Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, teistas:

1. 2007-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį – 6 MGL (780 Lt) bauda;

2. 2008-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 1 metams laisvės atėmimo;

3. 2010-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda.

4. 2012-07-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-19 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 13 MGL bauda;

5. 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 65 paromis arešto ir 13 MGL dydžio bauda, areštas atliktas 2013-10-16, bauda išieškota 2016-10-04, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, aprašyto 2017 m. gruodžio 21 d. kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą.

2017-11-26 apie 17:07 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Birželio 23-ios g. link Taikos pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 219 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu nustatytas 2,24 promilių girtumas, atsižvelgdamas į savo važiavimo greitį nesilaikė saugaus atstumo iki priešais važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra“ galinę dalį, kurį apgadino, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino pilna kaltinimo apimtimi ir parodė, kad nusikalstamą veiką padarė tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Parodė, kad 2017-11-26 apie 17 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iki priešais važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Opel Vectra“, dėl to eismo įvykio metu atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra“ galinę dalį, automobilį apgadino.

Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau rašoma ir BPK) 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. P. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie G. P. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, - vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai vairavimo metu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis kraujyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis G. P. padarė vieną nusikaltimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, mokosi, augina mažametį vaiką. Jam skirtina bausmė – bauda, jos dydį parenkant, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes. Bauda apskaičiuojama, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusiam vieno MGL dydžiui, -37,66 Eur.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnyje bausmę sumažinti vienu trečdaliu: kaltinamasis kaltu prisipažino, byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus pirmiau išdėstytas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju maksimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atitiktų proporcingumo principo reikalavimus. Teismas, nustatydamas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir sukėlė kelių eismo įvykį.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo vairuotas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotinas BPK 94 straipsnio, BK 72 straipsnio pagrindu.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę - 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. P. galutinę bausmę - 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti į teismo baudžiamųjų bylų raštinę (kabineto Nr. 120).

Uždrausti kaltinamajam G. P. trejus metus naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį kaltinamojo G. P. automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WF0GXXPSWGTD54875, saugomą „Šančių autoservisas“ aikštelėje, Europos pr. 109, Kaune, konfiskuoti.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam G. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.