Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-195-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
1-195-903/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19089-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis
G. Ž.
Kaltinamasis
A.M.
Kategorijos
,Baudžiamoji byla Nr. 1-195-903/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19089-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Vitai Girdvainienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nukentėjusiajam G. Ž. ir jo atstovei advokatei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y.:

jis 2017-04-21, apie 10.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė G. Ž. į nosį, nuo ko šis pargriuvo ant grindų ir susitrenkė pėdą, po to G. Ž. stojantis, vieną kartą kakta smogė G. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešines akies vokuose, kairiame petyje, dešiniame žaste, žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra seniai pažįstami, konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad G. Ž. pradėjo naktimis rašinėti necenzūrines žinutes buvusiai žmonai ir dukrai. Dėl to norėjo pasišnekėti, kad paliktų jas ramybėje ir nuo to viskas gavosi. Telefonu susitarė su nukentėjusiuoju susitikti jo namuose, ten jie ir susitiko. Jam įėjus į nukentėjusiojo buto koridorių, jie persimetė keliais žodžiais ir apsistumdė. Jam nukrito akiniai ant vonios koridoriaus grindų. Jis pasilenkė juos paimti, o G. Ž. apsikabino jį iš nugaros. Lenkdamasis ir siekdamas išsilaisvinti, gal ir trinktelėjo pakaušiu nukentėjusiajam į nosį, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes konflikto metu to trinktelėjimo nepajuto. Kad skauda pakaušį pajuto tik grįžęs namo. Rankos kumščiu nukentėjusiajam netrenkė, nes ūgiu yra nukentėjusiajam iki nosies, ir trenkiant turėjo pasišokti, o to nebuvo. Pasiėmęs akinius, į nukentėjusįjį nepažiūrėjo, išėjo iš buto. Vėliau jį nukentėjusysis pasivijo, šaukė, kad jis jam sulaužė nosį, jis jam atsakė, kad „gavai į nosį taip tau ir reikia“. Tada suvokė, kad konflikto metu galėjo nukentėjusiajam sulaužyti nosį. Po įvykio bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau šis nesutiko, kad jis mokėtų dalimis. Dėl civiliniame ieškinyje nurodytų sumų pagrįstumo nuomonės neturi, tačiau reikia atsakyti už tai, ką padarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. Ž. parodė, kad balandžio 21 d. po grasinančių A. M. žinučių, jis jam parašė, kad jie gali pasišnekėti, tada A. M. prisistatė prie jo namų, prašė išeiti į lauką, tačiau jis nesutiko, parašė A. M. žinutę su durų kodu. Buto durys buvo užrakintos, A. M. paskambino į duris ir jam atidarius, A. M. iš karto smūgiavo kumščiu į veidą be perspėjimo, jis parklupo, tada sulaukė antro smūgio kakta į nosį, po kurio pasisuko pėdą ir trenkėsi į durų staktą. Dėl to ir atsirado tie sužeidimai. Po antro smūgio A. M. nukrito akinai, jis griebė juos ir išbėgo pro duris. Jam iš nosies bėgo kraujas. Iš karto po įvykio, kai išėjo kaltinamasis, jis apsirengė ir ėjo į policiją. Kol ėjo į policiją, kaltinamasis matė, sekė jam iš paskos. Ėjo iš galo. Einant iš paskos jis nieko nesakė. Gal kažką bandė sakyti „gerai gavai“ ar „kad taip tau ir reikia“, kažką tokio, tiksliai nežino. Sekė jį iki Kauno g. 6, o kai pasuko į policiją, kaltinamasis apsisuko ir nuėjo link Akropolio. Tą dieną alkoholio nevartojo, jį vartojo prieš tai dieną vakare. Po įvykio bendravo su sugyventine, jai daug nepasakojo, nenorėjo nervinti, nes vaikas neseniai buvo gimęs. Civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą sudaro, tai, jog patyrė labai daug skausmo, buvo mėlyna akis, negalėjo išeiti į žmones, blogai miegojo kokias 10-12 dienų, gėrė „Ketanov“ tabletes nuo skausmo, negalėjo išvykti į Olandiją dirbti dvi savaites, dabar blogai kvėpuoti, reikalinga operacija ir naktimis pradėjo knarkti, jei reikia palipti aukščiau, tai kvėpavimas stringa, sportuoti negali. Jam reikalinga nosies operacija, K. U. ligoninėje neklausė, kiek kainuoja nosies operacija, nuėjo į privačią kliniką, nes girdėjo, kad ten gerai daro. Jam rūpi atliktos operacijos kokybė. Kol kas nosies operacijos nedarė, neturi iš ko.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo sugyventinė. Jis - jos vaiko tėvas. Tą rytą su vaiku išvažiavo pasivažinėti. Grįžusi namo pamatė kraujo dėmes, jos buvo prie durų, koridoriuje, laiptinėje. Paskambino G. Ž. ir paklausė, kas atsitiko, sakė, jog važiuoja į ligoninę, kad jį sumušė A. M.. Jam grįžus, pamatė sumušimus, buvo patinusi akis, nosis sutvarstyta. Daugiau nieko neklausinėjo, nes buvo neseniai pagimdžiusi. Tepasakė, kad gavo keletą smūgių nuo A. M.. Vėliau apie įvykį nekalbėjo. Jis ir A. M. kažkada buvo draugai. Kai konfliktas įvyko, nežino kokie jų santykiai buvo, į svečius neateidavo.

