir ji turi teisę ginti galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, atranka atliekama veiklos rūšims, kurios įrašytos į PAV įstatymo 2 priedą. Atranką sudaro teisės aktuose įtvirtinta veiksmų seka: informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą pateikimas atsakingajai institucijai ir viešinimas, visuomenės dalyvavimas, atrankos išvados priėmimas. Atrankos procese dalyvauja veiklos organizatorius (užsakovas) ar PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektai (valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, savivaldybės vykdomoji institucija), visuomenė, ir atsakingoji institucija.

Nagrinėjamu atveju, Šiaulių rajono savivaldybės administracija informavo apie didelį visuomenės nepasitenkinimą planuojama ūkine veikla, tačiau planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas parodė, kad nei oro taršos, nei kvapų, nei triukšmo ribinės vertės neviršija reglamentuojamų dydžių, neturi reikšmingos įtakos kitiems vertintiems aplinkos komponentams ir poveikio visuomenės sveikatai nebus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kaip institucija, atsakinga už planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. (6-24 14.3.5 Mr)2-128463 nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Agentūra 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-1741, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalimi, vykdydama Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1- 845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą ir atsižvelgdama į tai, ar planuojama ūkinė veikla atitinka patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę ir paprašė pateikti patikslintą išvadą pagal savivaldybės administracijai priskirtą kompetenciją dėl UAB „P“ planuojamos ūkinės veiklos – pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos Žemės sklype, informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Gautas Šiaulių rajono savivaldybės 2022 m. kovo 8 d. raštas Nr. S-657(3.24E) su pastabomis, kuris persiustas dokumentų rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos vykdytojui. Dokumentų rengėjas 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. R-22/70 informavo Agentūrą, kad atsižvelgęs į Agentūros 2022 m. kovo 21 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-3217 pateiktas pastabas, patikslino ir papildė atrankos informaciją.

Atrankos išvados 7.13 papunktyje nurodyta, kad Agentūra iš suinteresuotos visuomenės buvo gavusi raštų su argumentuotomis pastabomis ir pasiūlymais dėl UAB „P“ pažangiųjų biodegalų (biodujų) gamybos Bijūnėlių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Dokumentų rengėjas į pastabas atsižvelgė ir papildė atrankos informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Visos suinteresuotos visuomenės pastabos perduodamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo organizatoriui, pataisytos ir papildytos atrankos ir lydraščiai, kuriuose išsamiai atsakoma į kiekvieną suinteresuotos visuomenės, savivaldybės ar Agentūros pastabą, skelbiamos Agentūros interneto svetainėje, kur suinteresuota visuomenė lengvai gali rasti visą aktualią informaciją. Po paskutinio paviešinimo pastabų iš suinteresuotos visuomenės negauta.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pareiškėjai, kaip suinteresuotos visuomenės atstovei, buvo užtikrinta galimybė ginti savo galimai pažeistas teises ir dalyvauti PŪV procese.

Dėl suinteresuotos visuomenės pasiūlymų.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Agentūra neįvertino ir nepasisakė dėl suinteresuotos visuomenės pateiktuose pasiūlymuose išdėstytų motyvų.

Teismui papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir jos nariai 2021 m. spalio 19 d. raštu, 2021 m. spalio 20 d. raštu, 2021 m. spalio 20 d. raštu ir 2021 m. gruodžio 16 d. raštu (toliau – ir Raštai) kreipėsi į Agentūra su pastabomis. Į šias visas pastabas Agentūra atsakė raštais, nurodydama, kad raštu informuos visuomenę apie priimtą atrankos išvadą dėl UAB „P“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kartu pateikdama atsakymą, kaip buvo įvertinti Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų pateikti pasiūlymai.

Iš aukščiau aptartų skundo argumentų akivaizdžiai matyti, kad suinteresuotos visuomenės Raštuose pateikti pasiūlymai, tiesiogiai susiję su Atrankos išvada bei atrankos informacija, buvo tinkamai aptarti ir įvertinti Atrankos išvadoje, todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad ši nagrinėjamo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama Atrankos išvada yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Nustačius, kad skundžiama Atrankos išvada yra pagrįsta ir teisėta, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Remiantis išdėstytu, atmestus pareiškėjos skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Sprendimas priimamas atsakovės naudai, trečiojo suinteresuoto asmens pozicija buvo identiška atsakovės pozicijai, todėl yra spręstinas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „P“ prašo iš pareiškėjos priteisti 3 436,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2022 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1900,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už atsiliepimo į pareiškėjos dėl atrankos išvados rengimas (2,5 x 1900,3); 8.16 už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 t. y. prašymo priteisti išlaidas byloje parengimas ir pateikimas teismui (0,4 x 1900,3); 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, t. y. pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme (0,1 x 1900,3). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad nurodoma suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas, iš pareiškėjos priteisiant 3 436,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos asociacijos „U“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „P“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „P“ 3 436,40 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos asociacijos „U“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.