Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-02-14 · Civilinė byla Nr. e2-1924-847/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
e2-1924-847/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00128-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 3.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1924-847/2022(Proceso Nr. 2-15-3-00128-2022-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.1; 3.1.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2022 m. vasario mėn. 14 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės R. K. ieškiniu atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išsprendė ieškinio priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, padidinant iki 200 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Ieškinį atsisakytina priimti.

2. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

3. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per keturiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.

5. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privaloma mediacija.

6. Teismas pažymi, kad ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnis) bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas.

7. Šiuo atveju teisės aktai imperatyviai nustato išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

8. Ieškovei išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo ji turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Mediacijos įstatymo 21 straipsnis) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

9. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Pasiūlyti ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėja Valentina Paliulionienė