Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. 2S-944-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
2S-944-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02241-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-944-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02241-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14; 3.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir M. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2012 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 431, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti S. pavardę, pareiškėjui M. pavardę, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4524-769/2019 pareiškėjų prašymas tenkino visiškai.

3. 2020 m. balandžio 20 d. teisme gautas pareiškėjo M. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-4524-769/2019, nes nesilaikoma sutarties 2.4 1), 2), 7), 9), 12) punktų nuostatų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino bei priteisė iš pareiškėjo atsakovei M. S. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydamas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktus, kurie, jo teigimu, nėra vykdomi. Akcentavo, kad prašyme nėra nurodyta konkrečių šalių pasirašytos sutarties sąlygų nevykdymo aplinkybių, datų ir pan., nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymą.

5.2. Teigia, jog pareiškėja išsamiai nurodo, kokiomis dienomis vyko pareiškėjo bendravimas su dukra bei nurodo aplinkybes, priežastis, dėl kurų pareiškėjo ir šalių dukters susitikimai nevyko/negalėjo vykti (karantinas, vaiko liga). Pažymėjo, kad M. S. nurodė, jog ji skatina dukrą bendrauti su pareiškėju, taip pat visada praneša ir paaiškina pareiškėjui aplinkybes, dėl kurių su dukra susitikti numatytu laiku nėra galimybės. Darė išvadą, jog į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo, todėl pareiškėjo prašymo ir išduoti vykdomąjį raštą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba patenkinti pareiškėjo skundą.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad teismas nesiėmė jokių priemonių, siekiu išsiaiškinti visas byloje susijusias aplinkybes, tam, kad nekiltų jokių abejonių ir iš esmės rėmėsi, tik pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais dokumentais.

7.2. Pareiškėjas kaip įrodymus teikia teismui savo susirašinėjimą SMS žinutėmis su pareiškėja, kuris vyko laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 20 d., iki 2020 m. gegužės 13 d., kur aiškiai yra matomi pareiškėjos savavališki veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, jog nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., dėl pareiškėjos nenoro bei karantino Lietuvoje paskelbimo, ji manipuliavo judviejų dukra ir neleido pareiškėjui susitikti su dukra bei tinkamai bendrauti telefonu.

7.3. Teigia, jog 2019 m. balandžio 19 d. sprendime (civilinės bylos Nr. 2YT- 4524-769/2019), bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkte yra aiškiai parašyta, kad „nei vienas iš tėvu būnant su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių susisiekti/susiskambinti su vaiku, su juo bendrauti“, tačiau iš patektų pareiškėjos pokalbių išklotinių, laikotarpyje nuo 2020 metų sausio mėnesio iki balandžio mėnesio 29 d., sausio mėnesį dukra su tėvu kalbėjo 6 kartus (sausio mėnesiui priklauso 31 diena), vasario mėnesį dūkia su tėvu kalbėjo 8 kartus (vasario mėnesiui priklausė 29 dienos), kovo mėnesį dukra su tėvu kalbėjo 5 kartus (kovo mėnesiui priklauso 31 diena), balandžio mėnesį dukra su tėvu kalbėjo 5 kartus (balandžio mėnesiui priklauso 30 dienų). Teigia, jog per mėnesį pakalbėti su dukra vidutiniškai 6 kartus jam to yra maža, o pareiškėjos manipuliacija vaiku ir melas teismui, kad tarimai dukra nenori bendrauti su vaiku, turėtų baigtis.

7.4. Nurodė, kad pareiškėjui nesant jokių apribojimu bendrauti su savo dukra, pareiškėja peržengia savo galimybių ir norų ribas, nes galimai mano, kad ji turinti didesnių privilegijų nei pareiškėjas ir toliau, sėkmingai gali manipuliuoti judviejų vaiku pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad toks pareiškėjos elgesys yra diskriminacinio pobūdžio ir yra neteisėtas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo M. M. pateiktą atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad karantino metu jokių manipuliacijų nebuvo vykdoma, pareiškėjas buvo informuotas apie situaciją bei itin svarią priežastį Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, kad dėl esamos pandemijos saugumo tikslais vaiko pasiimti negalės, tačiau visada gali bendrauti telefonu (kas ir buvo vykdoma, matyti iš pateiktų skambučių išrašų), todėl pagal visas esamas galimybes bendravimas su vaiku buvo neribojamas. Teigia, jog karantino metu nedirbo, visas buičiai reikalingas prekes užsakinėjome tik su pristatymu į namus, į lauką nėjo ir maksimaliai saugojome savo šeimą nuo viruso grėsmės.

9.2. Teigia, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiimti vaiką susitikimui, kaip pats pareiškėjas patvirtina, pasikeitus sąlygoms visi susitikimai vykdomi pagal nustatytą tvarką, tačiau darbo dienomis net ir turėdamas galimybę, vaiko tėvas susitikti su vaiku galimybe nesinaudoja. Mano, jog tai parodo, kad pareiškėjui yra svarbu ne susitikimai su vaiku, o šių veiksmų imtasi tik, kad būtų sutrikdyta pareiškėjos rimtis bei kitaip jai pakenkta.

9.3. Nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis į Vaikų teisių tarnyba yra tik informacinio pobūdžio. Teigia, jog pareiškėja taip pat konsultavosi su specialistėmis telefonu ir vykdė rekomendacijas, kad sprendimai turi būti priimami vaiko saugumo labui, kas ir buvo daroma, atsižvelgiant į tai, kad vaiko imunitetas buvo nusilpęs ir kiekvienas kontaktas su žmonėmis kėlė grėsmę susirgti. Pažymėjo, kad po pareiškėjo kreipimosi į Vaikų teisių tarnybą joks pažeidimas nebuvo nustatytas ir tyrimas nebuvo pradėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. kreipimąsi į Valstybins vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, Valstybins vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. raštą dėl teismo nutarties nevykdymo Nr. 5SD-1769, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, apelianto telefoninių pokalbių išklotinę. Taip pat byloje 2020 m. liepos 2 d. gautas apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų byloje pridėjimo, kuriuo prašė prie bylos pridėti šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atskiruoju skundu bei 2020 m. liepos 2 d. prašymu nėra nurodomos aplinkybės, kodėl šių įrodymų apeliantas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, ar kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų nepagrįstai atsisakęs priimti, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kad nagrinėjamas klausimas susijęs su mažamečio vaiko interesais, taip pat įvertinus tai, jog pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas nurodytus naujus įrodymus prie bylos pridėti.

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis. Taip pat byloje 2020 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjos atsiliepimas į prašymą bei rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad kaskart, esant galimybei, pareiškėja paklausia dukros ar ji norėtų pasikalbėti su tėčiu telefonu, tačiau jai atsisakius visada informuoją telefonu ar žinute vaiko tėtį, kas ir, matyti, iš pareiškėjo pateiktų žinučių. Teigia, jog nepavykus apeliantui pasimatyti su dukra dėl objektyvių priežasčių, pareiškėja siūlo apeliantui įvairius kompromisus, t. y. pabūti su dukra per pareiškėjai teismo nustatytą savaitgalį, tačiau apeliantas tokią galimybę nepasinaudojo. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui svarbu ne praleistas laikas su vaiku, o kenkimas vaiko motinai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atskiruoju skundu bei 2020 m. liepos 8 d. atsiliepimu į prašymu nėra nurodomos aplinkybės, kodėl šių įrodymų pareiškėja negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, ar kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų nepagrįstai atsisakęs priimti, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kad nagrinėjamas klausimas susijęs su mažamečio vaiko interesais, taip pat įvertinus tai, jog pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas nurodytus naujus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

15. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

16. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2012 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 431, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti S. pavardę, pareiškėjui M. pavardę, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4524-769/2019 pareiškėjų prašymą tenkino bei patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (kuri savo esme atitinka taikos sutartį), kuria: „2.4. Abi šalys sutarė ir nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) M. M. bendraus kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimant dukrą penktadienį 17:00 val. iš gyvenamosios vietos, darželio ar mokymosi įstaigos, ir grąžinant sekmadienį 20:00 val.; 2) M. M. bendraus darbo dienomis vieną kartą per savaitę, suderinus su M. M. el. bendravimo priemonėmis (SMS žinutėmis ar el. paštu), pasiimant dukrą nuo 17:00 val. iš gyvenamosios vietos, darželio ar mokymosi įstaigos ir grąžinant 20:00 val.; 7) nei vienas iš tėvų būnant su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių susisiekti/susiskambinti su vaiku, su juo bendrauti; 9) M. M. įsipareigoja pateikti M. M. raštu (SMS žinute, el. paštu) paaiškinimus dėl vaiko negalėjimo susitikti su tėvu, paaiškinimą pateikiant ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas; 12) esant M. M. ir M. M. tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje M. M. galėtų bendrauti su vaiku ir kitu su M. M. suderintu laiku.“ Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalys).

18. Atskiruoju skundu, apeliantas įrodinėdamas, jog pareiškėja pažeidinėja Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teigia, jog nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., dėl pareiškėjos nenoro bei karantino Lietuvoje paskelbimo, pareiškėja manipuliavo judviejų dukra ir neleido apeliantui su ja susitikti bei tinkamai bendrauti telefonu.

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apelianto ir pareiškėjos santykiai yra konfliktiški, šalys nelinkusios bendradarbiauti ir nors pareiškėja teigia, jog skatina dukros bendravimą su vaiko tėvu, tačiau į bylą pateikti šalių susirašinėjimai SMS žinutėmis bei apelianto telefoninių pokalbių išklotinės iš esmės paneigia tokius pareiškėjos argumentus. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis bei apelianto telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad apeliantas, 2020 m. kovo 24 d., 25 d., balandžio 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 9 d., 10 d., 13 d., 15 d., 16 d., 18 d., 19 d., 20 d., gegužės 7 d., 8 d., 9 d., 11 d., 12 d., siekė pabendrauti su savo dukra telefonu bei siekė susitarti dėl susitikimų, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą sutartį, tačiau pareiškėja tiek skambučius, tiek SMS žinutes ignoravo bei nesudarė galimybės pabendrauti su dukra, nors pagal teismo patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 7 punktą šalys susitarė, kad nei vienas iš tėvų būnant su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių susisiekti/susiskambinti su vaiku, su juo bendrauti. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja M. M. netinkamai vykdė Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4524-769/2019 pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

20. Dar daugiau, pareiškėja piktnaudžiaudama savo teisėmis, vienašališkai sprendė, kiek laiko apeliantas gali bendrauti su savo dukra. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėja atsakydama į apelianto klausimą ar jis galės pasiimti dukrą savaitgalį, pareiškėja nurodė: „Labas, gali vaiką pasiimti dienai šeštadienį Amelija“, apeliantui pasiteiravus, kodėl jis vaiką gali pasiimti tik vienai dienai, nors pagal susitarimą vaiką turėtų pasiimti nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau pareiškėja atsakė, kad vaiką duoda pasiimti šeštadienio dienai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja neturi teisės spręsti, kokiomis dienomis ir kokiam laikotarpiui ji gali leisti apeliantui matytis su dukra, kadangi apelianto bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu. Jei pareiškėja norėjo pakeisti teismo patvirtintą bendravimo tvarką, ji turėjo teisę kreiptis į teismą su tokiu prašymu tačiau negalėjo pati spręsti bei riboti apelianto ir dukros bendravimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pareiškėja dėl darbo reikalų negalėdama pati prižiūrėti savo dukros bei šią pareigą perleisdama savo tėvams, privalėjo užtikrinti, kad atėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytam laikui, kai teisę bendrauti su savo dukra buvo suteikta apeliantui, pareiškėja privalėjo imtis visų priemonių, kad apeliantui būtų sudarytos galimybės ne tik laiku pasiimti dukrą iš sutartos vietos, tačiau ir sudarytos sąlygos bendrauti su dukra telefonu.

22. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja teigė, kad griežtai laikėsi karantino reikalavimų, buvo namuose bei bijojo, kad dukra persirgusi gripą bei būdama nusilpusio imuniteto gali lengviau užsikrėsti koronavirusu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nelaiko pakankamais, kurie leistų nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Akcentuotina tai, jog pareiškėjai manant, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas (dukros bendravimas su tėvu) gali pakenkti vaiko interesams ar sveikatai, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą dėl laikino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja M. S. (M.) netinkamai vykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytą apelianto bendravimo su vaiku tvarką, neužtikrino sklandaus tėvo ir dukros bendravimo, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl pažeidė tiek apelianto, tiek mažamečio vaiko teisę bendrauti su savo tėvu.

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, nustatyti, ar nėra pažeidžiamos prioritetinėmis laikomos vaiko teisės, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina bei priimtina nauja nutartis, pareiškėjo M. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

26. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo išduoti vykdomąjį raštą, atitinkamai tenkino pareiškėjos M. S. (M.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. priteisė iš apelianto 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį bei tenkinus apelianto prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto M. M. nepriteistinos.

27. Duomenų apie apelianto M. M. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta, todėl jos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Atskiruoju skundu apeliantas prašo priteisti iš pareiškėjos M. S. (M.) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurios sudaro 100 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantas į bylą pateikė 2020 m. gegužės 15 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 905841pagal kurį sumokėjo advokato padėjėjui 100 už dokumento surašymą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) konstatuoja, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš pareiškėjos M. S. (M.) apelianto naudai priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo M. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos M. S. (M.) pareiškėjo M. M. naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jolanta Gailevičienė