- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-232-337-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- G. D.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Advokatai
- Jonas Milčius
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-337/2010
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinėjame sulaikyme išbūtas laikas – 2009-12-09.
Šiuo nuosprendžiu priteista iš G. D.: 20000 Lt I. M. neturtinei žalai atlyginti, 100000 Lt V. Š., atstovaujamai globėjos I. M., neturtinei žalai atlyginti, 1800 Lt nukentėjusiajai I. M. atstovavimo išlaidoms atlyginti, 22,08 Lt proceso išlaidų valstybei. Civilinei ieškovei V. Š., atstovaujamai globėjos I. M., pripažinta teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 13.55 val., Nemuno–G. Petkevičaitės–Bitės gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38 ir 133 punktų reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ir, važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesulėtino greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios, nors pirmoje eismo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, sustojo lengvasis automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. V., ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią nepilnametę pėsčiąją V. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nepilnametės pėsčiosios V. Š. sveikata-jai nustatyti daugybiniai kaukolės skliauto kaulų lūžiai (kairio momenkaulio lūžis, abipusiai lūžiai per vainikines siūles), galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje.
Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendį panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę -draudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimą, taip pat panaikinant teismo įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, I. M. priteisiant iš jo 5000 Lt, o V. Š. -50000 Lt neturtinės žalos. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra dalinai nepagrįstas.
Apeliantas nurodo, kad nuo pat nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nevengt atsakomybės, stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, skubiai iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą po to nukentėjusiąją lankė Kauno klinikose. Suprasdamas savo kaltę, jis nori kuo greičiau pradėti mokėti iš jo priteistas pinigines lėšas, tačiau šiuo metu jis nedirba. Nurodo, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jam buvo pasiūlytas darbas vienos firmos vairuotoju Vokietijoje. Jam skundžiamu nuosprendžiu uždraudus vienerius metus vairuoti kelių transporte priemones, jis netenka galimybės įsidarbinti tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje bei taip uždirbti pinigų žalos atlyginimui. Apeliantas teigia, kad neturi įgijęs specialaus išsimokslinimo, kurio pagalba galėtų gauti darbą, todėl tegali dirbti vairuotoju. Atsižvelgiant į šias aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į teismų praktiką tokiose bylose bei į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė neatsargia kaltės forma, įvykio metu neviršijo leistino greičio, buvo blaivus, t. y. KET pažeidė nesąmoningai ir įvykis įvyko tik dėl to, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo dėl prieš jį važiavusio automobilio staigaus sustabdymo - prašo panaikinti jam paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones vienerius metus.
Taip pat apeliantas prašo panaikinti jam paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes jis trukdys įsidarbinti Vokietijoje, dirbti bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Teigia, kad pagal praktiką Pataisos inspekcija neduoda sutikimo išvykti dirbti į užsienį. Be to, teismo paskirtus įpareigojimus negalima vėliau pakeisti kitais įpareigojimais - įstatymas nenumato galimybės Pataisos inspekcijai ar nuteistajam kreiptis į teismą dėl vieno įpareigojimo pakeitimo kitu. Todėl bausmės atidėjimo laikotarpiu jam bus užkirstas kelias dirbti, nes jis negaus leidimo išvykti į užsienį.
Apeliantas skundu taip pat prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį. Jis neginčija nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos, tačiau nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki - šeimoje šiuo metu dirba tik žmona, iš kurios atlyginimo reikia išlaikyti butą ir savo vaikus. Skunde nukreipiama į LAT praktiką tokiose bylose ir teigiama, kad neturtinės žalos dydis, kuomet autoįvykio metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, iš nuteistojo priteisiamas panašiai nuo 20000 iki 50000 litų. Atsižvelgiant į tai apeliantas prašo I. M. priteisti iš jo 5000 Lt, o V. Š. -50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios V. Š. atstovė pagal įstatymą I. M. –atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skundu prašo panaikinti jam pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat panaikinti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, kadangi jis ketina įsidarbinti vairuotoju užsienyje, dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas faktiškai nurodo ir tai, kad jis nepiktnaudžiavo turima teise.
LR BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šių įpareigojimų. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą apeliantui paskyrė vieną iš įpareigojimų, numatytų BK 75 str. 2 d. 7 p. - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Nors apeliantas, nurodo, kad ketina įsidarbinti vairuotoju Vokietijoje ir tokiu pagrindu prašo panaikinti teismo paskirtą įpareigojimą, tačiau teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu bausmės atidėjimo laikotarpiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Be to, teismas, be būtinųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi pareigą parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, kurios užtikrintų nuteistojo nubaudimą, skatintų nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų prielaidas siekti kitų, BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų. Apelianto skunde nurodomi argumentai susiję su tuo, kad nustatytas įpareigojimas apriboja jo galimybes įsidarbinti yra nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, jog teismo paskirtas įpareigojimas jam kliudytų įsidarbinti, be to, paskirtas įpareigojimas nėra absoliutus ir išvykimas iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms negalimas tik be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
LR BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. G. D. nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikalingu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, nes atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m.). Šioje byloje nustatyta, kad G. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties pėsčiųjų perėją išėjusią pėsčiąją, nors ir pirmoje eismo juostoje, kad praleistų pėsčiąją, kitas automobilis sustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nepilnametės nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Ši nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio pėsčiajai V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jog įvykis įvyko dėl to, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo dėl prieš jį važiavusio automobilio, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko, nes apeliantas, matydamas, kad pirmojoje eismo juostoje važiavęs kitas automobilis sustojo praleisti pėsčiuosius, jis prie perėjos nesustojo ir pertrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją, o tai kolegijos nuomone, rodo itin didelį vairuotojo pavojingumą, nes mieste, apgyvendintame rajone, artėjant prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos tuo metu, kai yra didelė tikimybė, kad ja eis asmenys, ir net gi matant, kad kitas automobilis pirmoje eismo juostoje sustojo praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą jau išėjusią pėsčiąją, važiavimas ir nepraleidimas pėsčiosios, yra ypatingai neatsargus ir pavojingas vairuotojo elgesys. Be to, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. D. tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir po jos - 2009 m. birželio 11 d. - pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus (t.2., b.l. 48-49) ir taip toliau rodo abejingą savo požiūrį į teisės aktais nustatytas taisykles, užtikrinančias saugaus eismo sąlygas ir visų eismo dalyvių saugumą.
Apeliaciniame skunde apelianto ginčijami ir nukentėjusiajai V. Š. bei nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. M. priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžiai. Apeliantas teigia, kad neteisingai priteista neturtinė žala, nes neatsižvelgta į sunkią jo ir jo šeimos turtinę padėtį, be to, priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai neatitinka LAT praktikos šiuo klausimu.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, į visumą išvardintų aplinkybių atsižvelgė, tame tarpe ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, ir tai nurodė nuosprendyje, jog atsižvelgia į tai, kad G. D. yra bedarbis, gyvena iš santaupų, paėmęs iš banko kreditą, bei į žalą padariusio asmens galimybes, perspektyvas, pasirengimą ir norą pakeisti savo turtinę padėtį. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (2K-338/2008). Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, jai buvo atliktos keturios operacijos, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo V. Š., 16 metų amžiaus mergina, tapo neįgali, V. Š. sesuo ir globėja I. M. taip pat patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus dėl sesers sužalojimo, ji V. Š., kuri nekalba ir nevaikšto, slaugo, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba, taigi su kilusiomis skaudžiomis ir nepataisomomis pasekmės V. M. nuolat susiduria ir jos sesuo V. Š. ir dėl to išgyvena, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai V. Š. priteisė 100000 Lt, nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. M. – 20000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Priteisti neturtinės žalos dydžiai aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatūs nusikalstamos veikos sukeltiems padariniams, todėl mažinti nuosprendžiu nustatytus neturtinės žalos dydžius nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.