Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 41³ straipsnio 1 dalyje, 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 172¹ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) bauda už tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno apskrities VMI) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvusio direktoriaus T. R. vadovavimo metu (iš direktoriaus pareigų jis atleistas 2016 m. rugsėjo 23 d.) trys darbuotojos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau darbdavys apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau - VSDFV). Nustatyta, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) alėjoje 2016 m. rugpjūčio 25 d. prekiavo laikraščiais „S.“. Pardavėjos ant nugarų buvo užsidėjusios reklaminius „S.“ plakatus, parduodamo savaitraščio kaina 0,60 Eur, pardavėjos prekybos vietoje turėjo nešiojamą elektroninį kasos aparatą (toliau - EKA) Datecs DP-50 Nr. 00002129. Pranešimą apie apdraustuosius J. G., M. M. ir K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d., darbo pradžia nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., tačiau faktiškai įmonės naudai darbuotojos pradėjo dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. Direktoriaus sprendimu su darbuotojomis būdavo atsiskaitoma iš karto po darbo dienos už faktiškai dirbtą laiką. Grynuosius pinigus atlyginimui išmokėti duodavo direktorius T. R. platinimo projektų vadovei U. G., už gautus grynuosius nei ji, nei naujos darbuotojos niekur nepasirašydavo. J. G., M. M. ir K. G. išnešiojama spauda prekiavo rugpjūčio 25-26 d. ir rugsėjo 1-2 d., už dirbtą laiką visoms darbuotojoms buvo sumokėta po 17 Eur už kiekvieną dirbtą dieną, t. y. iš viso U. G. naujoms darbuotojoms išmokėjo 204 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius T. R., būdamas darbdaviu, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs VSDFV apie J. G., M. M. ir K. G. įdarbinimą, leido atlikti platinimo vadybininkių funkcijas, aprūpino darbuotojas šiam darbui reikalingomis priemonėmis. Patikrinimo metu buvo pateiktos 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašytos darbo sutartys Nr. 36-38, kuriose numatoma, kad J. G., M. M. ir K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose pradeda dirbti nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. Nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatytus nelegalaus darbo požymius, t. y. J. G., M. M. ir K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pradėjo dirbti nepranešus VSDFV, t. y. nelegaliai. Patikrinimo metu peržiūrėjus EKA operacijų žurnalus ir įmonės kasos dokumentus nustatyta, kad direktoriaus T. R. vadovavimo metu iš EKA inkasuoti pinigai į įmonės kasą buvo įnešami nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1283, 20 punkto reikalavimais, t. y. kasos operacijų žurnale nurodyta inkasuota suma nesutampa su kasos pajamų orderiuose įrašyta suma. Patikrinimo metu sulyginus EKA operacijų žurnale užfiksuotas įplaukas ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad įmonė nesivadovaudama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 4 dalimi, Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis neužregistruoja ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., dalį per EKA gautų pajamų, iš viso 2731,67 Eur kasos pajamų, orderiu neįnešė į įmonės kasą ar kitaip neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje. Peržiūrėjus 2016 m. PVM deklaracijų duomenis su faktiniais įmonės pardavimais, nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. VMI pateikdama PVM deklaracijas deklaravo mažesnę nei faktiškai gautą pajamų sumą. Iš viso PVM deklaracijose buvo deklaruota 4259,43 Eur mažesnė pardavimo suma, plius 9 procentai PVM – 280 Eur, 21 procentas PVM – 242 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino mokėtino PVM sumą 522 Eur. Šiais veiksmais T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. IX-926 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio reikalavimus; Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 20 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus.Apeliaciniu skundu T. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir sumažinti jam skirta baudą iki 500 Eur. Skunde apeliantas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama. Jo teigimu, jam minėta nuostata galėtų būti pritaikyta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis su J. G., M. M. ir K. G. buvo sudariusi, tačiau dėl įvykusių nesusipratimų įmonės viduje (dėl žmogiškos klaidos) apie sudarytas sutartis neinformavo VSDFV. Tokiu būdu darbuotojų darbas iš karto tapo nelegalus. Vis dėlto, nelegalaus darbo laikotarpis truko labai trumpai – keturias dienas, už šį laikotarpį J. G., M. M. ir K. G. buvo išmokėta 204 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam neskiriant 2604 Eur baudos. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad administracine tvarka už pažeidimus darbo srityje anksčiau nėra baustas, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas. Jo neteisėtais veiksmais nepadaryta didelė reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams. Paskirtoji nuobauda yra neadekvačiai didelė ir sukeliamų padarinių požiūriu neproporcinga jo padarytiems pažeidimams. T. R. atkreipia dėmesį, kad nesiekia būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, todėl, nelaukdamas bylos išsprendimo, gera valia pagal savo finansines išgales sumokėjo dalį skirtos baudos.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė prašo T. R. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 1000 iki 5000 Eur. Taigi, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti didesnę baudą, todėl T. R. padarytas pažeidimas neperkvalifikuojamas pagal naująjį ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ATPK numatyta teisena.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju T. R. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu. Apelianto teigimu, yra visuma aplinkybių, kurių pagrindu jam galėtų būti pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, o byloje yra ir kitų pažeidėjo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamu atveju T. R. pripažintas padaręs keturis administracinius teisės pažeidimus darbo, finansų bei apskaitos srityse. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas pažeidėjui bausmę, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, T. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad pažeidėjas savo kaltę pripažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pakartotinai šios aplinkybės aukštesnysis teismas nevertina. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o vien kaltės pripažinimas nėra pagrindas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Nors apeliantas skunde teigia, kad byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, o pats pažeidimas yra nulemtas žmogiškos klaidos, tačiau šie teiginiai tik patvirtina, jog apeliantas nesuvokia nelegalaus darbo sukeliamų pasekmių tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Nelegaliai dirbantiems asmenims tokiu būdu mažinamos pensijos, ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju jie paliekami be socialinių garantijų ir pan. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokama mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl to juntamas medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir pan. paslaugų stygius ar nepakankama jų kokybė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Vis dėlto, apylinkės teismas, įvertinęs, jog T. R. anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nėra baustas, sprendė, kad sankcijos vidurkio laikymasis nebus proporcingas ir adekvatus padarytiems pažeidimams, todėl skyrė minimalias baudas, numatytas inkriminuotų straipsnių sankcijose. Išeiti už inkriminuotų straipsnių sankcijų ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Byloje nėra duomenų, kad T. R. finansinė padėtis būtų itin sudėtinga, jis vienas išlaikytų šeimą, turėtų daug išlaikytinių ir pan. Apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis rimtų sveikatos problemų, todėl paskirtoji nuobauda jam nėra nepakeliama finansinė našta. Atkreiptinas dėmesys, jog vien simbolinės nuobaudos paskyrimas nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis). Be to, ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad per švelnus nubaudimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o T. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir T. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.