Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-09 nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas D. J. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „S.“ direktorius, vertėsi nelegaliu darbu, t.y. 2015-04-15, 10 val. UAB „S.“ statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. nustatyti dirbantys (statybos darbus) J. B. ir I. Š., kurie 2015-04-15 nebuvo įdarbinti UAB „S.“. I. Š. VDI nustatytos formos paaiškinime nurodė, kad UAB „S.“ statybos objekte betonuotojo pareigose dirba nuo 2015-04-14, dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės vadovu D. J., darbus pradėjo apie 8 val., dirbs iki 12 val., darbo sutarties nepasirašė. J. B. patikrinimo metu pateikė darbo sutartį Nr. 73, sudarytą 2015-04-09 su UAB „S.“. UAB „S.“ teisės aktų nustatyta tvarka apie J. B. ir I. Š. įdarbinimą nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, su I. Š. nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties. Tuo UAB „S.“ direktorius D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 3, 6 p. ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 41³ str. 1 d.

D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, D. J. kaltę padarius ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą įrodo byloje surinktų duomenų visetas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą UAB „S.“ darbo objekte rasti dirbantys J. B. ir I. Š., apie kurių įdarbinimą Sodrai nebuvo pranešta, su I. Š. darbo sutartis nebuvo sudaryta

Teisme ir apeliaciniame skunde jis nuosekliai tvirtina, kad jokių darbo santykių tarp jo ir I. Š. susiklostę nebuvo, pastarasis jo įmonėje buvo pagal mokymo paslaugų teikimo sutartį. Dėl J. B. teisme D. J. teigė, kad su juo darbo sutartis sudaryta buvo ir dėl buhalterės aplaidumo duomenys apie šio asmens įdarbinimą nebuvo perduoti Sodrai, o apeliaciniame skunde jis savo nekaltumą grindžia tuo pačiu argumentu kaip ir dėl I. Š. – kad su J. B. buvo sudaryta mokymo paslaugų teikimo sutartis.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus bylos duomenis bei skundo argumentus, konstatuoja, kad apelianto kaltės neigimo pozicija, teigiant, jog J. B. ir I. Š. vykdė mokymo programą pagal sudarytą 3 dienų sutartį, kad buvo norima įsitikinti jų gebėjimus betonavimo srityje ir tada būtų sprendžiama dėl jų įdarbinimo, nepagrįsta neginčijamais įrodymais ir laikytina kaip siekis išvengti atsakomybės. Iš I. Š. paaiškinimo matyti kad jis patikrinimo metu aiškiai nurodė, jog dėl darbo betonuotoju UAB „S.“ sąlygų tarėsi su D. J., dirbo nuo 2015-04-14, dirbti turėjo nuo 8 val. iki 12 val., tačiau darbo sutarties dar nepasirašė. Paaiškinime, pridėtame prie pažeidėjo apeliacinio skundo I. Š. jau nurodo visiškai kitas įvykio aplinkybes, kurios identiškai atitinka D. J. išdėstytą versiją – kad jis su direktoriumi tarėsi dėl 3 dienų seminaro, po kurių turės laikyti egzaminą, susimokėti 5 eurus, jeigu seksis, ir norės, bus galimybė ir įdarbinti. Dėl tyrimo metu duoto savo paaiškinimo nurodė, kad buvo išsigandęs, pavargęs, nesigilino į turinį ir todėl netiksliai nurodė aplinkybes, kad jau dirba. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie I. Š. paaiškinimai neatlaiko jokios kritikos ir turi būti vienareikšmiškai vertinami kaip siekis padėti dabartiniams darbdaviui išvengti atsakomybės. Neįtikima, kad net dėl didelio pasimetimo, išgąsčio ar pervargimo asmuo tą patį įvykį galėtų paaiškinti visiškai skirtingomis aplinkybėmis. 2015-05-15 rašytame paaiškinime I. Š. visiškai nieko nemini apie esminius dalykus: kursus, egzaminą, už kurį reikės susimokėti, pasirašytą mokymo paslaugų teikimo sutartį, tačiau 2015-06-29 paaiškinime jau gali nuodugniai nurodyti visas susitarimo su D. J. detales.

Abejonių dėl byloje esančių mokymo paslaugų teikimo sutarčių atitikimo faktams kelia ir tokios sutarties pasirašymas su J. B.. Kaip matyti, 2015-04-13 mokymo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ir su J. B.. Kaip nurodė pats apeliantas, tokios sutartys sudaromos tikslu apmokyti asmenis amato ir jeigu jiems sekasi ir jie nori dirbti, išlaikius egzaminą, priimti dirbti. Tačiau byloje yra UAB „S.“ direktoriaus su D. J. darbo sutartis sudaryta 2015-04-09, t.y. dar prieš mokymo paslaugų teikimo sutarties su juo sudarymą. D. J. paaiškinime nurodė, kad J. B. įdarbintas 2015-04-10 remiantis jo mokslo baigimo atestatu. Tuomet lieka neaišku, kam reikia sudaryti su asmeniu darbo sutartį ir jį įdarbinti asmenį, jeigu po to dar yra sudaroma mokymo paslaugų teikimo sutartis, kurios tikslas apmokyti asmenį, kad jis galėtų įgyti praktikos ir pradėti dirbti. Juo labiau, kad pasak D. J., I. Š. atveju būtent taip jis ruošėsi daryti –– po apmokymų ir egzamino išlaikymo, būtų priėmęs jį į darbą. Visi šie nesutapimai ir prieštaravimai duoda aukštesniajam teismui pagrindą manyti, kad I. Š. ir J. B. patikrinimo metu iš tiesų dirbo D. J. vadovaujamoje bendrovėje, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatyta tvarka įforminti nebuvo. Jis, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai su darbuotojais būtų tinkamai įforminti, nors pagal galiojančius įstatymus tą privalėjo padaryti, todėl daroma išvada, kad pažeidėjas teisingai nubaustas už nelegalų darbą, t.y. pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Nuobauda apeliantui paskirta teisingai ir pagrįstai. Skirdamas D. J. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. J. įstatymo sankcijoje numatyta paskirta bauda įgyvendins, ATPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, taip pat atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.