- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e1-831-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30167-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,
kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A., veikdamas su K. A. (kurios atžvilgiu prokuroro nutrauktas ikiteisminis tyrimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi), 2020 m. birželio 18 d., apie 08.10 val., Vilniaus regione, įrašydamas eismo įvykio deklaracijoje žinomai melagingus duomenis, įvykio datą – 2020 m. birželio 18 d., laiką – 08.10 val., vietą – Gariūnų turgus, ir visus šiuos duomenis A. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2021 m. sausio 27 d. nutrauktas prokuroro nutarimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punktą) ir K. A. patvirtindami savo parašais, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. A., veikdamas su K. A., 2020 m. birželio 18 d., suklastojęs dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, melagingai pranešdamas draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“, kad 2020 m. birželio 18 d. 08.10 val. Gariūnų turgaus Vilniuje, Gariūnų g. 70, automobilių stovėjimo aikštelėje K. A. vairuojamas automobilis „Chrysler“ Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiavo į stovintį A. M. (A. M.) automobilį „BMW 550I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikdamas draudimo bendrovei nebūtą eismo įvykį patvirtinantį suklastotą tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu apgaule iš ADB „Gjensidige“ pasikėsino įgyti 1 287,76 Eur A. M. naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovių darbuotojai, pastebėję galimą apgaulę, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 15 d. įtariamuoju apklaustas V. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos jis nurodyti negali, su žmona K. A., jo seserimi O. A. ir jo mama S. A. atvažiavo į Gariūnų turgavietę automobiliu „„Chrysler“ Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. A., nes jis nevairuoja. Tai buvo apie 08.00 val. ryto. Žmona atbuline eiga įvažiavo į „BMW“ automobilį, kuris stovėjo šiek tiek šonu, todėl žmona galine dalimi įvažiavo į „BMW“ keleivio pusę, apgadino automobilio dureles, slenkstį. Automobilis priklauso A. M., kurį jis pažįsta daug metų, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Žmona neturėjo draudimo su savimi, tačiau sakė, kad draudimas yra namuose, buvo tuo įsitikinusi, todėl jie sutarė, kad vėliau įformins eismo įvykį užpildę deklaraciją. Tačiau atvykus namo, pasirodo, draudimas jau buvo negaliojantis, todėl žmona sudarė draudimo sutartį „Gjensidige“, tai buvo galimai sekančią dieną. Jie susitiko po 2-4 dienų Gariūnuose, automobilių aikštelėje, su A.. Tai buvo rytas, buvo jis, K. A. ir A. M.. A. apie negaliojantį draudimą jiedu nieko nesakė, pastarasis to nežinojo. Eismo įvykio deklaraciją pildė jis, nes žmona lietuvių kalbos nemoka. Jis įrašė datą tos dienos, o ne eismo įvykio, nes pinigų ir taip nėra, tai jis padarė, kad A. gautų draudimo išmoką. Be to, žmona buvo nėščia, turėjo gimdyti artimiausiu metu. A. jis nesakė, kad jis įrašė ne tą datą, galimai A. net nepastebėjo to. Jis pats viską supildė, o žmona ir A. tik pasirašė. Jis pripažįsta, kad jis suklastojo sutartį, bet A. apie tai nežinojo. Jis užpildė 2 egzempliorius, vieną pasiėmė su žmona sau, kitą atidavė A.. Savo originalo jau neturi, išmetė, todėl pateikti negali. Vėliau į juos kreipėsi iš draudimo bendrovės, vienas važiavo pas žmoną namo, ją apklausė, apžiūrėjo jų automobilį, o kitas pas jį į darbą. Jis rodė, kur įvyko įvykis, dar užpildė klausimyną, parodė įvykio vietą ir Maps žemėlapyje. Viskas, kas buvo paaiškinta draudimo bendrovei, buvo tiesa, išskyrus datą. Taip jis pasielgė dėl pinigų trūkumo, dėl to labai gailisi (b. l. 164).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 21 d. įtariamuoju apklaustas V. A. papildomai parodė, kad pripažįsta, kad jis suklastojo dokumentą su žmona, kad jiedu žinojo, kad draudimą jiedu įsigijo vėliau, negu buvo eismo įvykis, kad jiedu užrašė datą klaidingą, kad A. M. gautų draudimo išmoką. Tačiau su A. apie tai jiedu nekalbėjo, jiedu A. iškart po įvykio pasakė, kad draudimas yra, tikrai taip ir galvojo abu, tačiau kai jis su žmona pastebėjo, jog draudimo nėra, apie tai A. neinformavo, tiesiog pasidarė draudimą, o po kelių dienų susitiko, jis užpildė deklaraciją. A. jis nesakė apie tai, kad jis pildo ne eismo įvykio data, o tos dienos data, jau po draudimo sutvarkymo. Ar A. tai pastebėjo, nežino, bent jau nieko nesakė dėl to, kad data kita. Todėl A. galėjo nežinoti apie tokius jo ir jo žmonos ketinimus, kad jam (A.) būtų išmokėta draudimo išmoka, kuri nepriklauso. Galimai ir pasirašė, nes pasitikėjo juo, ilgai yra pažįstami. Eismo įvykio metu automobilį vairavo žmona, tačiau jis yra vairavęs automobilį, nors jam yra uždrausta vairuoti, negali tiksliai pasakyti datos, tačiau tikrai buvo paėmęs iš žmonos automobilį tikslu jį priparkuoti arba išvažiuoti iš parkavimo vietos. Žmona buvo 9 mėnuo nėščia, vartojo kažkokius vaistus, buvo išsiblaškius, dėl to tokiu būdu jai jis padėdavo, nors suprato, kad to daryti negali. Dėl visų jo padarytų veikų gailisi (b. l. 170).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 27 d. įtariamuoju apklaustas V. A. parodė, kad jis parodymus apie įvykio aplinkybes davė apklaustas anksčiau, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, nieko naujo pasakyti negali. Pilnai prisipažįsta įvykdęs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, dėl jų labai gailisi. Jam pranešta apie galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą ir laisvės apribojimą. Dėl to savo poziciją jau yra išreiškęs, sutinka su tuo, jo pozicija nepasikeitė: prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 177).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. A. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Į jo funkcijas įeina tirti draudimines žalas, kuriose yra galimi sukčiavimo požymiai. Jis aiškinasi aplinkybes, jas tikrina, nustačius galimus sukčiavimo požymius, kreipiasi į policiją, yra įgaliotas atstovauti įmonės interesus. 2020 m. birželio 22 d. gautas pranešimas iš A. M. dėl to, kad 2020 m. birželio 18 d. 08.10 val. Gariūnų turguje į jo automobilį „BMW 550I“, valst. (duomenys neskelbtini) įvažiavo „Chrysler“ automobilis. Pranešimas gautas internetu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Pranešimą parašęs A. M. nurodė, kad jis sėdėdamas automobilyje pajuto smūgį, į jo automobilį įvažiavo „Chrysler“. Be to, nuostolių aprašyme jis (A. M.) teigė, kad „mano mašinai apgadinta: durelės, ratas, airbag, veidrodėlis ir slenkstis. Dar sugadinti: neveikia priekiniai ir galiniai durų pritraukėjai ir neužsirakina“. Be to, elektroniniam pašte nurodyti gimimo metai (duomenys neskelbtini), kas sutampa su A. M. gimimo data. Tiriant įvykį kilo abejonių dėl pateiktų draudimo bendrovei duomenų tikrumo ir galimo klastojimo: įvykis atsirado iškart apdraudus „Chrysler“ automobilį, eismo dalyviai pažinojo vienas kitą, tai nurodė jie patys. Pagal įvykio pateiktas aplinkybes nebuvo galima paaiškinti „BMW 550“ rato sugadinimo. Taip pat nebuvo pateikta jokių eismo įvykio nuotraukų. Siekiant patikrinti minėtą informaciją, jis asmeniškai kreipėsi į Gariūnų administraciją, paprašė suteikti vaizdo įrašus eismo įvykio vietos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 18 d. imtinai. Nustatė, kad eismo įvykio vietoje jokių eismo įvykių nurodytu laikotarpiu nebuvo. Dėl galimo sukčiavimo jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Žalos administravimo metu jis pats apklausinėjo A. M. dėl įvykio aplinkybių, jam pačiam abejonių dėl eismo įvykio laiko ir vietos nekilo, t. y. jis patvirtino be jokių dvejonių, kad įvykis buvo 2020 m. birželio 18 d. 08.10 val. 2020 m. liepos 7 d. ADB „Gjensidige“ partneriai apžiūrėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykio vietoje ir užfiksavo automobilio apgadinimus. Taip pat jis bendravo su V. A. jau Gariūnuose, ten V. jam parodė eismo įvykio vietą, kuri atitiko su A. M. nurodyta įvykio vieta. Įvykio tyrimo metu buvo nurodyta, kad „Chrysler“ automobilį vairavo K. A., tačiau jos jis neapklausinėjo. Apklausus jos vyrą V. A., jis padavė pastarajam eismo įvykio dalyvio anketą, kurią K. A. turėjo užpildyti. Vėliau jie elektroniniu paštu atsiuntė užpildytą anketą, kurioje taip pat data ir laikas buvo nurodyti 2020 m. birželio 18 d. 08.10. Tokią pačią anketą pildė ir A. M., ją pildė prie jo, esant reikalui pasitikslindavo klausimus. Pildant vėl gi nebuvo jokių dvejonių dėl įvykio datos ir laiko. Tyrimo metu buvo paskaičiuota 1287,66 Eur žala, tačiau ji neišmokėta, nes, kilus abejonėms dėl pateiktos informacijos patikimumo bei galimo deklaracijos duomenų klastojimo, jis kreipėsi į policiją. Visa su tyrimu susijusi medžiaga yra pateikta kompaktinėse plokštelėse. Taigi, visi asmenys nurodė tą pačią eismo įvykio vietą, datą ir laiką, nors tuo metu tikrai jokio eismo įvykio nebuvo. Kažkam iš asmenų jokių dvejonių dėl to nebuvo kilę. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali, kaip minėta, viskas yra pateiktuose dokumentuose. Bendraudamas su A. M. ir V. A. asmeniškai, jis ne kartą akcentavo įvykio datą ir laiką, kadangi būtent tai kėlė įtarimą, kad galimai buvo suklastota deklaracija ir eismo įvykis galimai, jei ir buvo, įvyko kitoje vietoje ir kitu laiku, bet asmenys nė karto nesuabejojo, nurodė būtent tą laiką, nors eismo įvykio tada jokio nebuvo (b. l. 10).
Apklaustas 2020 m. rugsėjo 18 d. įtariamuoju A. M. parodė, kad jis nesutinka su įtarimu, pasinaudos savo teise ir parodymų neduos, nori pasikonsultuoti su savo pasirinktu gynėju, po ko su tyrėju sutartu laiku atvyks duoti parodymų (b. l. 115).
Apklaustas 2020 m. lapkričio 12 d. įtariamuoju A. M. parodė, kad jis į klausimą apie prisipažinimą neatsakys, nori pasinaudoti savo teise, parodymus duoti atsisako (b. l. 120).
Apklaustas 2021 m. sausio 11 d. įtariamuoju A. M. parodė, kad į klausimą apie prisipažinimą neatsakys, nori pasinaudoti savo teise, parodymus duoti atsisako, nori su gynėju nuodugniau susipažinti su dokumentais, su kuriais gavo prokuroro leidimą susipažinti (b. l. 122).
Apklaustas 2021 m. sausio 26 d. įtariamuoju A. M. parodė, kad į klausimą apie prisipažinimą neatsakys, nesinaudos savo teise ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus (b. l. 126).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Š. Šimonio 2021 m. sausio 27 d. nutarimu įtariamojo A. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 52).
Apklausta įtariamąja K. A. parodė, kad ji iš tiesų vairuodama įtarime minimą automobilį „Chrysler“ Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, tai iš tiesų buvo Gariūnų turgavietėje, toje vietoje, kur buvo nurodyta draudimo bendrovei, tačiau tai iš tiesų buvo ne birželio 18 diena, tačiau 2 ar 3 dienos prieš tai. Automobilyje ji buvo ne viena, tai buvo rytas, apie 08.00 val. Ji automobiliu atvyko į darbą, ten dirba, automobilyje buvo dar vyras V. A., jo sesuo O. A. ir jo motina S. A.. Atleidusi pedalą, automobilis pajudėjo atbuline eiga ir įriedėjo į A., pavardės nežino, automobilį „BMW“. A. jos vyro pažįstamas, taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu miegojo automobilyje, nes buvo po naktinės, dirbo naktį. Ji net nežinojo, kad tai jo automobilis, kol jis neišlipo. Eismo įvykio metu abu automobiliai nukentėjo: jos automobilis galine dalimi įvažiavo į jo automobilio dešinįjį šoną, jam buvo apgadintos durelės, slenkstis, daugiau nepamena. Ji tuo metu su savimi neturėjo draudimo, buvo įsitikinusi, kad draudimas yra namuose, todėl susitarė, kad vėliau, kai ji paims iš namų draudimą, jie surašys eismo įvykio deklaraciją. Tą pačią dieną ji pažiūrėjusi draudimą pastebėjo, kad jis pasibaigęs. Apie tai ji informavo vyrą, o šis A., galimai kitą dieną. Ji tą pačią dieną nuvažiavo pasidaryti draudimo, tačiau nepavyko, todėl ji apdraudė automobilį berods sekančią dieną. Nepamena draudimo įmonės, kurioje apdraudė automobilį. Galimai 2020 m. birželio 18 d. ji su A. ir V. A. susitiko toje pačioje Gariūnų aikštelėje, ten pat, kur buvo įvykęs eismo įvykis, ten jie supildė eismo įvykio deklaraciją. Jie vietoje susitarė, kad jie užpildys deklaraciją įrašydami tos dienos datą, o ne tikrą eismo įvykio datą. Tą dieną jai jau buvo sutvarkytas draudimas. Duomenis į deklaraciją surašinėjo jos vyras V. A., o ji su A. M. tik pasirašė. Užpildyti buvo 2 egzemplioriai, t. y. jai ir A. M.. Savo egzempliorių ji išmetė maždaug po savaitės ar pusantros, todėl originalo pateikti negali. Maždaug po 2 savaičių, gal po 3 savaičių, pas ją į namus atvažiavo asmuo iš draudimo bendrovės. Tuo pat metu atvažiavo ir pas vyrą, kuris tuo metu buvo turguje. V. A. parodė eismo įvykio vietą, o jos klausinėjo apie eismo įvykį, ji jam papasakojo, kaip viskas įvyko, jis apžiūrėjo jos automobilį, surašė jos paaiškinimus, nufotografavo automobilį. Tuo tarpu vyrui V. A. buvo davę užpildyti klausimyną apie įvykį, ji su V. A. kartu namie jį užpildė, perdavė draudikui paštu. Kiek ji girdėjo, jos draudimas paskaičiavo 550 Eur žalos A. M., tačiau tik girdėjo, nežino, ar tikrai taip yra. Jie visi trys (ji, V. A. ir A. M.) žinojo, kad į deklaraciją buvo rašoma netiksli data, vyras pildė deklaraciją, o ji su A. pasirašė. Ji suprato tuo metu, kad taip buvo suklastotas dokumentas, ji suprato, kad A. draudimo išmoka nepriklausė. Kodėl ji taip pasielgė, negali pasakyti. Tuo metu ji buvo nėščia, buvo išsiblaškiusi, vartojo vaistus, gal tai lėmė tokį poelgį. Dėl to, kaip ji pasielgė, ji gailisi, šiuo metu supranta, kad geriau jau būtų kvietusi policiją (b. l. 49).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Š. Šimonio 2020 m. lapkričio 25 d nutarimu įtariamosios K. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 73–74).
Iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento Žalų tyrimų grupės ekspertas-tyrėjas D. M. kreipėsi su prašymu teisiškai įvertinti asmenų veiksmus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo bei dokumento (deklaracijos) klastojimo. Kartu su pareiškimu policijai pateikta žalų sureguliavimo medžiaga kompaktinėse plokštelėse SONY DVR+R Nr. 1 ir ACME CD-R Nr. 2 (b. l. 1–3).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CDR diske pateiktas vaizdo įrašas. Ant disko juodu rašalu užrašyta: „ADB „Gjensidige“ CLT 2102358, 2020 m. birželio 18 d. Video, Nr. 1. SDR -910“. Atsidarius vaizdo įrašą, ekrano dešiniajame viršutiniame kampe yra skaitmenys 2020 m. birželio 18 d., 7.55-8.25 val. Vaizdo kamera stacionari, įrašas spalvotas. Kamera filmuoja Gariūnų turgavietės vidinį plotą, esantį tarp prekybos centro „Gariūnai“ pastato ir lauko prekybinių paviljonų. Tarp šių dviejų statinių yra didelis asfaltuotas plotas, vyksta dvipusis automobilių eismas, už šios eismo juostos yra dviejų eilių automobilių parkavimo aikštelė, o už šios aikštelės prasideda prekybiniai lauko paviljonai. Pateiktasis įrašas trunka 30 minučių, turgavietės kieme nuolatos juda automobiliai ir žmonės. Eismo įvykis vaizdo stebėjimo kameromis tuo laikotarpiu neužfiksuotas (b. l. 13).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pasinaudojant tarnybiniu kompiuteriu policijos pareigūnas D. B. apžiūrėjo prie pareiškimo pridėtą kompaktinis diską su tyrimui reikšmingais dokumentais. Pridėtas kompaktinis DVD-R diskas Sony plastikinėje dėžutėje. Kompaktinis diskas su aiškinamaisiais užrašais, užrašyta Administravimo medžiaga. Atidarius kompaktinį diską, jame matosi aplankai ir failai. Pirma atidaromas aplankas pavadinimu „10. BMW nukentėjusiojo nuotraukos“. Jame yra 4 failai su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai. Toliau atidaromas aplankas pavadinimu „12. BMW apsiura“, defektų akto ir eismo įvykio deklaracijos nuotraukos, taip pat 40 nuotraukų su apgadintu „BMW“ automobiliu, taip pat pranešimo apie įvykį nuotrauka bei automobilio „BMW“ ir vairuotojo A. M. vairuotojo pažymėjimo nuotraukos. Toliau atidaromas aplankas pavadinimu „13. A. M. pateiktos nuotraukos apie ivykio vieta“, jame yra failas, kuris neatsidaro. Toliau atidaromas aplankas pavadinimu „15. CRYSLER nuotraukos“, jame yra defektų akto nuotrauka, taip pat 26 automobilio „Chrysler“ nuotraukos. Toliau atidaromas aplankas pavadinimu „17. V. A. rodo ivykio vieta“, jame yra 4 nuotraukos, kuriose užfiksuotas vyras automobilių stovėjimo aikštelėje Gariūnų turgavietėje. Toliau užfiksuotas pastatas, su ant jo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis. Aplankų daugiau nėra, tačiau yra atskirų failų. Visų pirma apžiūrimas failas pavadinimu „deklaracija“, atidarius matosi eismo įvykio deklaracija dėl eismo įvykio automobilių „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matosi užfiksuotas eismo įvykio laikas 2020 m. birželio 18 d. 08.10 val. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „2. Žalos apibendrinimas_“, kuriame užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „3.draudimo sutartis“, jame užfiksuota draudimo sutartis Nr. AYAS 01 12074978, kuria apdraustas aukščiau minėtas „Chrysler“ automobilis, draudėjas nurodytas A. K.. Sutartis sudaryta 2020 m. birželio 17 d., o įsigalioja 2020 m. birželio 18 d. 00.00 val. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „4. prašymas Gariunu administracijai“, jame užfiksuotas rašytinis draudimo bendrovės kreipimasis į Gariūnų turgaus administraciją dėl vaizdo įrašų pateikimo. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „5. žalos administravimo suvestine“, jame užfiksuota žalos administravimo suvestinė. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „6. A. M. vairuotojo teses“, jame yra A. M. vairuotojo pažymėjimo kopija. Toliau apžiūrimi failai pavadinimu „7. K. A. dok“ ir „8. K. A. dok“, juose užfiksuotos vairuotojo pažymėjimo ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje nuotraukos. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „9. K. A. apklausa“, kur užfiksuota K. A. pateikta eismo įvykio vieta žemėlapyje, taip pat jos pateikti duomenys apie eismo įvykį. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „11. V. A. apklausa“, jame užfiksuotas V. A. paaiškinimas apie eismo įvykį. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „14. Samata.“, jame užfiksuota automobilio „BMW“ remonto sąmata, kurioje nurodyta, jog už automobilio remontą paskaičiuota 1 287,76 Eur išmoka. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „16. 2020 igaliojimas“, jame yra „Gjensidige“ įgaliojimas žalų tyrimo grupės eksperto-tyrėjo D. M. atstovauti ADB „Gjensidige“ ikiteisminio tyrimo institucijose. Toliau apžiūrimas failas pavadinimu „18. A. M. apklausa“, jame užfiksuotas A. M. paaiškinimas apie eismo įvykį. Dalis ikiteisminiam tyrimui reikšmingų dokumentų yra atspausdinta, pridėta prie apžiūros protokolo (b. l. 15, 17–33).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas suklastojo tikrą dokumentą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, joje įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie įvykio datą, laiką, vietą, bei pasikėsino apgaule kito asmens naudai įgyti svetimą – ADB „Gjensidige“ priklausantį 1 287,76 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Įtariamajam V. A. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 194–195, 193).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas nesunkus (veika baigta) nusikaltimas ir vienas nesunkus (veika nebaigta) nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 188–189), baustas administracine tvarka (b. l. 191), nedirbantis (b. l. 192), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 193), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė bendrininkų grupė, BK 60 str. 1 d. 1 p., bei veikas padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.; pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes, būtent: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytą įpareigojimą bei BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus draudimus, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 2 d.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 167), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra 2 DVD diskai, prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur, baudą.
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir V. A. skirti subendrintą bausmę – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą ir 51 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bendrauti su A. M. (A. M.) ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei 34 MGL dydžio, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur, baudą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 2 DVD diskai, prisegtą prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.