Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. Č. prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam BUAB „AJ Baltic Group“ vadovui P. J., suinteresuotasis asmuo – UAB „AJ Baltic Group“ bankroto administratorius P. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė prašė skirti BUAB „AJ Baltic Group“ vadovui už antstolės reikalavimų nevykdymą iki 289,00 € baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nurodė, jog vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-1832-553/2015 dėl įpareigojimo BUAB „AJ Baltic Group“ vadovui perduoti BUAB „AJ Baltic Group“ bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Antstolė 2015 m. birželio 10 d. išsiuntė BUAB „AJ Baltic Group“ vadovui registruotu laišku reikalavimą per 5 dienas nuo pareiškimo gavimo perduoti bankroto administratoriui visus BUAB „AJ Baltic Group“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei apie dokumentų ir turto perdavimą informuoti antstolę. Iki 2015 m. liepos 31 d. antstolės reikalavimas nebuvo įvykdytas, antstolei nebuvo pateikta informacija apie dokumentų ir turto perdavimą. Bankroto administratorius 2015 m. liepos 28 d. pranešė, kad dokumentai bei turtas neperduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui buvo paskirta 150,00 € bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimu buvusiam įmonės vadovui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė B. Č. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-1832-553/2015 dėl įpareigojimo BUAB „AJ Baltic Group“ vadovui perduoti BUAB „AJ Baltic Group“ bankroto administratoriui visus BUAB „AJ Baltic Group“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Antstolė vykdomąjį raštą vykdyti priėmė 2015 m. gegužės 27 d., o 2015 m. birželio 10 d. išsiuntė buvusiam įmonės vadovui reikalavimą per 5 dienas perduoti administratoriui įmonės turtą. Šiame reikalavime antstolė taip pat įpareigojo įmonės vadovą informuoti antstolę raštu apie dokumentų ir turto perdavimą ar neperdavimą, nurodant neperdavimo priežastis. Minėtas reikalavimas vadovui buvo įteiktas 2015 m. birželio 12 d. Vykdomojoje byloje yra bankroto administratoriaus 2015 m. liepos 24 d. prašymas skirti įmonės vadovui baudą, nes iki šiol įmonės dokumentui ir turtas nėra perduoti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi byloje Nr. B2-1832-553/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „AJ Baltic Group“ ir įpareigojo įmonės vadovą per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios UAB „AJ Baltic Group“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Todėl įmonės vadovas privalėjo bankroto administratoriui pateikti bankrutavusios įmonės dokumentus ir turtą iki 2015 m. balandžio 10 d.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2.896 eurų baudą. Taip pat bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę pagal CPK 588 ir 646 straipsnius prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties dalies, kuria yra nustatyti įmonės vadovui įpareigojimai perduoti dokumentus ir turtą, vykdymo. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis atlikti skolininką tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 € dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvydyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nurodytas teisinis reguliavimas nustato įmonės vadovui pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui ir pagal Įmonių bankroto įstatymą, teismui nagrinėjant bankroto bylą, ir pagal antstolio reikalavimą vykdymo procese. Taip pat abu šie procesai numato galimybę skirti vadovui baudą už nustatytos pareigos nevykdymą. Todėl CPK vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos dėl baudos skyrimo ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos turi būti taikomos sitemiškai, baudos skyrimo klausimą vykdymo procese nagrinėjantis apylinkės teismas turi atsisžvelgti į apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi byloje Nr. B2-1832-553/2015 netenkino bankroto administratoriaus prašymo skirti bankrutuojančios UAB „AJ Baltic Group“ direktoriui baudą, kadangi byloje buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, jog vykdomojo rašto nepavyko įvykdyti, todėl nėra tikslinga spręsti baudos paskyrimo klausimo, kadangi išlieka tikimybė, kad vykdomasis raštas bus įvykdytas ir bankroto administratoriui bus perduoti įmonės dokumentai ir turtas.

Buvęs įmonės vadovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. UAB “AJ Baltic Group” dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Tačiau nepateikė duomenų, kad apie šiuose aktuose nurodytų dokumentų perdavimą būtų informavęs antstolę, kuri buvo įmonės vadovą įpareigojusi informuoti apie reikalavimo vykdymą. Pažymėtina, kad įmonės vadovas pagal ĮBĮ nuostatas privalėjo įmonės dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratoriui jau 2015 m. balandžio 10 d. Tačiau šią pareigą įvykdė tik 2015 m. rugpjūčio 24 d., tai yra praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Antstolės patvarkymas įmonės vadovui buvo įteiktas 2015 m. birželio 12 d., tačiau įmonės vadovas, žinodamas apie savo pareigą, nevykdė jos daugiau nei vieną mėnesį. Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl antstolės patvarkymas nebuvo įvykdytas laiku. Pažymėtina, kad pagal CPK 75 straipsnio 2 dalį termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidžia nuo pareigos vykdymo. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį ir 771 straipsnio 5 dalį bauda yra skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolio patvarkymą ar teismo sprendimą dieną. Todėl ir aplinkybė, jog įmonės vadovas įvykdė antstolės reikalavimą, neatleidžia jo nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą laiku. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotasis asmuo įmonei vadovavo nuo 2014 m. vasario 11 d., tai yra daugiau kaip vienerius metus, bet to kartu buvo ir vienintelis įmonės akcininkas, todėl privalėjo turėti pakankamai patirties ir žinių apie įmonės vadovo pareigas ir atsakomybę, kada įmonei yra iškeliama bankroto byla.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.