Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5., 1.1.7.2.7., 1.1.7.2.6., 1.2.14.4.2., 1.2.18.2., 1.2.28.3., 1.2.29.3., 1.1.8.10.3., 1.1.8.10.5., 2.1.15.3.3.3.

2014 m. vasario 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nevedęs (gyvenantis faktinėje santuokoje), išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, teistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams, atliekantis bausmę,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d. bei 302 str. 1 d.;

- A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1998-10-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., 271 str. 1 d., 2 d., 278 str. 1 d., taikant BK 42 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant turto už 300 Lt, o vadovaujantis BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2000-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant 1/8 dalį jo turto. Vadovaujantis BK 43 str. prie paskirtos bausmės pridėta dalis 1998-10-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn., konfiskuojant 1/8 dalį turto. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 54² str. 2001-05-16 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš 6 mėnesius 9 dienas;

2003-08-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

2007-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 16 MGL (2080 Lt) bauda;

2011-07-29 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams, atliekantis bausmę,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d. bei 302 str. 1 d.;

- J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, nevedęs, išsilavinimas spec. vidurinis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 293 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., A. N. bei J. K., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. kovo 29 d. organizavo Lietuvos Respublikos piliečio R. S. kelionę į Jungtinę Karalystę ten nelegaliai dirbti, o būtent:

2009 m. lapkričio mėnesio nenustatytą dieną Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato E. K. pasiūlė nukentėjusiajam R. S. nelegalų darbą Jungtinėje Karalystėje, o R. S. sutikus nelegaliai dirbti E. K. padėjo jam išsiimti pasą Panevėžio apskr. VPK Panevėžio r. PK migracijos poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sumokėdamas 100 litų mokestį už paso išdavimą. Po to E. K. ir A. N. suorganizavo nukentėjusiojo kelionę: nupirko maisto, cigarečių kelionei, 2010 m. nenustatytą mėnesį ir dieną šalia degalinės UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, įsodino R. S. į tyrimo nenustatytą mikroautobusą, vežantį keleivius į Jungtinę Karalystę, sumokėjo už kelionės išlaidas ir davė R. S. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. reikės susisiekti nuvykus į Jungtinę Karalystę. R. S. nuvykus minėtu mikroautobusu į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, J. K. pasitiko nukentėjusįjį ir jį apgyvendino tame pačiame mieste. Praėjus apytiksliai dviem savaitėms po atvykimo į Jungtinę Karalystę J. K. nukentėjusįjį nelegaliai įdarbino automobilių plovykloje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, automobilių plovėju, kontroliavo jo nelegalų darbą plovykloje, prižiūrėjo, kad R. S. nepabėgtų ir paimdavo didžiąją dalį R. S. uždirbtų pinigų iki 2010 m. kovo 29 d., kol R. S. pabėgo ir grįžo į Lietuvos Respubliką.

Be to, E. K. ir A. N., veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R. S. perduoti savo turtą – 2500 litų, neturėdami teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno svetimą fizinio asmens dokumentą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – banko mokėjimo kortelę, tai yra panaudodami psichinę prievartą - grasindami parduoti R. S. kepenis, išlupti akį, nuvežti pas veterinarą, išvežti dirbti prostitute, panaudodami fizinį smurtą - A. N. laikant nukentėjusįjį prirėmus prie sienos, o E. K. kumščiu sudavus R. S. į veido sritį, reikalavo perduoti savo naudai 2500 litų už tariamai patirtas išlaidas dėl jo nelegalaus įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje, o po to kaip užstatą, kad gautų reikalaujamą pinigų sumą, neturėdami teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą 2009 m. gruodžio 11 d. R. S. vardu, ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – banko mokėjimo kortelę ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą R. S. vardu, kuriuos laikė ir gabeno automobiliu ,, (duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. balandžio 28 d. 15.28 val., kol automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. K., apžiūros metu automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su R. S. susipažino lankydamasis pas M. K., pas kurį dažnai būdavo ir R. S.. Pastarasis jo klausinėdavo, ar įmanoma išvažiuoti į užsienį, susirasti kur gyventi, dirbti. Jis pažadėjo paklausinėti dėl išvažiavimo. Tuo klausimu jis kalbėjosi su A. N., kitais pažįstamais. Apie R. S. mokamas užsienio kalbas ar turimą specialybę su juo nekalbėjo. Po kiek laiko A. N. jo paklausė, ar dar reikalingas darbas užsienyje ir pasakė, kad buvo sutikęs Anglijoje gyvenantį draugą, kuris pažadėjo padėti apsigyventi. Jis apie tokią galimybę pasakė R. S., tačiau šis paaiškino, kad neturi nei pinigų kelionei, nei paso. Taip pat R. S. jo paprašė sumokėti už kelionės išlaidas, o jis pažadėjo atsilyginti užsidirbęs. Paminėjo 100 svarų sumą. Jis sutiko ir R. S. parūpino pasą, taip pat gavo šio įgaliojimą pasui paimti. Pats R. S. buvo paguldytas į ligoninę, nes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sirgo kepenų ciroze. Jis R. S. lankė ligoninėje, vežė jam cigaretes, maistą. Po kiek laiko A. (N.) pasakė, kad R. S. gali važiuoti į Angliją, ten jį pasitiks kitas žmogus. R. S. baigus gydymą jis surado transporto priemonę, nugabensiančią R. S. į Angliją, nupirko jam rūkalų, vaistų, maisto ir nuvežė jį į sutartą vietą. Ten atvykęs A. N. R. S. padavė telefono numerį, kuriuo šis turėjo skambinti jį Anglijoje pasitiksinčiam K., kuris jį apgyvendins. Apie būsimą darbą konkrečiai nekalbėjo, nes konkrečios darbo vietos , o taip pat ar darbas bus legalus – nežinojo. Vėliau R. S. jam skambino jau iš Anglijos, buvo patenkintas gyvenimu ten. Dar po kiek laiko jis vėl skambino, kalbėjo, jog ketina parduoti savo banko kortelę. Vėliau skambino ir A. N., kuris pasakė, kad R. S. liko skolingas, apsivogė ir pabėgo į Lietuvą. Jis išsivežė kartu su juo gyvenusių dokumentus. Tada jie pradėjo ieškoti R. S. ir rado jį kaime, ką tik grįžusį. Pareikalavus atiduoti dokumentus R. S. teigė nieko neturįs, tačiau netrukus atnešė vokus su svetimomis pavardėmis. A. N. pasiėmė vokus ir abu išvažiavo. Po vienos ar dviejų savaičių abu su A. N. nuvažiavo pas M. K.. Ten buvo ir R. S.. Priėjęs prie jo jis priminė R. S. pažadą užsidirbus už paslaugą, tai yra pagalbą išvykstant į užsienį, duoti 100 svarų bei atiduoti skolą, kurią sudarė išlaidos už cigaretes, vaistus, maistą, kelionę. Be to, R. S. liko skolingas 400 svarų K. už pragyvenimą Anglijoje. Apie tai jam (E. K.) buvo sakęs pats J. K.. Taigi, viso R. S. jam liko skolingas 2500 litų ir jis iš R. S. reikalavo atiduoti tik skolą. Šią skolą R. S. pripažino ir kaip garantą, kad skolą atiduos, jis pasiūlė paimti jo pasą. Nors jis nesutiko, tačiau R. S. pasą įmetė į jo automobilį. Vėliau jį sulaikę policijos pareigūnai automobilyje tą R. S. pasą ir rado. R. S. nei jis, nei A. N. negrasino bei jo nemušė. Taip tvirtindamas R. S. juos šmeižia. Konkretaus skolos dydžio R. S. prieš šiam išvykstant į Angliją įvardinęs nebuvo. Tai padaryti ketino vėliau. Susitikęs R. S. šiam jau grįžus į namus apie gyvenimą bei darbą Anglijoje jo neklausinėjo ir nekalbėjo, tik jis minėjo, kad į namus grįžo dėl to, kad mažai jam mokėjo, apgaudinėjo. Kas konkrečiai R. S. Anglijoje padėjo įsidarbinti jis nežino ir su tuo asmeniu jo (E. K.) niekas nesieja.

