Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui J. L., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 10.00 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę automobilį VW-MAN 8.100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, automobilių stovėjimo aikštelėje keisdamas važiavimo kryptį atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį. Nesustojęs ir policijai ar nukentėjusiajam nepranešęs apie įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1; 219.2 , 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis Ž. S. nesusijęs su eismo įvykiu. Policija atvyko po 3 valandų ir apžiūrint Ž. S. transporto priemonę, nenustatyta, kad šis automobilis galėjo turėti kontaktą su BMW markės automobiliu. Peržiūrint registratoriumi užfiksuotą medžiagą, akivaizdu, kad sunkvežimis MAN iki automobilio nepriartėjo apie 30 cm. Pats Ž. S. nuosekliai tvirtino, kad nekliudė automobilio. BMW vairuotojas sako netiesą. Todėl Ž. S. atžvilgiu byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad Ž. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas R. B. parodė, kad darbo vietoje išgirdo savo automobilio garsinę signalizaciją. Iš jo darbo vietos matyti visą automobilių stovėjimo aikštelė. Išleidęs klientą, jo automobilis dar kaukė, todėl išėjo į lauką. Matė, kaip sunkvežimis MAN išvažiuoja atbuline eiga, užsirašė valstybinį numerį. Palaukęs 15 minučių, sunkvežimio vairuotojas nesugrįžo, todėl paskambino policijai. Jo automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotas kontaktas, kurio metu nukrito ir registratorius. Automobiliui įstumtas bamperis, sparnas ir posparnis lūžę, remontas galėtų kainuoti apie 200 eurų. Sunkvežimio vairuotojas turėjo matyti kontaktą, nes atsitrenkė sunkvežimio priekine dalimi.

Ž. S. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), R. B. paaiškinimu (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), pranešimo informacija (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į kontakto pobūdį, žymių galėjo ir nelikti, ar su laiku pranykti (b. l. 26), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 27-28), vaizdo įrašo duomenimis (b.l.8).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baustinas.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. B. parodymais. Jo parodymus pagrindžia ir vaizdo įrašo duomenys. VW-MAN automobilio techninės apžiūros akte nurodyta, kad ši transporto priemonė turi daugybę apgadinimų, o kontakto su BMW markės automobiliu vieta nematoma dėl kontakto pobūdžio (stumiamas, mušantis). BMW markės automobiliai yra aiškūs (b.l.9,28).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Ž. S. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu nėra itin žymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, Ž. S. asmenybę, į vairavimo stažą - 30 m., teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą mažesniam, negu sankcijoje numatytam terminui bei sumažinti baudą. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje skirtina bauda, numatyta sankcijos ribose. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnyje numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 33 straipsniu, 288 straipsniu, 293 straipsniu,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsniu ir nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16060484421.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.