- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1058-357/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- P. A. J., L. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Išvadą teikia
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. J. ir L. J. ieškinį atsakovui S. J., trečiajam asmeniui I. J., institucijai, teikiančiai išvadą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. A. J. ir L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalyti iš bendra daline nuosavybe P. A. J. ir S. J. priklausančio 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. A. J. priklausančią sklypo dalį pagal (duomenys neskelbtini) projektuotojo R. P. parengtą projektą, suformuojant keturis žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę pagal pateiktą plano projektą. Prašė įpareigoti atsakovą S. J. netrukdyti ieškovui P. A. J. atlikti suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir pažymėjimo vietoje darbus bei šiuos žemės sklypus įregistruoti savo vardu VĮ Registrų centras bei Nacionalinėje žemės tarnyboje, priteisti P. A. J. ir L. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti S. J. pašalinti užtvarus, trukdančius įvažiuoti į žemės sklypą, leisti P. A. J. įvažiuoti su žemės ūkio technika, reikalinga žemei įdirbti, į P. A. J. paskirtą naudotis 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, (duomenys neskelbtini) parengtame žemės valdos paskirstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) 1143 kv. m., iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovų P. A. J. ir L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad teismo sprendimą (jei būtų palankus ieškovui) būtų įmanoma įvykdyti ir netaikius ieškovo reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai P. A. J. ir L. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieškovų teises, nepažeisdamos atsakovo interesų, išlaikyti prašomo atidalyti turto vertę. Jų nepritaikius, žemės sklypo vertė mažėja, nes jo negalima įdirbti, sunaikinti piktžolių. Kuo toliau, tuo piktžolių daugėja, kas ateityje sąlygos dideles papildomas išlaidas atstatant dirvožemio struktūrą bei švarą.Atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas daro ieškovams tiesioginę turtinę žalą.Atsakovas S. J. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai siekia pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusius su būsimo teismo sprendimo vykdymu pagal pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Ieškinys pareikštas dėl teisinių santykių modifikavimo (atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės), o tokiais atvejais paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad apeliantų P. A. J. ir L. J. pareikšto ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išsprendimas sukurtų tokias teises bei pareigas ieškovui, kurių įgyvendinimui teismo sprendimo vykdyti priverstine tvarka nereikėtų. Ieškovų reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės dėl veiksmų atlikimo ginčo žemės sklype, nėra susijusios su pareikšto ieškinio dalyku, kadangi ieškovų ieškinys pareikštas ne dėl savininko teisių pažeidimo, bet dėl teisinių santykių modifikavimo (atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės). Taigi, ieškovai neįrodė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdymas, kas yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2014 m. birželio 23 d. sprendimu atidalino gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projektą“, suformuojant naujus kadastrinius objektus – butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pagrįstai ieškovų P. A. J. ir L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, todėl ieškovų atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.