Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Antano Selvestravičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. trejiems metams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 7 d., apie 16.00 val., Beržoro kaime, Plungės rajone, 3-iame kelio Plateliai-Pauošniai kilometre, apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas UAB „Taigetė“ priklausantį automobilį „Mitsubishi Montero“, tranz. Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija) 68 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), KET 172 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, vertėsi ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė „Mitsubishi Montero“, tranz. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis V. N. žuvo, nukentėjusiajai K. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam L. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajai M. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę-vienerius metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, neskirdamas M. J. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, pažeidė BK 67 str. 1 d., 3 d. ir 68 str. nuostatas. M. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tinkamai nesugebėjo įvertinti situacijos kelyje, nes nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje pamatęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, nebesuvaldė automobilio ir vertėsi. Skirdamas nuteistajam bausmę ir jos vykdymą atidėdamas, teismas atsižvelgė, kad M. J. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas neatsargus, nusikaltimo pasekmės sunkios - nukentėjo keturi asmenys, vienas žuvo, vienas sužalotas sunkiai, vienas nesunkiai ir vienas nežymiai, sugadinta transporto priemonė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis mokosi ir dirba, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nepasisakė dėl draudimo naudotis specialia teise taikymo. Išdėstytos aplinkybės netrukdo M. J. taikyti draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d). Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -uždraudimas naudotis specialia teise - pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų M. J. veiksmų vienas automobilio keleivis žuvo, kitiems trims buvo sutrikdyta sveikata – vienam sunkiai, kitam nesunkiai, trečiam nežymiai. Taigi M. J. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog automobilio vairavimas esant vidutinio girtumo laipsniui (būdamas tokio girtumo laipsnio (1,99 promilės) automobilį vairavo M. J.), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų atimant teisą vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę būtina. Siekiant priversti M. J. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktame M. J. darbdavio R. Ž. komercinės įmonės rašte nurodoma, kad praradęs vairuotojo pažymėjimą, M. J. bus atleistas iš darbo. Tačiau iš minėto rašto bei pridėtos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad M. J. šioje įmonėje dirba tik nuo 2007-07-28 ir gauna minimalų atlyginimą. Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis teigia, kad jis dirba ir pagal verslo liudijimą (verslo pobūdžio nenurodė). Taigi atsižvelgdama į pakankamai aktyvią darbo rinką Lietuvoje bei darbuotojų trūkumą kai kuriose verslo srityse teisėjų kolegija mano, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - minimaliam terminui nesukels M. J. itin neigiamų padarinių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., skirti nuteistajam M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Šio draudimo terminą skaičiuoti nuo jo vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.