Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2013 m. gruodžio 17 d. apie 14.00 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-8459-825/2013 apie tai, kad 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 17-ajame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. ji prekiavo ne ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis ir jo nurodymu, o jai priklausančiomis daržovėmis ir savo iniciatyva.

Šiais veiksmais I. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. D. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad melavo Raudondvario policijos nuovadoje apie tai, kad tai R. O. daržovės. Teisme sakė tiesą. Augina tris mažamečius vaikus, su sutuoktiniu nedirba. Pragyvena iš socialinių pašalpų ir užauginamų daržovių.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos ATPK 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. D. apklausiama liudytoja viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-8459-825/2013, būdama pasirašytinai įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., tyčia ir suvokdama savo veiksmus pateikė neteisingus duomenis, nurodydama, kad ,, 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 17-ajame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. ji prekiavo ne ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis ir jo nurodymu, o jai priklausančiomis daržovėmis ir savo iniciatyva“.

Konstatuotina, kad I. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

I. D. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs I. D. turtinę padėtį, pažeidimo padarymo pasekmes ir aplinkybes, vadovaudamasi proporcingumo principu, taiko ATPK 30 1 str. ir skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 30 1 str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., ir nubausti ją 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6400, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apylinkės teismą (Kaunas, Kęstučio g. 29).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.