Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-105-524/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
2A-105-524/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Ieškovas
R.M.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“
Advokatai
Nerijus Katilius
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-105-524/2008

Teisėjas R.Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 42.4; 42.11.1; 43.2; 44.2.4; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui R.M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrekas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė be pagrindo praturtėjo 24 920 Lt ir šią sumą priteisti ieškovui, priteisti iš atsakovės 15 080 Lt ieškovui neturtinei žalai atlyginti bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad buto kaina bus 297 783 Lt. 2007-05-14 tarp šalių buvo pasirašyta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria minimas butas parduotas už 313 096 Lt. Teigia, kad dėl atsakovo kaltės įvyko avarija, dėl kurios ieškovo bute apgadinta apdaila, todėl atsakovas privalo atlyginti jos likvidavimo nuostolius (b.l. 2-4).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 16 d. sprendimu (b.l. 75-77) ieškovo R.M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Agrekas“ 2360 Lt atstovavimo išlaidų. Pažymėjo, kad 2007-04-24 nutraukus preliminariąją sutartį, prievolė joje minimomis sąlygomis sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, todėl tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos negali būti laikomos tinkamu pagrindu ieškinio reikalavimams tenkinti. Nurodė, kad atsakovė be pagrindo įgyto turto faktiškai neįgijo, todėl šio reikalavimo pagrindu negali būti taikomos CK VI knygos XX skyriaus nuostatos. Konstatavo, kad pretenzijos dėl bute atsiradusių defektų šalių buvo išspręstos iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė neturtinės žalos atsiradimo teisinio pagrindo, todėl šis jo reikalavimas netenkintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 79-81) ieškovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymi, kad atsakovė vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, ieškovo kaltės dėl sutarties nutraukimo nėra, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą dėl sutarties nutraukimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovas įvykdė visas preliminariosios sutarties sąlygas, o atsakovas be pagrindo padidino pirkimo-pardavimo sutarties kainą, neatlygino dėl sugadintos buto apdailos patirtų nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 86-88) atsakovė UAB „Agrekas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad preliminarioji sutartis buvo teisėtai nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą vadovavosi pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis. Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pats ieškovas patvirtino, jog visos šalių viena kitai pareikštos pretenzijos yra išspręstos. Dėl turto įgijimo be pagrindo pabrėžė, kad turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu ar sandoriu, laikytinas įgytu teisėtai ir jo negalima išreikalauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-05-18 tarp UAB „Agrekas“ ir R.M. buvo sudaryta preliminarioji daugiabučio namo buto, esančio Žolynų g. 41-2, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią buvo nustatyta sutarties kaina – 297 783 Lt. Pirkėjas sutartimi įsipareigojo ir savo lėšomis atliko buto apdailą. 2007-02-26 Žolynų g. 41 bute įvyko avarija, kurios metu apgadintas butas, esantis Žolynų g. 41-2, Klaipėdoje. 2007-04-24 preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o 2007-05-14 buvo sudaryta notarinė šio buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas buvo parduotas už 313 096 Lt.

Ieškovo reikalavimą priteisti 4920 Lt dėl bute atsiradusių defektų šalinimo patirtų nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad visos pretenzijos, pareikštos šalių viena kitai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo išspręstos. Palangos miesto apylinkės teismas tokią išvadą padarė remdamasis 2007-05-14 tarp šalių sudarytos notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties 15 punktu, kuriame nustatyta, jog ši sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su sutartyje minimo turto pardavimu (b.l. 13). Teisėjų kolegija pažymi, jog kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, tą nustato ir CK 6.193 str. Pastarosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims. Tai, kad atsakovas, būdamas stipresniąja sutarties šalimi, vienašališkai pasiūlė savo sąlygas ieškovui, jokiu būdu nereiškia, kad nepalankios ieškovui (pirkėjui) sutarties sąlygos galėtų būti aiškinamos tokia linkme, kad ieškovas nepagrįstai patirtų nuostolių. Priešingai, CK 6.193 str. 4 d. numato taisyklę, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši taisyklė susijusi su silpnesnės šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu, reiškiančiu, kad šalims esant nelygiavertėms viena kitai, tokių sutarties šalių lygiateisiškumu grindžiamas kiekvienos iš šalių interesų gynimas kompensuojamas kitais būdais – teismo aktyvesniu vaidmeniu procese išaiškinant šalių teises, šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, griežtesnės sutartinės atsakomybės stipresniajai šaliai taikymu. Šioje byloje ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs buto pirkimo-pardavimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl sutartyje esantys teisiniai neaiškumai bei galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini ieškovo naudai. CK 6.158 str. įtvirtina principinę nuostatą, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis viena kitos atžvilgiu sąžiningai. Aiškinant pirkimo-pardavimo sutarties 15 p. lingvistiškai, negalima daryti išvados, jog sudarant šią sutartį šalys išsprendė ir žalos atlyginimo ieškovui klausimą, nes šis punktas nurodo, jog sutartis pakeičia bet kokius ankstesnius šalių įvairios formos susitarimus, susijusius su turto pardavimu. Pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra savarankiški, tai įrodo CK struktūra, todėl nepagrįsta atsakovo pozicija, jog pirkimas-pardavimas apima civilinę atsakomybę. Ieškovo veiksmai kreipiantis į teismą įrodo, jog nuostoliai dėl buto apdailos sugadinimo jam nėra atlyginti, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog namo, esančio Žolynų g. 41, Klaipėdoje, defektų ir vandentiekio avarijos, dėl kurios buvo apgadintas ir ieškovo butas, padarinių likvidavimo klausimas buvo sprendžiamas ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 56-57; 61). LR CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Šioje byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės atžvilgiu turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovas nurodo, kad žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo bei priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovo atžvilgiu. Analizuojant atsakovės veiką visų pirma atkreiptinas dėmesys į susiklosčiusio teisinio santykio specifiką. Preliminarioji sutartis įrodo, kad atsakovė ginčo šalių teisiniame santykyje buvo namo statytoja ir tarp šalių susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, kurie buvo ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir rangos, nes šios sutarties 7.3 p. atsakovė buvo įsipareigojusi pastatyti ieškovui butą. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad preliminariąja sutartimi nebegalima vadovautis, nes ji nutraukta, kadangi teisiniai santykiai tarp šalių susiformavo šios sutarties pagrindu, ieškinys įrodo, jog jie nėra pasibaigę. Ieškovo statomame bute, kuriame buvo atlikta apdaila ieškovo lėšomis, avarija įvyko galiojant preliminariajai sutarčiai ir šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios bylos faktinės aplinkybės ir faktines aplinkybes patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, jog ieškovo bute dėl vandentiekio vamzdynų avarijos buvo sugadinta dalis apdailos, ieškovas pateikė įrodymus (b.l. 35), kad patyrė 4920 Lt nuostolių dėl pakartotinio vidaus apdailos darbų atlikimo, todėl yra pagrindas tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar jo nebuvimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje esantis rašytinis įrodymas – ieškovo sudaryta darbo sutartis dėl vidaus apdailos darbų atlikimo, patvirtina, kad ieškovas patyrė nuostolių, atsakovas nepateikė šį faktą paneigiančių įrodymų, be to, raštuose Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pripažino (b.l. 56; 61), jog vandentiekio avarija įvyko, ir tai įrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių buvimą, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti šios bylos sprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimą ir patenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Padarius žalos turtui, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė žalą atlyginti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos darbus atsakovei vykdė rangovai ir subrangovai, tačiau reikalavimas atlyginti nuostolius pagrįstai nukreiptas CK 6.650 str. 2 d. pagrindu atsakovei.

Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai teisiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl bute atsiradusių defektų šalinimo patirtų nuostolių atlyginimo, naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina - iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ ieškovui R.M. priteistina 4920 Lt nuostolių, patirtų dėl buto apdailos sugadinimo.

Pagal CK 6.250 str. 2 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, neturtinė žala neatlyginama, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nenurodžius reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkinamas.

CK 6.237 str., 6.242 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu besiremiantis asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma (20 000 Lt) yra šalių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalių sutartos sumos dalis. Reikalavimas buto pirkimo-pardavimo sutartį ar jos dalį pripažinti neteisėta nėra pareikštas, sutartis yra galiojanti, todėl reikšti reikalavimą CK 6.237 str., 6.242 str. pagrindu ieškovas negali. Dėl preliminariojoje sutartyje įtvirtintų prievolių vykdymo pažymėtina, kad nutraukus preliminariąją sutartį ir ieškovui neginčijus jos nutraukimo, prievolė sudaryti sutartį joje numatytomis sąlygomis pasibaigė, todėl ieškovas negali remtis preliminariosios sutarties nuostatomis kaip pagrindu priteisti prašomą sumą.

Pakeitus byloje priimtą sprendimą, atitinkamai pasikeičia ir teismo išlaidų, kurias turėjo šalys nagrinėjant bylą, paskirstymas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka paduodamos apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.). Ieškovo pareikšto ieškinio suma – 40 000 Lt, jam priteistina 4920 Lt nuostolių atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją, R.M. iš UAB „Agrekas“ priteistina 224 Lt pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio ir 224 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Proporcingai mažinamas ir iš R.M. UAB „Agrekas“ priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis ir UAB „Agrekas“ iš R.M. priteistina 1919 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl bute atsiradusių defektų šalinimo patirtų nuostolių atlyginimo, panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ ieškovui R.M. 4920 Lt žalos atlyginimo.

Iš R.M. UAB „Agrekas“ pirmosios instancijos teisme priteistas advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 1919 Lt.

Priteisti ieškovui R.M. iš atsakovės UAB „Agrekas“ 224 Lt pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio ir 224 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas