Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3991-853/2017 pagal pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo E. S. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys: V. J., E. S., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo E. S. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, prašė: 1) peržiūrėti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-925-61/2010, kuriuo E. S. buvo pripažinta neveiksnia, ir pripažinti ją neveiksnia šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; darbinių, teisinių santykių; pilietinių teisių; asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas; 2) nustatyti E. S. globą nurodytose srityse, globėja ir turto administratore šiose srityse paskirti V. J..

Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu E. S. buvo pripažinta neveiksnia, jos globėja ir visiška turto administratore paskirta V. J.. Pareiškėja pažymėjo, jog 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodė, kad E. S. dėl savo sveikatos būklės negali būti ekonomiškai savarankiška, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl prašė teismo peržiūrėti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo E. S. buvo pripažinta neveiksnia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo E. S. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę pateikti pareiškimą asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė (pareiškėja) Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė (pareiškėja) nurodė, jog E. S. globėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Mažeikių mieste. Pažymėjo, kad teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos, kadangi neveiksnaus fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma jo globėjo gyvenamoji vieta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo (2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 str. 4 d. nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Apeliantė (pareiškėja) Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo E. S. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose E. S. pripažintina neveiksnia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 462 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju, remiantis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registru, nustatyta, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu pripažinta neveiksnia (b. l. 12–13). E. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu neveiksnios pripažintos E. S. globėja ir visiška turto administratore paskirta V. J. (b. l. 19). Iš byloje esančios pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad V. J. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Kaip minėta, neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo globėjo gyvenamoji vieta. Darytina išvada, kad neveiksnios pripažintos E. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos globėjos V. J. gyvenamoji vieta, todėl nagrinėjama byla yra teisminga Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas bei nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su teismingumo instituto reglamentavimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.