Iš 2017-04-21 protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas G. Ž. nurodė, jog 2017-04-21, apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), pas jį atėjęs į namus pažįstamas A. M. be jokio konflikto trenkė iš kumščio ir iš galvos į veidą (1 t., 1 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-04-21, 12.49 val., gautas pranešimas, kad 2017-04-21, 11.42 val., į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko G. Ž., kuris nurodė, kad jį namuose sumušė pažįstamas A. M.. Diagnozė: veido sumušimas, nosies žaizda, nosies kaulo lūžis (1 t., 4-5 b. l.).

Iš 2017-04-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Ž. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame petyje, dešiniame žaste, žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kurie padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 51-52 b. l.).

Iš 2017-11-27 papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Ž. nustatyti sužalojimai pagal medicininius dokumentus, makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją visumoje nėra būdingi griuvimui. Tačiau papildomai įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, neatmetama galimybė, kad G. Ž. nustatyti sužalojimai veide, t.y. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžis, galėjo būti padaryti kitam asmeniui, kuris buvo pasilenkęs į priekį, atsilenkiant bei stojantis ir pakaušio dalimi atsitrenkus į G. Ž. veido sritį (1 t., 57 b. l.).

Iš 2017-10-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. Ž. pateikė du kompaktinius diskus su nuotraukomis ir vaizdo įrašu (1 t., 60-62 b. l.).

Iš 2017-10-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R optinė duomenų laikmena, kurią pateikė G. Ž., kurioje užfiksuotas susirašinėjimas su A. M. (1 t., 63-95 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2017-10-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R optinė duomenų laikmena, kurią pateikė G. Ž., kurioje užfiksuota kaip A. M. sako G. Ž., jog jis gavo į nosį, nes pats puolė (1 t., 96-106 b. l.).

Iš 2017-10-27 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį G. Ž. ir A. M., nukentėjusysis patvirtino, jog A. M. sudavė jam kumščiu į nosį, nuo smūgio jis pargriuvo, A. M. irgi nukrito ir pastarajam nukrito akiniai bei jis keldamasis tyčia sudavė savo kakta jam į veidą, t. y. nosies sritį; kaltinamasis A. M. parodė, kad įėjus į butą, jis G. Ž. pastūmė, jiedu susistumdė, jam nukrito akiniai ir jis pasilenkė juos paimti ir atsilenkdamas galėjo sužaloti G. Ž. nosį, neneigia, kad jis padarė R. Ž. nosies sužalojimą (1 t., 161-165 b. l.).

