- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 2YT-2472-831/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00383-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T., prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2).
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. T., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis nekilnojamasis turtas viešajame registre neužregistruotas (įrašas galiojo iki 2013 m. liepos 26 d.), todėl neužregistruotos ir daiktinės teisės į šį turtą. Be to, tėvai turėjo teisę išsipirkti iš valstybės ir žemės sklypą po šiais statiniais, ką patvirtina prie pareiškimo pridedama motinos B. T. vardu sumokėtų įmokų už šią žemę pranešimo kopija. Po motinos mirties jis kreipėsi į notarą ir padavė pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo. Tačiau jis negali paveldėti jo motinai B. T. priklausančio turto ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paaiškėjo, jog nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) J. K. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini) mirties, t.y. B. T. po sutuoktinio J. K. T. mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nebuvo paveldėjusi jam priklausančio turto. Manau, jog taip atsitiko todėl, kad B. T. dėl teisinių žinių stokos nežinojo galiojančių įstatymų ir buvo įsitikinusi, jog po sutuoktinio mirties ji savaime tampa viso jiems priklausančio turto savininke. Juolab, kad ji ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame name ir jame gyveno iki pat savo mirties. Beje, pareiškėjas su broliu A. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini), taip pat nesikreipė į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, nes taip pat buvome įsitikinę, jog jo turtas atitenka jų motinai B. T.. Šiuo metu, norint jam susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus po B. T. mirties, jam būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog B. T. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. T. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties jo motina B. T. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, tvarkė jo aplinką. Po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po sutuoktinio mirties motina visą laiką naudojosi ir po statiniais esančiu žemės sklypu, kurį jie turėjo teisę išsipirkti iš valstybės bei buvo įmokėję įmokas. Prie namų esančiame sklype motina sodino daržoves, gėles, medžius. Tokiu būdu B. T. priėmė palikimą po sutuoktinio J. K. T. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti (b. l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turint faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymų įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo J. K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė (b. l.7 ), todėl turėjo teisę paveldėti jo turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį (mirusysis testamento sudaręs nebuvo). B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). B. T. ir J. K. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis nekilnojamasis turtas viešajame registre neužregistruotas (įrašas galiojo iki 2013 m. liepos 26 d. ), todėl neužregistruotos ir daiktinės teisės į šį turtą. Po J. K. T. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, niekas nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą (b. l. 9). Po B. T. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau kaip nurodo pareiškėjas pradėjus tvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos sutuoktinio J. K. T. (pareiškėjo tėvo), kuris mirė (duomenys neskelbtini) mirties, t.y. B. T. po sutuoktinio J. K. T. mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nebuvo paveldėjęs jai priklausančio turto ( b. l. 9).
Remiantis byloje esančiais pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, kad po sutuoktinio J. K. T. mirties jo sutuoktinė B. T. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, tvarkė jo aplinką. Po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po sutuoktinio mirties motina visą laiką naudojosi ir po statiniais esančiu žemės sklypu, kurį jie turėjo teisę išsipirkti iš valstybės bei buvo įmokėję įmokas. Prie namų esančiame sklype sodino daržoves, gėles, medžius.
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog B. T., po savo sutuoktinio J. K. T. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis, kaip įstatyminis įpėdinis, priėmęs motinos B. T. palikimą, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą B. T. priklausiusį turtą, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.