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš kelis metus E. K. jo pasiteiravo, ar jis nežinąs žmogaus užsienyje, kuris galėtų padėti apsigyventi bei įsidarbinti. Po kiek laiko jis Šiauliuose susitiko J. K. ir jo paklausė dėl E. K. prašymo. J. K. sutiko padėti ir pažadėjo sutikti Anglijoje, davė ten naudojamą savo telefono numerį. Apie tai jis informavo E. K., perdavė J. K. duotą telefono numerį. Iš pokalbių su E. K. žinojo, kad tas norintis išvykti į užsienį yra R. S., kad jis buvo nusivežęs R. S. į miestą ir tvarkė kažkokius jo dokumentus. Vėliau jam paskambinęs E. K. pranešė, kad jo draugas išvyksta į Angliją ir pakartotinai prašė duoti ten jį pasitiksiančio asmens numerį, nes anksčiau duotąjį pametė. Tada jis pats nuvyko prie Šiaulių kryptimi esančios degalinės ir ten perdavė R. S. J. K. bei savo telefono numerius. Žinojo, kad E. K. apmokėjo R. S. kelionės išlaidas, pirko jam vaistus, rūkalus. Kur ir kokį, taip pat legalų ar ne, darbą dirbs R. S., taip pat ar jis moka anglų kalbą bei ar turi kokią specialybę jis nežinojo. Tik vėliau, jau R. S. būnant Anglijoje, pokalbio su J. K. metu sužinojo, jog R. S. dirbs nelegaliai.

Po mėnesio ar daugiau jam paskambino J. K. ir pasakė, kad R. S. pasiėmė kažkokio žmogaus dokumentus ir išvyko. Be to, R. S. jam liko skolingas 400 svarų. Susisiekus su E. K. paaiškėjo, kad R. S. yra kaime ir visi trys ten susitiko. Paprašius atiduoti dokumentus R. S. atnešė tris vokus su bankų kortelėmis svetimomis pavardėmis, kuriuos jis nusiuntė J. K.. Dar po kelių savaičių jis su E. K. nuvyko pas M. K. į parduotuvę, kur buvo ir R. S.. Su juo kalbėjosi E. K.. Jokių grasinimų R. S. bei muštynių iš E. K. pusės nebuvo, o jis pats (E. N.) prie R. S. net nebuvo priėjęs ir gal po keliolikos minučių abu išvažiavo. Jam pačiam R. S. skolingas nebuvo. Jis tik perdavė J. K. E. K. už R. S. skolą duotus 400 svarų. Ar J. K. padėjo R. S. susirasti darbą, o taip pat ar šiam buvo sumokėti už darbą pinigai nežino. Pripažįsta, kad 2010-03-16 pokalbio su E. K. metu pasakė, jog R. S. nieko neturi turėti prie savęs ir kad visi jo daiktai bus pas neįvardintus asmenis, tačiau ką reiškia šie žodžiai paaiškinti negali.

Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. S. nepažinojo ir jį pirmą kartą pamatė 2010 m. vasario mėnesį Jungtinėje Karalystėje. Dar prieš tai Lietuvoje, prieš jam pačiam išvykstant į Angliją, A. N. pasiteiravo, ar jis negalėtų padėti kažkokiam jo neįvardintam bičiuliui – pasitikti, padėti apsigyventi, įsikurti. Jis pažadėjo, nors jokių konkrečių veiksmų organizuojant jo kelionę į Angliją neatliko. Po kurio laiko A. N. pranešė, kad jo bičiulis atvyksta į Angliją mikroautobusu. Jis su R. G. jį pasitiko ir R. G. R. S. nuvežė į jo (J. K.) prašymu surastus namus. Jis R. S., kuris angliškai nekalbėjo, padėjo apsigyventi, duodavo pinigų, nupirkdavo maisto, užvažiavęs pasiteiraudavo, ar viskas gerai. Vėliau R. S., kuris pats susirado darbą plovykloje, jis nupirko neperšlampamus drabužius. Ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad darbą R. S. surado R. (G.), jis ne taip išsireiškė, sakinius sudėliojo. Kiek uždirbdavo R. S. jis nežinojo. Be nurodytos pagalbos R. S. jie abu dar buvo nuėję į kelis bankus, kur R. S. užpildydavo dokumentus banko kortelėms gauti, o jis vertėjavo bendraujant su banko darbuotojais. Taip pat abu buvo telefonų parduotuvėje, kurioje R. S. gavo tik SIM kortelę. Gal po pusantro mėnesio iš R. G. sužinojo, kad R. S. apsivogė ir išvažiavo. Jis išsivežė kažkokius kartu gyvenusių žmonių dokumentus. Apie tai bei tai, kad R. S. ir jam liko skolingas 400 svarų, jis pranešė A. N., nors grąžinti šiuos pinigus neprašė. Pripažįsta, kad 2010-03-16 pokalbio su A. N. metu kalbėjo, kad R. S. dirba nelegaliai, nes manė, kad darbas plovykloje yra nelegalus.

Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad dėl blogos sveikatos būklės visų įvykių aplinkybių neprisimena, tačiau patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (t. 2 b. l. 5-9,13-17) teisingumą. Parodė, kad 2009 metais jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje ir gyveno iš pašalpų. Tuomet tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantis M., pavardės nežino, jam pasiūlė važiuoti dirbti į Angliją. Jis sutiko. Vėliau į kaimą atvažiavo iki tol jam nepažįstami kaltinamieji, tai yra A. N. ir E. K.. Su jais buvo pokalbis apie išvyką į užsienį. Kalbėjo, kad reiks statyti ar rinkti kažkokius namukus. Buvo kalbama apie kelių mėnesių laikotarpį. Kadangi jis neturėjo nei pinigų, nei paso, E. K. ir A. N. pažadėjo viską sutvarkyti, sumokėti už kelionę. Po kelių dienų E. K. jį nuvežė į migracijos tarnybą, nufotografavo, sumokėjo už pasą, o dar po kiek laiko vėl nuvežė jį paimti. Po poros savaičių E. K. paskambino ir liepė pasiruošti kelionei. Sutartą dieną jis atvažiavo ir paėmė jį, parduotuvėje nupirko maisto bei vaistų bei nuvežė prie autobusiuko, kuris ir vežė į Angliją. Tuomet dar atvyko ir A. N., kuris jam užrašė kažkokio R., kuriam nuvykęs į vietą turės skambinti, telefono numerį. Nuvykus į Angliją, (duomenys neskelbtini) miestą, jį pasitiko R. ir trečiasis kaltinamasis, tai yra J. K.. Jį apgyvendino, davė pinigų maistui. Pradžioje jis kelias dienas nedirbo, o vėliau kurį laiką dirbo prie namukų balandžiams, nešiojo į namus lapukus. Abu darbai buvo nelegalūs, atlyginimas jam nebuvo mokamas. Po to R. jį įdarbino automobilių plovykloje. Tas darbas taip pat buvo nelegalus. Į darbus jį vežiodavo R. ir J. K.. Į savaitę mokėjo po 135 svarus, tačiau jam palikdavo tik maistui, o likusią dalį pasiimdavo R.. Apie savo darbą jokioms valstybės institucijoms jis nepranešė, nes nežinojo nei kur eiti, nei galėjo susikalbėti. Be to, R. ir J. (K.) jį vežė į kelis bankus, kur jam reikėdavo pasirašinėti paruoštus dokumentus. Su banko darbuotojais kalbėdavo J. K.. Vėliau į butą iš bankų atsiųsdavo vokus. Jam buvo pasakyta jų neatplėšti ir atiduoti R.. Kartu R. užsiminė, kad bus paimtos prekės, jam bus siunčiami laiškai, tačiau siūlė nesibaiminti, nes jis išvyks ir mokėti jam nereikės. Be to, J. K. ir R. jį buvo nuvežę ir į telefonų parduotuvę, tačiau jo jam nedavė. Kadangi už darbą jam praktiškai nemokėjo, tai yra uždirbtus pinigus paimdavo R. ir J., reikalavo pinigų, nors jų neturėjo, o banko kortelės jo vardu buvo paimtos, jis R. buvo užsiminęs apie norą išvažiuoti. Buvo pasiūlyta dar pasilikti, minėjo apie vykimą į kitus bankus, tačiau jis nutarė bėgti ir su kito lietuvio pagalba tai padarė.

Tik grįžus į namus pas jį atvyko E. K. ir A. N., kurie pareikalavo atiduoti vokus su banko kortelėmis. Jis atidavė tris vokus su kortelėmis. Juos buvo pasiėmęs per klaidą kaip savo, nes ne viską galėjo perskaityti. Po to jie pasiūlė kažkur kartu važiuoti, tačiau jis nesutiko. Po kelių dienų E. K. ir A. N. vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) ir prie parduotuvės ir grasindami pareikalavo atiduoti neva kaip skolą 2500 litų, nors jis nemanė esąs skolingas, kadangi Anglijoje pinigų už darbą negavo arba juos pasiimdavo R. Pasakius, kad pinigų neturi, E. K. ir A. N. nustatė dviejų dienų terminą pinigams surinkti ir pagrasino, kad nuveš pas veterinarą, išlups akį, kepenis ir juos parduos, o patį parduos dirbti prostitute. Šiuos grasinimus jis suprato kaip realius. Be to, A. N. jį laikant prirėmus prie sienos E. K. ranka sudavė jam į veidą. Suduoti bandė ir A. N., tačiau jam muistantis jis nepataikė. Bijodamas, kad jį iš tiesų gali kurs nors išvežti, jis pasiūlė atiduoti savo pasą bei banko kortelę. Jiems sutikus jis iš namų atnešė pasą bei banko kortelę ir juos atidavė, pasakė kortelės kodą. Visa tai matė ir kieme buvęs M. Daugiau su E. K. bei A. N. jis nebendravo. Nukentėjusysis patvirtino, kad prieš teismo posėdį jam grasinta nebuvo, tačiau jis jaučiasi negerai, turi baimės jausmą, bijo kaltinamųjų. Parodė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu pas jį atvykęs M. (K.) prašė pakeisti parodymus, siūlė pinigų. Kokius parodymus reikia pakeisti ir kam to reikia jis suprato. Jis pats jokių pinigų iš M. K. nereikalavo.

Liudytojas M. K. parodė, kad tiek kaltinamieji E. K. bei A. N., tiek nukentėjusysis R. S. yra jo pažįstami. Jis (liudytojas) kelis metus dirbo Skandinavijoje, tad tai žinodamas R. S. jo klausinėdavo, ar jis negalėtų ir jam padėti susirasti darbą užsienyje. Kartą to paties R. S. prašė ir kartu talkininkavusio E. K.. Tiek jis, tiek E. K. pažadėjo pasidomėti dėl galimybės surasti darbą. Po kurio laiko E. K. jo paklausė, ar R. S. dar nori važiuoti į užsienį. Ar jis to klausė R. S., taip pat ar E. K. yra sakęs apie esamą darbo vietą R. S. ir ar R. S. ruošėsi išvažiuoti neprisimena. Vėliau iš jo motinos sužinojo, kad R. S. yra išvykęs. Ar su R. S. kalbėjo dėl jo išvykimo aplinkybių neprisimena. R. S. grįžus iš Anglijos buvo atvykę E. K. su A. N., susitiko prie parduotuvės. Matė, kaip R. S. atidarė automobilio dureles ir į vidų kažką padėjo. Ką – nematė. Jokių muštynių nebuvo. Vėliau, datos neprisimena, pas jį buvo atvykęs R. S. ir iš jo reikalavo 2400 litų už tai, kad pakeistų parodymus byloje dėl E. K. bei A. N.. R. S. teigimu tai esanti moralinė žala už tai, kad jis (R. S.), policijos pareigūnų nurodymu, davė neteisingus parodymus ir padarė klaidą. Manydamas, kad taip bus geriau kaltinamiesiems, jis R. S. davė 600 litų. Taip pat R. S. perdavė kažkokius raštus, kurių turinio neprisimena. Pripažįsta, kad už poveikį nukentėjusiajam R. S. jis buvo nubaustas, tai yra jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas.

Liudytoja A. Z. T. parodė, kad su sūnumi R. S. ji gyveno kartu. Jis buvo silpnos sveikatos, kurį laiką turėjo neįgalumą. Jis vieną kartą buvo išvykęs į užsienį. Ten vyko uždarbiauti. Apie būsimą darbą nekalbėjo. Pinigų išvykai jis neturėjo, tačiau jį lengvuoju automobiliu išsivežė du ar trys vaikinai. Su tais vaikinais ji nebendravo. Sūnus minėjo, kad važiuoja į Londoną, tačiau konkrečiau nieko nepasakojo, nes abu mažai bendraudavo. Ar sūnus skambino iš užsienio neprisimena. Po kelių mėnesių sūnus grįžo į namus. Jis nei pinigų, nei kokių nors daiktų neparsivežė, tik pasidžiaugė, kad nereikėjo grįžti pėsčiomis – kažkas jį parvežė. Dėl kokios priežasties taip galėjo nutikti neaiškino. Sūnus minėjo, kad užsienyje plovė mašinas. Ar tai buvo legalus darbas nepasakojo. Iš sūnaus elgesio ji suprato, kad jis labai bijojo su juo užsienyje buvusių asmenų.

Liudytojas R. G., apklaustas vykdant teisinės pagalbos pavedimą Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad nuo 2005-2006 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste. 2010 metais pas jį apsigyveno ir jo draugas J. K.. Apytiksliai po dviejų mėnesių jis grįžo namo, nes darbo negavo. Nurodytu laikotarpiu jis vieną ar du kartus J. K. matė kartu su kitu vyru, kuris, kaip paaiškėjo 2011 metais jį apklausinėjant Lietuvos teisėsaugos pareigūnams, yra R. S.. Kokiomis aplinkybėmis, kokiu tikslu ir su kieno pagalba R. S. atvyko į Jungtinę Karalystę jam nežinoma. R. S. matė dirbant automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau kas jam padėjo ten įsidarbinti, taip pat ar R. S. dirbo legaliai jis nežino. Kaip buvo apmokama už darbą R. S. ir kas paimdavo pinigus jis taip pat nežino. Jis pats jokių paslaugų R. S. nesuteikė, išskyrus tai, kad kartą jis R. S. bei J. K. vežė į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo. Tačiau tai buvusi paslauga J. K., o ne R. S.. Kada, kaip ir dėl kokių priežasčių R. S. išvyko į Lietuvą jam nežinoma (t. 6 b. l. 62-79).

Liudytojas J. I., apklaustas vykdant teisinės pagalbos pavedimą Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad jis dirbo automobilių plovyklos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Jam tenka organizuoti personalo darbą kiekvieną dieną bei apmokėjimą darbuotojams savaitės pabaigoje. Dauguma šios plovyklos darbuotojų yra kilę iš Lietuvos. Vienas tokių darbuotojų buvo ir R. S.. Jis pats buvo užėjęs į plovyklą ir teiravosi dėl galimybės dirbti. Jis atsakė teigiamai, kadangi dieną prieš tai lietuvių tautybės vyras jo jau klausė, ar jam reikia darbuotojo, kuris galėtų čia dirbti ir jis jam buvo tai pažadėjęs. To vyro, kuris vairavo sidabrinės spalvos 5 serijos BMW, jis nepažinojo. Jis niekada nematė minėto vyro kartu su R. S., bet kitą dieną atėjęs R. S. pasakė, kad jam jau buvo pasakyta, kad plovykloje galima gauti darbo. Taip jis pradėjo dirbti plovykloje. Kada tai vyko jis neprisimena. Jis dirbo apie mėnesį laiko. Kokių nors žurnalų, kuriuose butų užfiksuotas R. S. darbo laikas, jis neturi. R. S. dirbo gerai. Jam visas uždarbis buvo sumokėtas. Buvo mokama apie 5 GBP (svarus sterlingų) už valandą darbo. Be to, jo (liudytojo) pasiūlymu R. S. apsigyveno tame pačiame name, kuriame gyveno ir kai kurie kiti plovyklos darbuotojai. Ką R. S. darė su uždirbtais pinigais jis nežino, tačiau dirbdamas ir kartu gyvendamas jis matė, kad R. S. beveik niekada neturėdavo pinigų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad R. S. iš įvairių kompanijų buvo siunčiami laiškai, o taip pat stebino tai, kad mažai uždirbančiam asmeniui buvo reikalingos 3 ar 4 banko sąskaitos, buvo siunčiamos sąskaitos už mobiliuosius telefonus, perkamus pasirašius sutartis, nors jis pats jų neturėjo, o naudojosi senu ir niekam tikusiu telefonu iš Lietuvos. Kartą R. S. jam pasakė, kad jam reikia išvykti iš Jungtinės Karalystės ir paprašė sumokėti likusį uždarbį, o gavęs uždarbį dingo su visais savo daiktais. Gal po mėnesio jis kalbėjo telefonu su R. S. ir šis užsiminė , kad norėtų grįžti dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau ne į (duomenys neskelbtini) miestą, nes ten jį gali persekioti kažkokie žmonės. Kokie tai žmonės jis neįvardino (t. 2 b. l. 142-150,154-156, t. 3 b. l. 45-47).

Liudytoja A. D., apklausta vykdant teisinės pagalbos pavedimą Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad ji yra „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) ir remdamasi kompanijos duomenimis gali patvirtinti, kad 2010-03-12 R. S. vardu yra atidaryta pagrindinė banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiai sąskaitai yra išduota kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytoja patvirtino, kad 2010-03-12 R. S. vardu atidaryta taupomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo pat atidarymo datos nebuvo naudojama ( t. 3 b. l. 77-79).

Liudytoja S. A. M., apklausta vykdant teisinės pagalbos pavedimą Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir pateikė R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos 2010-03-25, operacijų sąrašą nuo jos atidarymo iki 2010-07-13 (t. 2 b. l. 189-199).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. S. parodė vietas prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, kur E. K. jam pasiūlė darbą Anglijoje, o jam grįžus iš Anglijos E. K. ir A. N. reikalavo pinigų bei grasino. Taip pat R. S. parodė parduotuvę, kurioje E. K. pirko jam maistą ir cigaretes, bei migracijos tarnybą, į kurią E. K. buvo atvežęs užsakyti asmens pasą ( t. 2 b. l. 28-30,31-33).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad R. S. atpažino nuotraukose Nr. 12611, Nr. 13851 ir Nr.17567 esančius A. N., E. K. ir J. K. ( t. 2 b. l. 43-45).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino J. I. kaip asmenį, kuris buvo jo viršininkas automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini) mieste (t. 2 b. l. 46-48).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino R. G. kaip asmenį vardu R., kuris su J. jį pasitiko atvykus į Jungtinę Karalystę, apgyvendino ir įdarbino( t. 2 b. l. 49-51).

Iš prašymo išduoti (pakeisti) pasą matyti, kad 2009-11-30 R. S. pateikė prašymą pakleisti pasą buvo išrašytas 2009-12-11, o atsiimtas (išduotas) 2009-12-16 Panevėžio migracijos skyriuje (t. 2 b. l. 53).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolų matyti, kad R. S. pateikė užrašų knygutę, kurios 9 lape yra įrašai: “Anglija R. (duomenys neskelbtini)“, „K. draugas (duomenys neskelbtini)“, „A. Panevėžys (duomenys neskelbtini)“, 10 lape įrašas “ (duomenys neskelbtini) J. Anglija“ (t. 2 b. l. 54-55,56-57, 58,59).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolų matyti, kad R. S. pateikė mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės dėžutę bei SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje yra mobiliojo ryšio telefono numeriai bei jų vardai: “ A. (duomenys neskelbtini)“, „R. A (duomenys neskelbtini)“, „U. J. (duomenys neskelbtini)“, „ mano Tele 2 (duomenys neskelbtini)“ ( t. 2 b. l. 61-63,64-65).

Iš Jungtinės Karalystės Vidaus R. M. atsakymo į teisinės pagalbos prašymą dėl R. S. matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra neįregistruotas iš anksto apmokėtas telefono numeris ir nustatyti savininko nepavyko.

(duomenys neskelbtini) miestelyje buvo surasta „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykla, kuri atitiko pateiktą aprašymą.

2010 m. gruodžio 17 d. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) ir jis patvirtino, kad R. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ plovykloje (duomenys neskelbtini) miestelyje, bet negalėjo pateikti jokių duomenų apie jo įdarbinimą. 2010-12-22 susisiekus su vietiniu (duomenys neskelbtini), dirbančiu „(duomenys neskelbtini) “ plovykloje, J. I. šis negalėjo pateikti jokių dokumentų, įrodančių, kad S. dirbo automobilių plovykloje. Jis pasakė jog S. buvo mokama grynais pinigais už atliktą nenuolatinį darbą. Jis pareiškė, kad S. per tą laikotarpį taip pat ir gyveno tuo pačiu adresu kaip ir jis bei mokėdavo po 25 GBP už savaitę. J. I. apibūdino S. kaip nepatikimą asmenį, vienišių ir alkoholiką, galimai susijusį su kažkokiais nusikaltimais, kadangi jis nuolat paštu gaudavo informaciją apie banko sąskaitas ir laiškus, susijusius su mobiliaisiais telefonais. S. vieną naktį išvyko nieko neįspėjęs, o kartą paskambinęs S. jam pasakė, kad esąs Lietuvoje ir turėjęs išvykti dėl to, kad kažkokie žmonės (duomenys neskelbtini) miestelyje jį persekiojo (t. 2 b. l. 152-153).

Iš 2010-04-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis, esantys Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kaime, degalinės „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje. Apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tamsiai žalios spalvos kėbulu. Prie automobilio asmuo, prisistatęs A. N.. Automobilio smulkių daiktų dėtuvėje rastas LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas R. S. vardu. Jame rasta „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. S. vardu (t. 1 b. l. 49-61).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pasas, kuriame R. S. nuotrauka bei sekanti informacija: “R. S., Lietuvos Respublikos pilietybė, gimimo data (duomenys neskelbtini), išdavimo data (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-12-11, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasą išdavė Panevėžio R.PK“. Banko kortelė „(duomenys neskelbtini)“, ant kortelės numeris (duomenys neskelbtini) , išduota R. S. vardu (t. 1 b. l. 98-99,101).

Iš specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-920 matyti, kad ant tyrimui pateiktų „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimtų 2010-04-28 automobilio (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rasti du rankų pirštų pėdsakai, tinkami jų palikusio asmens identifikavimui. Rankų pirštų pėdsakas Nr. 1, rastas ant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , yra paliktas E. K. dešinės rankos smiliumi, o rankų pirštų pėdsakas Nr. 2, rastas ant Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) , išduoto R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliktas E. K. dešinės rankos nykščiu ( t. 1 b. l. 92-97).

Iš 2010-09-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbių išklotinių matyti, kad buvo užfiksuoti pokalbiai, vykę tarp A. N. ir E. K., A. N. ir J. K.. Iš pokalbio Nr. 23, vykusio 2010-03-16 tarp A. N. ir E. K. matyti, kad E. K. pasakė A. N., kad parašė SMS žinutę „R.“ ir teiravosi ką jam sakyti. A. N. pasako, kad E. K. sakytų ką jis yra sakęs. Iš pokalbio Nr. 24, vykusio 2010-03-16 tarp A. N. ir E. K., matyti, kad E. K. pasako A. N., kad R. S. grybauja ir pardavinėja banko kortelę. A. N. sako, kad ne taip buvo šnekėta, nes R. S. nieko neturėjo turėti prie savęs ir kad visi R. S. daiktai bus pas neįvardijamus asmenis. Iš įrašo Nr. 26, vykusio 2010-03-16 tarp A. N. ir J. K., matyti, kad A. N. teiraujasi ar R. S. turi prie savęs kokios nors popierizmo (dokumentai) ir J. K. atsako, kad popierizmas turi adresus eiti į darbą. J. K. mini, kad jis tuoj nuskris ir viską išsiaiškins ir nuramina A. N., kad R. S. niekur nepabėgs. J. K. pasako A. N.: “Nėra tų darbų ir nelegaliai dirb, bet aš jam ten sudarėm, žinė“, „ Taip, žinė, bet jisai dirb tai nelegaliai, supranti?“. Iš įrašo Nr. 1216, vykusio 2010-03-29, matyti, kad A. N. paskambinęs E. K. praneša, kad jam skambino J. K. ir pranešė, kad pabėgo R. S.. Iš įrašo Nr. 1372, vykusio 2010-03-30, matyti, kad A. N. paskambinęs M. Š. aiškina situaciją dėl R. S. pabėgimo ir grasinasi nusiųsti žmones į R. S. buvimo vietą ir visus sulaužyti. Taip keletą kartų pabrėžia, kad jei kortelės neatsiras visi turės problemų, nes M. Š. praranda pinigus. Iš įrašo Nr. 1374, vykusio 2010-03-30 tarp A. N. ir M. Š. matyti, kad A. N. bando išsiaiškinti R. S. buvimo vietą. Pokalbio metu M. Š. sako A. N., kad tik jeigu jis surastų adresą ir pasakytų jį M. Š., M. Š. nusiųstų žmones ir ten visus sutryptų. Iš įrašo Nr. 1376, vykusio 2010-03-30 tarp A. N. ir M. Š., matyti, kad A. N. ramina M. Š., kad jeigu tik R. S. parvažiuos namo, A. N. iš karto jį pagaus. Iš įrašo Nr. 1382, vykusio 2010-03-30 tarp A. N. ir M. Š., matyti, kad M. Š. informavo A. N., kad ieškomas vyras (R. S.) yra Lietuvoje ir pažadėjo sužinoti jo abonentinį numerį. Iš pokalbio Nr. 1387, vykusio 2010-03-30 tarp A. N. ir R. S., matyti, kad A. N. skambina R. S.. Į klausimą kas skambina A. N. atsakė, kad skambina tas žmogus per kurį jis yra išvažiavęs. A. N. aiškina, kad būtinai šiandien reikia susitikti tačiau iš pokalbio matyti, kad su A. N. kalbantis vyras aiškiai vengia susitikimo su A. N.. Pokalbio pabaigoje A. N. pažada surasti pašnekovą tą pačią dieną. Iš įrašo Nr. 1388, vykusio 2010-03-30 matyti, kad A. N. atkartojo E. K. pokalbį vykusį tarp jo ir vyro, kuris naudojasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (R. S.). E. K. pasako A. N., kad dar kartą perskambintų ir pasakytų, kad atvažiuojam į kaimą ir kaimas nugrius. Iš įrašo Nr. 1389, vykusio 2010-03-30 matyti, kad A. N. skambina R. S. ir bando sužinoti kurioje vietoje yra su juo kalbantis vyras tačiau vyras (R. S.) aiškiai vengia susitikimo ir nesako savo buvimo vietos. A. N. išvadina pašnekovą necenzūriniais žodžiais. Iš įrašo Nr. 1395, vykusio 2010-03-30 matyti, kad A. N. informuoja M. Š., kad važiuoja laukti pas ieškomą vyrą į namus, A. N. pasako M. Š., kad pagaus ieškoma vyrą. Iš įrašo Nr. 1403, vykusio 2010-03-30, matyti, kad A. N. informuoja M. Š., kad surado ieškomą vyrą, išpurtė jį ir rado tris vokus. Iš įrašo Nr. 1404, vykusio 2010-03-30, matyti, kad A. N. informuoja M. Š. apie rastus daiktus, taip pat mini pavardę S. Iš įrašo Nr. 1406, vykusio 2010-03-30 matyti, kad A. N. perskambina M. Š. ir pasako kokias korteles rado pas R. S.. A. N. M. Š. pasako, kad N. surinktų visus daiktus iš R. S. ir sekančią dieną jis privažiavęs viską pasiims. A. N. dar pasako M. Š., kad R. S. sako, kad nėra gavęs jokių pinigų, tačiau M. Š. paaiškina, kad pinigų R. S. iš tikrųjų niekas nedavė, bet ta suma susidarė už pragyvenimą ir kitas paslaugas. Iš įrašo Nr. 1407 matyti, kad pokalbio metu A. N. informuoja M. Š., kad surinko iš R. S. visus daiktus, kuriuos tik R. S. su savimi turėjo. Iš įrašo Nr. 1444 matyti, kad A. N. siunčia SMS J. K. Nr. (duomenys neskelbtini). „Detales surinkom is to gaidzio,o ka tas gaidys reikalingas pastavei ar <...> ka galvoji“ ( t. 1 b. l. 109-183).

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai. E. K. ir A. N. veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d. bei 302 str. 1 d., o J. K. – BK 293 str. 1 d. sudėtis.

Kaltinamieji E. K.. A. N. bei J. K. savo kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kurie atitinka BPK 20 str. keliamus reikalavimus ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu.

Nukentėjusysis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad važiuoti dirbti į Angliją jam pasiūlė M. (K.), o jam sutikus į kaimą atvažiavo iki tol nepažįstami E. K. bei A. N., kurie kiek detaliau paaiškino išvykos dirbti į Angliją aplinkybes, pažadėjo viską sutvarkyti bei apmokėti. Taip E. K. išrūpino pasą, nupirko maisto, vaistų bei suorganizavo transporto priemonę, kuria jis buvo nuvežtas į Angliją. A. N. davė kontaktinius telefono numerius, kuriais paskambinus jis buvo pasitiktas Anglijoje ir tai padarė J. K.. Pastarasis bei R. (G.) jį apgyvendino, davė pinigų maistui bei parūpino darbus – tvarkė kažkokių namukų aplinką, nešiojo į namus lapukus, o vėliau įdarbino ir automobilių plovykloje. Į darbą vežiodavo J. K. ir R. G.. Nukentėjusiojo manymu, visi šie darbai buvo nelegalūs, jokių įdarbinimo dokumentų jis nepildė ir neturėjo. Atlyginimą už darbą plovykloje gaudavo, tačiau jam buvo paliekama tik maistui, o likusius pinigus paimdavo R. G.. Be to, J. K. ir R. G. jį vežiojo po įvairias įstaigas ir bankus, kur J. K. vertėjavo ir nurodydavo kur pasirašinėti. Nesuprasdamas kalbos jis tai darė, o po to jo adresu buvo siunčiami vokai iš bankų. Negaudamas uždirbamų pinigų, tačiau gaudamas kažkokias sąskaitas jis nutarė bėgti ir grįžo į namus Lietuvoje. Tik grįžus atvykę A. N. ir E. K. pareikalavo atiduoti vokus, kuriuos jis per klaidą buvo paėmęs, o vėliau atvykę dar kartą reikalavo atiduoti 2500 litų, nors skolingas nesijautė, nes buvo atidirbęs, grasino vežti pas veterinarą, išlupti akį, parduoti kepenis, jį patį parduoti dirbti prostitute. Be to, A. N. laikan E. K. sudavė smūgį į veidą, suduoti bandė ir A. N., tačiau nepataikė. Neturėdamas pinigų ir bijodamas tolesnio smurto jis A. N. ir E. K. kaip laikiną kompensaciją vietoje pinigų, jiems sutikus, atidavė savo pasą bei banko kortelę. Teismo posėdžio metu R. S. patvirtino, kad jam buvo daromas poveikis reikalaujant pakeisti parodymus kaltinamųjų naudai, jis jų bijo.

Netikėti R. S. parodymais nėra pagrindo, kadangi jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Liudytojas M. K., nors ir tvirtino bylos aplinkybių neprisimenantis, tačiau paaiškino, kad su R. S. kalba apie jo galimybę išvykti uždarbiauti į užsienį buvo, o po tos kalbos buvo atvykę ir su R. S. kalbėjo E. K. bei A. N.. Vėliau, R. S. jau grįžus iš Anglijos, vėl buvo atvykę E. K. su A. N., vyko pokalbiai su R. S., pastarasis į automobilį, kuriuo buvo atvykę E. K. ir A. N., kažką įdėjo. R. S. parodymus, kad jis buvo priverstas atiduoti savo pasą bei banko kortelę, patvirtina ir 2010-04-28 apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad dalyvaujant A. N. buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jame buvo rastas LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas R. S. vardu, o taip pat „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , išduota R. S. vardu. Nors liudytojas M. K. paneigė nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad matant M. K. A. N. ir E. K. jam grasino susidorojimu bei vartojo fizinį smurtą, tačiau teismas šiuos liudytojo teiginius atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, vertinant M. K. parodymus atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad šis liudytojas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-27 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 233 str. 1 d. būtent už poveikį nukentėjusiajam R. S., kad šis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, bei įteikė R. S. tokių reikalaujamų duoti parodymų raštu surašytą tekstą (t. 2 b. l. 72-73).

Nukentėjusiojo R. S. parodymus netiesiogiai patvirtino ir kaltinamasis E. K., kuris pripažino, kad R. S. vežė į migracijos tarnybą užsakyti pasą, apmokėjo už jį bei vežė atsiimti, taip pat šį R. S. pasą jis buvo laikinai paėmęs, nors ir motyvavo tai netinkamu nukentėjusiojo elgesiu, o vėliau surado transporto priemonę, kuria R. S. buvo nugabentas į Jungtinę Karalystę. Kaltinamasis A. N. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog E. K. rūpinosi R. S. pasiruošimu kelionei į Angliją, dokumentų sutvarkymu. Jis pats taip pat išlydėjo R. S., įteikė jam kontaktinius telefono numerius, informaciją apie pasitinkantį asmenį. Kaltinamasis A. N. patvirtino, kad prašė J. K. padėti vienam žmogui (R. S.) įsikurti, padėti įsidarbinti ir šis sutiko tai padaryti. Apie tai jis informavo E. K.. Kaltinamasis J. K. patvirtino teismui, kad A. N. prašė jo padėti įsikurti jo draugui Jungtinėje Karalystėje, kad jis paliko jam savo pažįstamo R. anglišką telefono numerį. Nukentėjusiojo parodymus, kad jį Anglijoje pasitiko J. K. ir R. (G.)Taip pat nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje jį pasitiko J. K. kartu su R. G. pripažino ir kaltinamasis J. K..

Nepaneigti ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje jis buvo išnaudojamas, tame tarpe ir nelegaliai įdarbinant, nors apie tai prieš išvykstant iš Lietuvos jam aiškiai pasakyta nebuvo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iš esmės jokia užsienio kalba, tame tarpe ir anglų, nekalba. Kaltinamiesiems buvo žinoma R. S. socialinė padėtis, jo gebėjimas elgtis jam svetimoje kalbinėje bei visuomeninėje aplinkoje. Nukentėjusysis buvo visiškai priklausomas nuo jį globojusių asmenų, neturėjo jokių žinių apie įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tvarką. J. K. bei R. G. sprendimais jis dirbo trumpalaikius darbus, kol J. K. rūpesčiu buvo įdarbintas automobilių plovykloje ,, (duomenys neskelbtini) “. Tai patvirtina ir liudytojo J. I. parodymai, kuris parodė, jog dieną prieš R. S. atvykstant į plovyklą pas jį buvo atvykęs kitas vyriškis ir teiravosi apie galimybę įdarbinti asmenį. Gavus teigiamą atsakymą ir atvyko R. S.. Nors atlyginimas už darbą jam ir buvo mokamas, tačiau jam buvo paliekama pinigų suma tik minimaliausiems poreikiams tenkinti, tai yra maistui, o likusius pinigus paimdavo jį kontroliavę asmenys. Pats R. S. tvirtino manęs, kad tiek automobilių plovykloje, tiek prieš tai dirbtus darbus jis dirbo nelegaliai, nes jokios darbo sutarties pasirašęs nebuvo, apie tai nebuvo ir kalbama. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir liudytojas J. I., kuris patvirtino, kad R. S. apie 2009 metus dirbo automobilių plovykloje, kurioje jis pats dirbo vadybininku, tačiau jokių žurnalų ar kitokių duomenų apie jo darbo apskaitą nesant jis tikslaus laiko įvardinti negalėjo. Tai, kad R. S. automobilių plovykloje buvo įdarbintas ir dirbo nelegaliai patvirtina pagal teisinės pagalbos prašymą iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad nurodoma automobilių plovykla (duomenys neskelbtini) mieste yra, kad apklaustas asmuo D. patvirtino, jog R. S. joje dirbo, tačiau šioje plovykloje apsilankius pareigūnui joje vadybininku dirbantis J. I. negalėjo pateikti jokių R. S. darbą automobilių plovykloje patvirtinančių dokumentų (t. 2 b. l. 152-153).

Nors kaltinamieji neigė savo kaltę organizavę R. S. kelionę į Jungtinę Karalystę jam nelegaliai dirbti ir tvirtino tenorėję jam padėti surasti darbą, tačiau nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji turėjo tikslą ir nukentėjusįjį gabeno į Jungtinę Karalystę ne siekdami pagelbėti iš esmės jiems nepažįstamam R. S., o turėdami tikslą pasipelnyti iš jo nelegalaus darbo bei jį panaudoti kitiems, nukentėjusiojo interesams prieštaraujantiems tikslams. Kaltinamųjų su R. S. iki minimos kelionės į Jungtinę Karalystę nesiejo jokie giminystės ar draugiški santykiai. Jiems buvo žinoma, kad R. S. nežino anglų kalbos, nesidomėjo jo specialybe, profesinėmis žiniomis, išsilavinimu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jie žinoma, jog R. S. neturi darbo, gyvena iš pašalpų, piktnaudžiauja alkoholiu. Net nukentėjusiajam pareiškus, kad jis neturi ne tik pinigų kelionei, bet net ir paso, kaltinamieji savo iniciatyva ėmėsi, jų teigimu, padėti R. S., tai yra patys išrūpino bei apmokėjo pasą, davė lėšų kelionei, maistui, rūkalams. Tai darė R. S. net neįvardinę tokios pagalbos sąlygų. Visa tai, o taip pat visų kaltinamųjų, tai yra E. K., A. N. bei J. K. bendradarbiavimas parengiant R. S. kelionę, parūpinant transportą Lietuvoje (E. K., A. N.) bei jį pasitinkant ir atitinkamai globojant Jungtinėje Karalystėje (J. K.) leidžia daryti išvadą, kad visi kaltinamieji koordinavo savo veiksmus siekdami vieningo tikslo – nugabenti R. S. į Jungtinę Karalystę nelegaliam darbui, tai yra organizavo Lietuvos Respublikos pilietį R. S. keliauti į užsienį ten nelegaliai dirbti. Ši kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 293 str. 1 d., sudėtį.

Tai, kad visiems kaltinamiesiems buvo žinomas nelegalus R. S. darbo Jungtinėje Karalystėje pobūdis patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp A. N., E. K. ir J. K., iš kurių matyti, kad būtent J. K. rūpinosi R. S. įdarbinimu Jungtinėje Karalystėje bei surado nelegalų darbą.

Kaltinamųjų tvirtinimą, kad jie neturėję jokių nusikalstamų kėslų ir tik norėję padėti R. S. nuvykti į Jungtinę Karalystę bei padėti įsidarbinti, paneigia ir ta aplinkybė, kad R. S. buvo nugabentas į šią šalį ne tik nelegaliam darbui, bet tuo pačiu ir jį panaudojant ir kitiems, pačiam R. S. neaktualiems tikslams, tai yra jį J. K. vežiojo po įvairias R. S. nežinomas institucijas ir jo vardu buvo atidarinėjamos įvairių bankų sąskaitos, sudarinėjamos sutartys, kurių R. S. net nesuprato ir neketino vykdyti.

Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti bei įvertinti įrodymai paneigia ir kaltinamųjų E. K. bei A. N. teiginius, jog jie nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu smurto nevartojo, jam negrasino, turto neprievartavo, jo paso bei banko mokėjimo kortelės nepaėmė. Nukentėjusysis R. S. tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad tik grįžus į Lietuvą pas jį apsilankė E. K. su A. N., reikalavo atiduoti jo parsivežtus vokus, o atvykę po kelių dienų reikalavo perduoti 2500 litų, nors jis jiems nebuvo skolingas, grasino nuvežti pas veterinarą, išlupti akį, parduoti kepenis, o jį patį išvežti dirbti prostitute. Grasinimus jis suvokė kaip realius, kadangi tuoj pat A. N. laikant E. K. jam sudavė į veidą, tą patį bandė padaryti ir A. N.. Siekdamas nutraukti šiuos veiksmus jis kaip užstatą pasiūlė, o kaltinamieji su tuo sutiko, atiduoti jiems savo pasą bei banko mokėjimo kortelę ir pasą bei kortelę padėjo jų automobilyje. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. Juos patvirtina ir aukščiau aptarta aplinkybė, kad R. S. pasas bei banko mokėjimo kortelė buvo rasta A. S. naudotame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) Be to, ant šio R. S. paso bei banko mokėjimo kortelės, kaip nurodoma specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-920, buvo rasti du rankų pirštų pėdsakai, palikti E. K. (t. 1 b. l. 92-97). Kaip jau nurodyta, pakeisti būtent šiuos R. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma įtakoti nukentėjusįjį darant jam poveikį, už kurį M. K. ir buvo pripažintas kaltu bei nubaustas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. nurodomas aplinkybes bei kitus ikiteisminio tyrimo duomenis M. K. galėjo sužinoti tik iš kaltinamųjų, kurie ir buvo suinteresuoti nukentėjusiojo parodymų pakeitimu.

R. S. parodymus patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo bei pokalbių išklotinių duomenys. Iš jų matyti, kad A. N., E. K., J. K. bei M. Š. pokalbių metu buvo tariamasi apie poreikį kuo greičiau surasti R. S., surinkti „detales“, taip pat užsimenama apie tai, kad reikia paskambinti R. S. ir paaiškinti, kad jie atvažiuoja ir „kaimas nugrius“. Pats R. S. pokalbio tarp jo ir A. N. metu vengia įvardinti savo buvimo vietą, yra išvadinamas necenzūriniais žodžiais. Šių pokalbių turinys atskleidžia, kad iš tiesų buvo rengiamasis panaudoti smurtą R. S. atžvilgiu.

Tokiu būdu įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji E. K. ir A. N., veikdami bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą bei psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R. S. perduoti savo turtą – 2500 litų, o taip pat neturėdami teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno svetimą fizinio asmens – R. S. dokumentą - pasą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – banko mokėjimo kortelę. Šie kaltinamųjų E. K. ir A. N. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 302 str. 1 d., sudėtis.

Nors R. S. kaltinamiesiems A. N. ir E. K. ir pats atidavė savo pasą ir elektroninę mokėjimo kortelę, tačiau tai padarė grasinimų bei betarpiškai vykdomų jo atžvilgiu smurtinių veiksmų išdavoje, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pasą įgijo neteisėtai.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

E. K. padarė du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Jis nusikalto nebūdamas teistas (ankstesnis teistumas išnykęs), o šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpyje nuo 2010-03-22 iki 2010-04-28. E. K. buvo registruotas darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4 b. l. 170-177,185,187, t. 6 b. l. 108-116). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes E. K. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios sankcijose numatytų šios bausmės rūšies vidurkių. Vadovaujantis BK 63 str. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies bendrintinos su Panevėžio apygardos teismo 2011-07-20 nuosprendžiu E. K. paskirta laisvės atėmimo bausme.

A. N. taip pat padarė dvi sunkių bei dvi apysunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas. Jis yra teistas keturis kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą ir sutinkamai su BK 27 str. yra recidyvistas. A. N. nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, buvo registruotas darbo biržoje (t.4 b. l. 18-20,24-44, t. 6 b. l. 108-116). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes A. N. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytoms šios bausmės rūšies vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 str. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies bendrintinos su Panevėžio apygardos teismo 2011-07-20 nuosprendžiu A. N. paskirta laisvės atėmimo bausme.

J. K. padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių kategorijai (BK 11 str. 5 d.). J. K. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 5 b. l. 61,86). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką bei kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes teismas konstatuoja, kad skiriamos bausmės tikslai J. K. bus pasiekti jam parenkant BK 293 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Nukentėjusysis R. S. yra pareiškęs 4000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Šį ieškinį nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamųjų A. N., E. K. ir J. K.. Kadangi nukentėjusysis R. S. yra miręs, todėl jo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį buvo laikinai apribota J. K. nuosavybės teisė į 1,0452 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2 kambarių butą, esantį Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.5 b.l. 94-100). Nesant nurodomo pagrindo laikinas J. K. nuosavybės teisės apribojimas naikinamas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su garso įrašais, paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d. bei 302 str. 1 d. ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 293 str. 1 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams;

pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtas bausmes bei Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu E. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti nuo 2010-04-28 iš dalies atliktą bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendį. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d. bei 302 str. 1 d. ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimą trejiems metams;

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams;

pagal BK 293 str. 1 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtas bausmes bei Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu A. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti nuo 2010-04-28 iš dalies atliktą bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendį. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 293 str. 1 d. ir jam paskirti bausmę – areštą septyniasdešimčiai parų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi J. K. sulaikymo nuo 2010-05-03 iki 2010-05-05 dienas. Bausmę skirti atlikti areštinėje.

R. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

J. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti prie bylos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.