Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-135/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-18
Bylos Nr.
1A-312-135/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Danutė Matiukienė
Nuteistasis
Ž. S.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudž. byla 1A-312-135/2008

Teisėja Audronė Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.7.; 2.4.9.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Danutės Matiukienės, Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2006-04-15 iki 2006-04-17 ir suėmimo laikas nuo 2008-06-11 iki 2008-06-29.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, išlauždamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų langų rėmus, kurio vieno vertė 100 litų, sugadino V. P. priklausantį 200 litų vertės turtą ir taip įsibrovė į jo gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė kambaryje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė 70 litų, 0,5 litrų talpos stiklinį indą su pomidorų padažu, kurio vertė 2 litai, du vieno litro talpos stiklinius indus su marinuotais burokėlių lapais, kurio vieno vertė 5 litai, viso už 10 litų, iš šaldytuvo – vieną kilogramą mėsos, kurios vertė 10 litų, taip pat pagrobė penkių litrų talpos plastikinį indą su jame buvusiu pienu už 4 litus, viso nukentėjusiajam V. P. padarydamas 96 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatsižvelgta į tai, kad jo pirštų atspaudai buvo rasti vidinėje langų pusėje, nebuvo ištirtas kraujas, rastas ant stiklo šukės, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis jam pretenzijų neturi ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje nuteistojo Ž. S. gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Ž. S. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. Nors nuteistasis Ž. S. pripažįsta padaręs vagystę, tačiau neigia įsibrovimo į gyvenamąją patalpą aplinkybę, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo V. P. , liudytojų M. K. , L. K. , A. S. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, atskleisdami išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Nukentėjusysis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad nusikaltimo padarymo dieną išvažiavo į darbą telefoną palikęs spintelėje, grįžęs rado išdaužtą langą, paimtą telefoną, produktus, pieną, kurį jam palikdavo prie durų (b. l. 1, tomas II). Liudytoja M. K. parodė, kad tą dieną, kai buvo apvogtas V. P. , po pietų buvo atėjęs Ž. S. , atsinešė 5 litrus pieno, ji liepė jam eiti lauk ir neštis pieną (b. l. 2, tomas II). Liudytoja L. K. parodė, kad tą dieną, kai buvo apvogtas V. P. , buvo atėjęs Ž. su pienu, norėjo joms su mama palikti pieną, bet kadangi jis buvo išgėręs, ji jį išvarė lauk.(b. l. 2, tomas II). Liudytoja A. S. , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, 2006 m. balandžio 15 d. apie 15 val. sūnus Ž. S. grįžo į namus, su savimi parsinešė mėsos gabalą ir telefoną Nokia 3310, daiktai buvo tikrai ne jo, todėl ji juos pasiėmusi pas save (b. l. 58, tomas I). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdama, kad 2006-04-15 po pietų ji prie kelio patvoryje rado telefoną ir mėsą (b.l. 2, tomas II), Mažeikių rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad telefonas ir mėsa buvo paimti kartu. Byloje esanti 2006-12-18 specialisto išvada Nr. 73-IS-1-79 taipogi patvirtina Ž. S. kaltę nusikaltimo padaryme – nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, aptiktas įvykio vietos apžiūros metu 2006-04-15 (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name ant lango rėmo ir nukopijuotas daktiloplokštėje, kurios išmatavimai 40x41 mm, yra paliktas Ž. S. kairės rankos didžiuoju pirštu (b. l. 24, tomas I). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad minėti pirštų atspaudai rasti ir nukopijuoti ant nukentėjusiajam V. P. priklausančio namo lango rėmo ir stiklo (b. l. 15, 16, tomas I). Nukentėjusysis V. P. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, vagystės, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, faktą patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, todėl teismui netikėti nukentėjusiojo parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas Ž. S. kaltės klausimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti išvadą, jog Ž. S. 2006 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išlauždamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų langų rėmus, kurio vieno vertė 100 litų, sugadino V. P. priklausantį 200 litų vertės turtą ir taip įsibrovė į jo gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė kambaryje buvusį 96 litų vertės svetimą V. P. priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Ž. S. kaltė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarymu pilnai įrodyta.

Nors nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai apie nepadarytus kraujo tyrimus ant rastos stiklo šukės yra pagrįsti, DNR tyrimas iš tiesų buvo atšauktas Telšių rajono policijos komisariato viršininko 2007-06-12 raštu Nr. 86-07/S-9900, tai buvo padaryta tuo tikslu, kad neužsitęstų bylos tyrimas. Tačiau esant pakankamai kitų aukščiau aptartų Ž. S. kaltės įrodymų, šio tyrimo neatlikimas nebuvo kliūtis išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Iš nuteistojo skunde išdėstytų argumentų kolegija įžvelgia nuteistojo nepasitenkinimą Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme. Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas Ž. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. S. teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, LR BK 27 str. 1 d. prasme tokie asmenys laikomi recidyvistais. Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė, atsižvelgdamas į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – šešeri metai. Pirmos instancijos teismas paskyrė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, švelnesnę, negu bausmės vidurkis. Ši bausmė bei bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes bei jas bendrinant pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Danutė MatiukienėVaclovas Iždonas