Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1393-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2A-1393-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20983-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
UAB „Land and Sea Forwarding“
Ieškovas
UAB „KD Jupiter“
Civilinė byla Nr. 2A-1393-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20983-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 60; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Land and Sea Forwarding“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „KD Jupiter“ ieškinį atsakovui UAB „Land and Sea Forwarding“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „KD Jupiter“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovo UAB „Land and Sea Forwarding“ ieškovo naudai 690,47 Lt skolos už krovinio vežimo paslaugas, 157,30 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 0042-2/2013-02-19, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva – Baltarusija, o atsakovas – sumokėti vežėjui už paslaugas 570 EUR, t. y. 1 968 Lt. Ieškovas sutartį įvykdė ir krovinys gavėjui Baltarusijoje buvo pristatytas 2013-02-26. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2013-02-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 11507 1 968 Lt sumai. Atsakovas už vežimo paslaugas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, 2013-06-12 sumokėdamas 1 277,53 Lt sumą ir likdamas skolingas 690,47 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2013-07-01 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas kaip vežėjas priėmė krovinį, tačiau laiku jo neišgabeno iš Lietuvos ir nepristatė į paskirties vietą, taip pažeisdamas tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas. Dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovas turėjo papildomų nuostolių, nes turėjo sumokėti užsakovui 200 EUR. Atsižvelgiant į tai, ieškovas UAB „KD Jupiter“ turi sumokėti minėtus 200 EUR, nes nesilaikė susitarimo ir krovinį pristatė pavėlavęs dvi dienas, o pagal sudarytą sutartį už kiekvieną pavėluotą dieną yra mokama 100 EUR bauda. Kadangi ieškovas nesutiko sumokėti 200 EUR, ši suma buvo išskaičiuota iš atlyginimo už pervežimą sumos. Nurodė, kad tai yra įprasta praktika santykiuose su ekspeditoriais, dėl ko atsakovui yra nesuprantamas ieškovo siekis bylinėtis teisme. Atsakovas prašė panaikinti 2013-07-01 preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su atsakovo prieštaravimuose išdėstytais argumentais nesutinka, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo padidėjusias ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog šalis siejo vežimo teisiniai santykiai, todėl jiems turi būti taikomos CMR Konvencijos nuostatos ir joje nustatyti vežėjo atsakomybės apribojimai. Nurodė, kad vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, jog vežėjui būtų taikoma atsakomybė, nes turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį. Paaiškino, kad atsakovas ieškovui nei žodžiu, nei raštu nepranešė apie įskaitymą, o nepilnas atsiskaitymas negali būti laikomas įskaitymo pranešimu, kadangi tai nėra aiškus pranešimas, dėl kokios priežasties ir kokiu pagrindu skola nėra sumokėta. Be to, atsakovas privalo įrodyti ne tik įskaitymo momentą, bet ir įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodė, kad atsakovas nepareiškė rašytinės pretenzijos ieškovui per 21 dieną po krovinio pristatymo dienos, todėl prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo teismine tvarka. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog 200 EUR netesybas yra sumokėjęs krovinio gavėjui ar atlyginęs kitokius dėl krovinio pristatymo vėlavimo padarytus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-15 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Land and Sea Forwarding“ ieškovo UAB „KD Jupiter“ naudai 847,77 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-01) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 057,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytą Krovinio pervežimo sutartį Nr. 0042-2/2013-02-19, padarė išvadą, jog ji atitinka CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, nes šalys joje susitarė dėl 570 eurų vežimo užmokesčio, krovinio siuntėjas yra Lietuvoje, o gavėjas – Baltarusijoje, abi šios šalys yra Konvencijos narės, be to krovinys buvo vežamas kelių transportu. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo UAB „KD Jupiter“ ir atsakovo UAB „Land and Sea Forwarding“ pagal sudarytą Krovinio pervežimo sutartį susiklostę santykiai klasifikuotini kaip tarptautiniai pervežimo keliais santykiai, kuriems taikytinos CMR Konvencijos nuostatos ir jose nustatyti vežėjo atsakomybės apribojimai. Teismas nurodė, jog vien fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai neužtenka, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Atsakovas šiuo atveju turi įrodyti visas ieškovo (vežėjo) civilinės atsakomybės sąlygas: nuostolių padarymo faktą, jų dydį bei priežastinį ryšį, kuris atsirado tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju atsakovas UAB „Land and Sea Forwarding“ neįrodė nuostolių padarymo fakto, kadangi nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis užsakovui dėl pavėluoto krovinio pristatymo sumokėjo 200 eurų, kurie laikytini jo tiesioginiais nuostoliais. Teismas, vadovaudamasis CMR Konvencijos 41 straipsniu, šalių sudarytoje Krovinio pervežimo sutartyje Nr. 0042-2/2013-02-19 numatytą susitarimą dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį (100 eurų bauda už kiekvieną pavėluotą parą) laikė negaliojančiu, nes CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato, kad atlyginama dėl vėlavimo faktiškai padaryta žala, o ne iš anksto numatyti nuostoliai (netesybų forma). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovo atliktą 200 eurų baudos įskaitymą iš užmokesčio ieškovui pagal sutartį pripažino neteisėtu. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo keisti byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 preliminaraus sprendimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Land and Sea Forwarding“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį, t. y. sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatos. Ieškovas turėjo teisę ir laisvę pasirašyti krovinio pervežimo sutartį Nr.0042-2/2013-02-19, o ją pasirašęs prisiėmė visus joje numatytus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys rašytine sutartimi yra sutarusios, kad už vėlavimą yra numatytas 100 eurų mokestis už kiekvieną dieną, bei į tai, kad krovinys pristatytas pavėlavus 2 dienas, ieškovas turi pareigą sumokėti atsakovui 200 eurų sumą. Kadangi ieškovas nesutiko sumokėti 200 eurų, ši suma buvo išskaičiuota iš atlyginimo už pervežimą sumos. Pažymi, jog byloje pateiktame CMR važtaraštyje neginčijamai nurodyta, kad krovinio vežimą atliko ??? „DFDS Trans“. Tai reiškia, kad faktinis vežėjas buvo ??? „DFDS Trans“, į kurį pretenzijas gali reikšti UAB „KD Jupiter“. Tuo tarpu ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai ir UAB „Land and Sea Forwarding“ turi teisę reikšti pretenziją UAB „KD Jupiter“ dėl krovinio pristatymo vėlavimo, ir tam nėra taikomas 21 dienos terminas pretenzijai pareikšti. Šis terminas yra taikomas teisiniams santykiams tarp UAB „KD Jupiter“ ir ??? „DFDS trans“. Teisiniai santykiai tarp UAB „Land and Sea Fonvarding“ ir UAB „KD Jupiter“ yra kilę iš sutarties ir jiems yra taikomi Civilinio kodekso reikalavimai, tarp kurių nėra numatyta, kad būtų privaloma 21 dienos pretenzija dėl krovinio pristatymo vėlavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Land and Sea Forwarding“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „KD Jupiter“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo argumentai, jog CMR Konvencijos nuostatos šiuo atveju šalių santykiams netaikomos, o ginčas turi būti sprendžiamas pagal Civilinio kodekso nuostatas, nes neva ieškovas yra ekspeditorius ir šalis siejo ekspedicijos, o ne vežimo santykiai, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal teismų praktiką nei tai, kad ieškovas nevežė krovinio savo transporto priemonėmis, nei kitos faktinės aplinkybės šiuo atveju reikšmės neturi, nes pagal šalių sudarytą krovinio pervežimo sutartį, ieškovas įsipareigojo krovinio pervežimui pateikti transporto priemonę, o atsakovas – sumokėti už vežimo paslaugas ieškovui, todėl šalis siejo vežimo teisiniai santykiai. Pažymi, jog priešingai nei teigia atsakovas, CMR Konvencijos nuostatos šioje byloje taikytinos, kadangi Konvencijos 1 str. 1 d. numato, kad Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos nare. Šioje byloje aptariama situacija atitinka visas Konvencijos taikymo sąlygas. Šalis siejo vežimo teisiniai santykiai, kuriems taikoma CMR Konvencija ir ginčas spręstinas pagal jos nuostatas. Nurodo, kad vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reglamentuoja CMR Konvencijos 23 str. 5 d., kuri numato, kad kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį. CMR Konvencijos 41 str. numato, kad „visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais“. Susitarimas dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį šiuo atveju laikytinas susitarimu, kuriuo nukrypstama nuo Konvencijos nuostatų, kadangi minėtoji 23 str. 5 d. numato, kad atlyginama dėl vėlavimo faktiškai padaryta žala, o ne iš anksto numatyti nuostoliai (netesybų forma). Be to, pažymi, jog CMR Konvencijos 30 str. 3 d. numato, kad „Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos“. Šiuo atveju per 21 dieną po krovinio pristatymo dienos rašytinės pretenzijos ieškovui nebuvo pareikštos, todėl bet kokie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių nesieja krovinio pevežimo sutartiniai santykiai ir šalims netaikoma šiuo santykius reglamentuojant CMR Konvencija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, CMR Konvencijos taikymo ir jų nekartoja. Be to, apelianto argumentus paneigia ir pati šalių sudaryta sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį ir numatė, kad jų sutartiniai santykiai yra reglamentuojami pagal CMR Konvencijos sąlygas (b.l. 7).

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas grindžia savo atsisakymą sumokėti ieškovui sutartyje numatytą sumą už krovinio pervežimą yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė 200 EUR nuostolių už krovinio vėlavimą ir kad pranešė ieškovui apie šios sumos įskaitymą (CK 6.131 str., CPK 178).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius