- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- N-575-951-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00919-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. birželio 4 d. nutarimu L. S., L. S. IĮ savininkas, pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 88 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 550 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad L. S. nuo 2009 m. sausio 26 d. vykdė medicininių dėlių veisimo veiklą, kai leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduotas 2009 m. lapkričio 19 d., neinformavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apie laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, pagausėjimo faktą (dėlių prieaugis 18 300 vnt.), taip pažeisdamas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs L. S. skundą, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jį atmetė, t. y. Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktas numato, kad apie kiekvieną laukinių gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonosios knygos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 504, pagausėjimo (jauniklių atsivedimo, išsiritimo) faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo ar išsiritimo fakto turi raštu informuoti atitinkamą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinį, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Jeigu veisiami gyvūnai, kurių pagausėjimo neįmanoma tiksliai nustatyti (pvz., medicininės dėlės), jų skaičiaus pokytis įvertinamas apytiksliai ne rečiau kaip kartą per metus surašant patikrinimo aktą. Teismas nustatė, jog medicininė dėlė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip saugomas gyvūnas, kurių pareiškėjas 2009 m. sausio 26 d. įsigijo 1 500 vnt., L. S. IĮ 2009 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. VR-7.10-13 medicininėms dėlėms, kuriame nurodytas individų skaičius – 1 500, laukinių gyvūnų laikymo tikslas – veisimas, prekyba. Teismas pabrėžė, jog rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad iš 1 500 medicininių dėlių iki 2009 m. gruodžio 31 d. prisidaugino iki 19 800 vnt., kas reiškia, kad prieaugis yra 18 300 vnt. Tai patvirtina L. S. IĮ pateikta ataskaita apie gyvūnų skaičiaus pokyčius per praėjusius metus, o byloje nėra duomenų, kad nuo leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje išdavimo dienos iki L. S. IĮ patikrinimo dienos (2010 m. birželio 1 d.) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas būtų informuotas apie gyvūnų pagausėjimo (prieaugio) faktą, kaip to reikalauja Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktas. Teismas pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 24 punktą, darytina išvada, kad minėta informavimo pareiga atsakingam asmeniui atsiranda ir perėmus saugomus gyvūnus iš kito subjekto (šiuo atveju individualiai įmonei iš fizinio asmens), kadangi teisiniu reguliavimu iš esmės siekiama apskaityti tokių saugotinų gyvūnų skaičių. Neįvykdžius teisės aktu nustatytos pareigos informuoti apie gyvūnų pagausėjimo faktą, kur kas didesnis jų skaičiaus laikymas nei nurodyta leidime laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, negali būti laikomas teisėtu ATPK 88 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas akcentavo, jog leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus buvo išduotas ne L. S., kaip fiziniam asmeniui, o L. S. IĮ, todėl Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių nuostatos dėl leidimo nereikalingumo fiziniam asmeniui nagrinėjamu atveju nėra aktualios sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą. L. S., būdamas L. S. IĮ vadovu, yra atsakingas už reikalingos informacijos pateikimą, be to, pagal ATPK administracinio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik fizinis asmuo.