Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiosioms: R. R., M. R., kaltinamajam L. R., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turtintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2016-05-09, apie 21 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę R. R.; tyčia kumščiu sudavė jai du smūgius į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame paakyje ir dešiniame žande, taip mušdamas nukentėjusiajai R. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, L. R. 2016-05-09, apie 21 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagriebęs du peilius ir nukreipęs juos į savo šeimos narius – sutuoktinę R. R. ir dukrą M. R., grasino jas nužudyti, tiesiogiai sakydamas joms: „papjausiu, užmušiu ir dar paėmęs kirvį sukaposiu“, tuo nukentėjusiosioms sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-09 buvo girtas, namuose su žmona R. R. kilo konfliktas, jie susistumdė. Sudavė žmonai delnu du kartus į veidą, pataikė į žando sritį. Apie tai, kad grasino užmušti žmoną ir kartu gyvenančią dukrą, kad buvo pasiėmęs peilius, dėl girtumo neprisimena.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2016-05-09 sutuoktinis L. R. vartojo alkoholį, būdamas girtas, norėjo atsigulti į jų lovą, ji neleido, dėl to jie susistumdė. Konflikto metu sutuoktinis du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, patakė į dešinį žandą. Po to vyras dar labiau pradėjo siautėti, iš virtuvės atsinešė du peilius ir laikydamas juos nukreiptus į ją, grasino ją ir jų dukrą M. papjauti, užmušti ir dar kirviu sukapoti. Ji dėl to labai išsigando, todėl iškvietė policiją.

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad 2016-05-09 jos tėvas L. R. buvo girtas, vakare atėjo į jos kambarį, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir grasino ją papjauti, užmušti ir dar kirviu sukapoti. Sakydamas tokius žodžius jis abejose rankose laikė po peilį. Jis taip pat grasino užmušti ir jos mamą. Tokie tėvo grasinimai jai atrodė realūs, todėl ji iškvietė policiją.

Iš 2016-05-09 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad M. R. kvietė policiją, nes neblaivus tėvas L. R. namuose panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją bei R. R.. Pastaroji policijos pareigūnams paaiškino, kad neblaivus L. R. du kartus ranka trenkė per veidą, grasino dviem peiliais papjauti. Ant R. R. veido akivaizdžiai matėsi paraudęs dešinysis skruostas (b.l. 20-23).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1224/2016(2) nurodyta, jog R. R. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir dešiniame žande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kas galėjo būti kumštis, dviejų trauminių poveikių pasekoje (b.l. 19).

Iš 2016-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti du peiliai (b.l. 4-5).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 885 patvirtina, kad 2016-05-09, 22.27 val. L. R. nustatytas 3,76 promilių girtumas (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. R. nežymiai sutrukdžius šeimos nario sveikatą bei grasinus nužudyti, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu delnu sudavė du smūgius sutuoktinei R. R. į veidą, apie tai, kad grasino nužudyti sutuoktinę ir kartu gyvenančią dukrą M. R., dėl girtumo neprisimena. Kaltinamojo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti akivaizdūs R. R. kūno sužalojimai – paraudimas dešiniame skruoste ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuotas sužalojimas – poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir dešiniame žande. Tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąsias, teisiamajame posėdyje patvirtino abi nukentėjusiosios, tokios aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimti du peiliai, kuriais buvo grasinama nukentėjusiosioms. Suduodamas smūgius R. R. į veidą, kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str., BK 248 str. 2 d. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie L. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis teigė dėl girtumo neprisimenantis, jog būtų grasinęs nužudyti nukentėjusiąsias, tačiau nuoseklūs ir išsamūs R. R. bei M. R. parodymai abejonių dėl kaltinamojo grasinimų nekelia. Grasinimas buvo konkretus, kaltinamajam žodžiu pasakant, kad nukentėjusiąsias papjaus, užmušiu ir sukapos kirviu, be to, sakydamas tokius žodžius, kaltinamasis rankose laikė du virtuvinius peilius, nukreipęs juos į nukentėjusiąsias. Nukentėjusiosios turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti realizuotas, nes L. R. prieš grasinimus buvo panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu, be to, kviesdama policiją, nukentėjusioji M. R. pareigūnams nurodė, jog jos tėvas grasina peiliu, sukapos kirviu. Tokie L. R. veiksmai kvalifikuotini pagal 145 str. 1 d.

L. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. R. nukentėjusiųjų R. R. ir M. R. atsiprašė, su jomis susitaikė. Nukentėjusiosios R. R. ir M. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jų atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

L. R. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų tyčinių nusikaltimų visiškai pripažino, su nukentėjusiosiomis R. R. bei M. R. susitaikė ir pastarosios teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, padarytos iš idealiosios sutapties, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis registruotas darbo biržoje, siekia integracijos į visuomenę. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog L. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peiliai, paimti iš įvykio vietos, pripažintini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, todėl pagal BK 72 str. 2 d. nuostatas, turėtų būti konfiskuoti. Tačiau atsižvelgus, kad tai yra buitinės paskirties virtuviniai peiliai ir įvertinus valstybės sąnaudas taikant turto konfiskavimą, peiliai nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-05-11 pažymą Nr. NTP-7-5303 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš L. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. R., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiosiomis R. R. bei M. R., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti L. R., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. R. nepriteisti.

Du peilius, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.