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo nuomone, kaltinamojo A. M. versija, jog jis nukentėjusįjį sužalojo neatsargiai, t.y. jam trinktelėjo pakaušiu į nosį, kai lenkėsi ir siekė išsilaisvinti iš nukentėjusiojo, kuris buvo jį apglėbęs iš nugaros, yra paneigta nuo pat ikiteisminio tyrimo išsamiais ir iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir pirminė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nors papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad G. Ž. nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti kitam asmeniui, kuris buvo pasilenkęs į priekį, atsilenkiant bei stojantis ir pakaušio dalimi atsitrenkus į G. Ž. veido sritį, tačiau, teismo nuomonė, tokiu būdu, kaip nurodė kaltinamasis, padaryti tokius sužalojimus, kurie nustatyti konkrečiai šiuo atveju G. Ž., nėra įmanoma, nes turėjo būti suduotas itin stiprus smūgis, tuo tarpu, pasak kaltinamojo, jis trinktelėjimo pakaušiu net nepajuto.

Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis A. M. 2017-04-21, apie 10.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė G. Ž. į nosį, nuo ko šis pargriuvo ant grindų ir susitrenkė pėdą, po to G. Ž. stojantis, vieną kartą kakta smogė G. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešines akies vokuose, kairiame petyje, dešiniame žaste, žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo A. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta, iš dalies prisipažino nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2050,80 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 50,08 Eur išlaidos dėl konsultacijų ir nosies apžiūros bei nosies operacijai reikalingi 2000,00 Eur, ir 1500,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo ir dvasinių išgyvenimų, sukeltų pasekmių ir bendravimo galimybių sumažėjimo, atlyginimo.

Iš byloje esančių UAB „C. K.“ grynųjų pinigų kvito matyti, kad G. Ž. už plastikos chirurgo konsultaciją sumokėjo 20,00 Eur (1 t., 26 b. l.), iš VŠĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės grynųjų pinigų kvito matyti, kad G. Ž. už otorinolaringolo konsultaciją sumokėjo 30,80 eurų (1 t., 28 b. l.), kas patvirtina 50,80 Eur išlaidų, susijusių su nosies, kurią sulaužė kaltinamasis, apžiūra, buvimą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir 2017-10-25 medicinos dokumentų išraše/siuntime gydytojo R. B. rekomenduotos nukentėjusiojo sužalotos nosies operacijos reikalingumu bei jos padarymo kaina - 2000 Eur (1 t., 25 b. l.). Kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų, rodančių kitokią galimą nosies operacijos padarymo kainą. Taigi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, t. y. jam priteistina 2050,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (smūgiu kumščiu ir galva) nukentėjusiajam G. Ž. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, bendraujant su žmonėmis jautė diskomfortą, iki šiol jam sunku kvėpuoti, jo nosies pertvara pakrypusi į dešinę. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012), nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, t. y. jam priteistina 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiojo pateikto pinigų priėmimo kvito (1 t., 27 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis G. Ž. atstovo advokato pagalbai apmokėti turėjo 500,00 Eur išlaidų, šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo A. M..

Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų (2 t., 4-8 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis G. Ž. patyrė 125,98 Eur kelionės iš Olandijos, kurioje dirbo, į teismo posėdį Klaipėdoje išlaidų. Teismo nuomone, šios kelionės išlaidos nėra per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo A. M..

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 36,11 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo G. Ž., kurį sužalojo kaltinamasis A. M., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. iš nuteistojo A. M. 2050,80 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų ir 80 euro centus) turtinės ir 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. iš nuteistojo A. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimui.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. iš nuteistojo A. M. 125,98 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 98 euro centus) jo turėtų proceso išlaidų kelionei atlyginimui.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo A. M. 36,11 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 11 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus