Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2A-1301-613/2016Teisėja Daiva Žebelienė (S) Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02124-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.10; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1500 Eur žalos atlyginimo, 200 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad 2010 metais tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, kuria susitarta, jog ieškovas mainais į atsakovo turimą keturtonę priekabą su dokumentais atiduoda atsakovui savadarbę priekabą be dokumentų. Nurodė, jog 2010 metais jo savadarbės priekabos kaina galėjo būti apie 1500 Eur.Atsakovas ieškovo savadarbę priekabą pasiėmė, tačiau keturtonės priekabos neatvežė, keletą metų atsakovas ūkio darbams atlikti ieškovui skolino kitą - 13 tonų priekabą.2015 metais tarp ieškovo ir atsakovo kilus konfliktui, atsakovas atitempė į ieškovo kiemą dalį savadarbės priekabos be priekinės ašies, nurodydamas, jog priekinę priekabos ašį grąžins, kai demontuos ją nuo savo priekabos. Priekinę savadarbės priekabos ašį atsakovas ieškovui grąžino 2016 m. kovo mėn.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiški šalims protingi asmenys (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo be jokios sutarties perduotų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui jam priklausantį daiktą 1500 Eur vertės nereikalaudamas mainais gauti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą.Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad šalys tarėsi ir susitarė dėl konkrečių turto verčių ar atitinkamai konkrečios kompensacijos pagal mainų sutartį mokėjimo.Teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovas naudojosi ieškovo turtu - savadarbe priekaba, o ieškovas naudojosi atsakovo 13 t priekaba. Šią aplinkybę vertino ir kvalifikavo pagal kitas sandorio rūšis reglamentuojančias įstatymo normas, kurioms toks susitarimas neprieštarauja. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, ieškovui neįrodžius ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas atsakovui iš ieškovo priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas. ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1500 Eur žalos atlyginimo, priteisti atsakovui ieškovui priklausančią savadarbę priekabą bei įpareigoti atsakovą pasiimti savadarbės priekabos dalis, priteisti ieškovui iš atsakovo 200 Eur dydžio neturtinę žalą bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimtas sprendimas yra neobjektyvus, neišsamiai, nevisapusiškai įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, tinkamai neįvertinta byloje esančių įrodymų visuma bei vadovautasi prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) liudytojų nuomone, nesigilinant į kitų liudytojų pateiktus argumentus, vertinant juos kritiškai, argumentuojant kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais.Daugelis atsakovo teismui pateiktų argumentų yra paremti atsakovo melagystėmis, bandymais apgauti teismą, įtikinti savo teikiamais parodymais.Ieškovas kritiškai vertina teismo išvadas, jog mainų susitarimas nėra įrodytas, nes jo nepatvirtino atsakovas.Teismo sprendime neaptarti liudytojų R. Š. ir S. P. parodymai, kurie parodė, jog su ieškovo priekaba buvo dirbama, ji buvo normalios būklės. Liudytojos L. E. parodymai įvertinti kritiškai, nors iš esmės atitinka tiek ieškovo, tiek kitų liudytojų parodymus.Atsakovo ketinimai gauti ginčijamą priekabą akivaizdūs: po pokalbio su ieškovu atsakovas tą pačią dieną savadarbę priekabą pasiėmė, o tai reiškia, jog atsakovas sutiko su ieškovo mainų pasiūlymu.Atsakovas, skolindamas savo 13 tonų priekabą ieškovui bandė kompensuoti ieškovo priekabos trūkumą, tai įrodo, jog atsakovas pripažino mainų sandėrį.Apeliaciniame skunde dėstomos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat nurodoma daug teismų praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių.Teisme taip pat gautas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą bei priteisti dėl apeliacinio skundo paruošimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo motyvai prieštarauja vienas kitam: ieškovas nurodė, jog transporto priemonė, iš kurios pagaminta savadarbė priekaba, priklausė ieškovui, nors vėliau nurodė, jog ta pati transporto priemonė priklausė jo uošvienei.Apie mainų sutartį ieškovas nurodė tik per paskutinius pirmosios instancijos teismo posėdžius, to nebuvo pradiniame ieškinyje.Nesuprantamas ieškovo reikalavimas priteisti 1500 Eur dydžio žalą, o ne realiai įvykdyti neva sudarytą mainų sutartį, t. y. išreikalauti iš atsakovo 4 tonų priekabą su dokumentais.Byloje nėra ginčo dėl to, jog tiek ieškovas pastoviai skolindavosi atsakovui priklausančią priekabą, tiek atsakovas naudojo iš ieškovo pasiskolintą savadarbės priekabos dalį – priekinę ašį. Todėl teismas teisingai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos 4 sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė kaip atsakomybės sąlyga bei žala (LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nė viena šių sąlygų atsakovui negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys neginčija fakto, kad atsakovas naudojosi ieškovui priklausančia savadarbę priekaba, taip pat, kad ieškovas naudojosi atsakovui priklausančia 13 t priekaba. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui perduoti 4 tonų priekabą mainais už ieškovui priklausančią savadarbę priekabą. Ieškovas teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti savadarbę priekabą be dokumentų, mainais gaudamas iš atsakovo 4 tonų traktoriaus priekabą su dokumentais. Atsakovas neigia sudaręs tokį susitarimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių mainų sutarties faktą. Ieškovo teigimu, susitarimas sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, pokalbyje kitiems asmenims nedalyvaujant.Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nesant rašytinės sutarties pagrindinis įrodymas dėl galimo mainų sutarties sudarymo fakto yra ieškovo ir atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, iš kurių galima spręsti, kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis šalys sudarė.Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymais civilinėje byloje laikytini bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. CPK 185 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, jog įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pastarosios nuostatos reiškia, kad, nesant tiesioginių įrodymų, aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtinančių konkretaus bylai reikšmingo fakto egzistavimą, teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turi nuspręsti, kurios šalies argumentai, atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą, vertintini kaip labiau tikėtini.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos L. E. parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Pažymėtina, jog L. E. yra ieškovo sutuoktinė, ji yra suinteresuota ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimu, be to, tiek iš ieškovo, tiek iš liudytojos L. E. parodymų akivaizdu, jog ši liudytoja nedalyvavo pokalbyje tarp ieškovo ir atsakovo, kurio metu galimai buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, liudininkė šį faktą sužinojo iš ieškovo. Taip pat pažymėtina, jog liudytojų R. Š. ir S. P. parodymais nustatyta, jog savadarbė priekaba buvo naudojama, jog ją atsakovas įsigijo iš S. P., tačiau šių liudytojų parodymai nepatvirtina tarp šalių sudarytos žodinės mainų sutarties fakto.Atsižvelgiant į šios nutarties 23 ir 24 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinto byloje esančių įrodymų visumos bei vadovavosi prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) liudytojų nuomone, nesigilinant į kitų liudytojų pateiktus argumentus, vertinant juos kritiškai, argumentuojant kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, analizavo visus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek įrodymų visetą, apklausė liudytojus, vertino jų parodymus, procesinį sprendimą byloje priėmė įvertinęs įrodymų visetą, todėl minėtas ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laiku realiai naudojosi ieškovo kilnojamu turtu - savadarbe priekaba, nėra pakankama išvadai, kad šalys sudarė būtent mainų sutartį ir ją pilnai įvykdė. Taip pat pažymėtina, jog vien tik ieškovo nurodomų aplinkybių, kad buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, kurios atsakovas net nepripažįsta, nepakanka konstatuoti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusių iš mainų sutarties.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo be jokios sutarties perduotų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui jam priklausantį daiktą 1500 Eur vertės nereikalaudamas mainais gauti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovas nurodo, jog buvo sudaryta mainų sutartis, tačiau teisminio proceso metu jis neprašė teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti mainų sutartį, ieškinio reikalavimas buvo priteisti ieškovo įvertintą savadarbės priekabos kainą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo tarp šalių sudaryto susitarimo kvalifikavimu, t. y. jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų matyti, jog tiek atsakovas naudojosi ieškovui priklausančia savadarbe priekaba, tiek ieškovas, esant poreikiu, naudodavo atsakovui priklausančią 13 t priekabą. Abi šalys priekabas naudojo neatlygintinai. Tiek ieškovas, atsakovui pareikalavus, grąžindavo atsakovui priklausančią priekabą, tiek atsakovas, ieškovui pareikalavus, grąžino ieškovui priklausančią savadarbę priekabą. Taip pat pažymėtina, jog ieškovo pozicija teisme nebuvo nuosekli, t. y. ieškinyje ieškovas nurodė, jog mainų objektas buvo jo savadarbė priekaba, už kurią atsakovas jam pažadėjo nupirkti keturių tonų keliamosios galios, dviejų ašių traktorinę priekabą su dokumentais, o 2016 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu jau nurodo, jog buvo sutarę, jog atsakovas jam už savadarbę priekabą atiduos jau atsakovo turimą, prieš du ar tris metus iš ieškovo brolio nupirktą 4 t traktorinę priekabą (2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 19:00-20:00 min.), dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes.Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovas bei priėmė ieškovui nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir/ ar neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių jo poziciją patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė neįrodytu. Kadangi apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų, apeliacinį skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis apie 450 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus bylinėjimosi išlaidų priteistino dydžio, teismo vertinimu nėra per didelis, todėl priteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.