Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. O. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos D. O. K. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėja yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. Pareiškėjos tėvai gyveno santuokoje ir turėjo tris vaikus: pareiškėją D. O. K., N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) Po J. S. mirties jo palikimą priėmė V. S. ir pareiškėja, kuri savo teises padovanojo motinai. Po motinos mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Mirus V. S., dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pareiškėja po motinos mirties prižiūrėjo likusį turtą, juo naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė motinos palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad pareiškėja gautų paveldėjimo teisės liudijimą ir galėtų laisvai disponuoti paveldėtu turtu.

Pareiškėja D. O. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: santuokos liudijimu; gimimo liudijimu; N. S. gimimo išrašu; J. S. ir V. S. mirties liudijimais; Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro išrašais; Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro raštais; sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim., (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), duktė (b. l. 7, 11). J. S. ir V. S. buvo susituokę ir turėjo tris vaikus: D. O. K., N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir neturėjo įpėdinių (b. l. 11, 23). J. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė V. S. ir duktė D. O. K., kuri savo paveldėjimo teises padovanojo motinai (b. l. 9, 24). V. S. 1993 m. sausio 22 d. valdybos potvarkio Nr. 7-v pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini), o dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 8, 12). V. S. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga (b. l. 46).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja D. O. K. iš karto po motinos V. S. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusiu žemės sklypu naudojosi kaip savo, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjimo mokesčius, tai patvirtina ir suinteresuotas asmuo N. S., t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. V. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. O. K. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. S. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. O. K. mirusios motinos V. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.