Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Gintautas Būga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, ieškinį atsakovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. Č. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus 30 dienų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: pranešimą dėl išmokos išieškojimo, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie asmens duomenis, prašymą atlyginti turto nuostolius, Utenos apskrities VPK tarnybinį pranešimą, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, lokalinę sąmatą, PVM sąskaitą faktūrą, pranešimą apie žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

2018 m. sausio 14 d. adresu Zarasuose, Kauno g. 24 dėl atsakovo J. Č. kaltės buvo apgadintas Zarasų rajono savivaldybei priklausantis turtas - apšvietimo stulpas ir R. D. priklausantis turtas - išlaužyti krūmai (gyvatvorė). Įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškovė 2018 m. sausio 14 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1076,00 Eur draudimo išmoką už sugadintą apšvietimo stulpą pagal pateiktą sąmatą. Išmokant draudimo išmoką, iš nuostolio sumos 1204,00 Eur buvo išskaičiuotas 128,00 Eur nusidėvėjimas medžiagoms (1204-128= 1076). Taip pat 233,00 Eur išmokėta už išlaužytus krūmus (gyvatvorę). Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 "Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtintą Sistela programą sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Viso, dėl 2018-01-14 eismo įvykio išmokėta draudimo išmokos suma yra 1309,00 Eur

Draudėjo prašymu, draudimo įmokos (195,57 Eur) pagal draudimo sutartį 03/448231046 mokėjimas buvo išdėstytas dalimis į 6 dalis, kas 2 mėnesius mokant po 32,60 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 16 dienos. Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2017-12-16 iki 2018-02-15 atsakovas turėjo sumokėti iki 2017-12-16, tačiau įmoka visai nebuvo sumokėta, dėl to, draudimo sutartis dėl skolos 2018-01-28 nutrūko. 2018-01-31 atsakovas sumokėjo iki skolos nutrūkimo atsiradusią skolą (pridedamas pinigų priėmimo kvitas). Tokiu būdu atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6,38 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.987 str. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDĮ) 11 str. 6 d. nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovas įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

LR TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. nurodo, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovui jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 išaiškino: „TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo ?mokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą: 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas". Be to, LAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad remiantis LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sąlygomis visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Nurodytos normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo.

Vadinasi TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. įtvirtintoje teisės normoje numatyta savarankiška regresinė prievolė, kurios taikymo ir vykdymo sąlygos visiškai nėra susijusios su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta regresinė prievolė nėra laikoma draudiko civilinės atsakomybės forma ir yra skirta ne draudiko nuostolių atlyginimu, o draudimo apsaugos pašalinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo Įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju.

Nagrinėtinu atveju atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Taigi šiuo atveju yra visos LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos sąlygos ieškovui, t.y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo

Atsižvelgiant į pateiktus teismų išaiškinimus, vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., ieškovas turi į draudėją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 1309,00 Eur sumai, nes eismo įvykio metu atsakovui galiojo draudiminė apsauga pagal minėtą draudimo sutartį, tačiau atsakovas laiku nebuvo įmokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuri sudaro 29,00 Eur (LR CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis). Valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 3,88 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, buveinės adresas Vilniuje, Basanavičiaus g. 12, įmonės kodas 110051834, naudai: 1309,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1309,00 Eur sumą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,88 Eur (tris eurus 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę LR CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.