Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2208-540/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
A6.-2208-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01257-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pažeidėjas
J. Ž.
Administracinio nusižengimo byla Nr.A6.-2208-540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01257-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos : 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui D. K.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. spalio 26 d. ir 31 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 25 129 Eur PVM, 2017 m. birželio 6 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 26 381,03 Eur, iš jos: 25 028,10 Eur PVM ir 1352,93 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Pagal 2017 m. kovo 28d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2009, 2017 m. balandžio 7d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, siekiant patikrinti piniginių lėšų judėjimą UAB „Domseta“ kasoje ir bankų sąskaitose bei UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentus už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-03-28.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustačiusi, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2017 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-14090 „Dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą pateikimo“ kreipėsi į AB SEB bankas, prašydama pateikti informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. AB SEB bankas 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 07.04.08-6959 „Dėl informacijos pateikimo“ suteikė prašomą informaciją, pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) turimos šiame banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 287044060008124023 išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016 m. spalio 1 d. buvo 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d., kuomet UAB (duomenys neskelbtini) jau turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iki 2017 m. gegužės 8 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 10 184,22 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 10 180,00 Eur, t. y. 10 180,00 Eur sumokėta 2016-10-28 MB (duomenys neskelbtini). Likutis sąskaitoje 2017 m. gegužės 8 d. sudarė 5,35 Eur.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitu kreditoriumi, tuo nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Ž., žinodamas apie savo Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi piniginių lėšų dalinai sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip iš dalies likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas D. K. paaiškino, kad palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo laiku į biudžetą mokesčių, nepriemoka didėjo, todėl atliko operatyvų patikrinimą. Atskaitingas asmuo yra J. Ž.. Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. turėdamas lėšų, nemokėjo mokestinės prievolės. Prašo skirti J. Ž. baudą ir priteisti iš jo 10180 Eur turtinę žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Ž. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2016 m. pakeitė savo bendrovės veiklą ir pradėjo užsiimti automobilių prekyba. Kadangi įmonėje sunki finansinė padėtis, todėl iš bendrovės sąskaitos įplaukusius apie 10 000 Eur pervedė į savo MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o po to tuos pinigus nuėmė ir perdavė vienam asmeniui automobilių nupirkimui, taip siekdamas gauti pajamų. Perdavus pinigus asmeniui, jis dingo, todėl neturėjo iš ko sumokėti mokesčius valstybei.

J. Ž. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (b. l. 2-7), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiais duomenimis (b. l. 8-11), UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (b. l. 12), UAB (duomenys neskelbtini) balansais (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 41), UAB (duomenys neskelbtini) išieškojimais (b. l. 18), mokesčių administratoriaus nurodymais (b. l. 21-22, 24-25), 2017-04-26 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 26-28), SEB banko sąskaitos išrašu (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas 304286491, įregistruota 2016 m. birželio 16 d., registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. balandžio 19 d. Bendrovės registracijos adresas pakeistas – (duomenys neskelbtini). Pagrindinė Bendrovės vykdoma veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bendrovės direktorius nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. yra J. Ž., turintis 100 proc. Bendrovės akcijų.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau Pareiškėjos) skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 31 d. Pareiškėjai siekiant išieškoti Bendrovės susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui buvo taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 1 p. buvo priimti du nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjos apskaitos informacinės sistemos 2016 m. spalio 31 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 25 129 Eur PVM, 2017 m. birželio 6 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 26 381,03 Eur, iš jos: 25 028,10 Eur PVM ir 1352,93 Eur šio mokesčio delspinigiai. Pagal 2017-03-28 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2009, 2017 m. balandžio 7d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, siekiant patikrinti piniginių lėšų judėjimą Bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose bei UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentus už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-03-28. Iš UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d., kuomet UAB (duomenys neskelbtini) jau turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iki 2017 m. gegužės 8 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 10 184,22 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 10 180,00 Eur, t. y. 10 180,00 Eur sumokėta 2016-10-28 MB (duomenys neskelbtini). Likutis sąskaitoje 2017 m. gegužės 8 d. sudarė 5,35 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų numatytos atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei J. Ž. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitu kreditoriumi.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Bendrovės vadovas J. Ž., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl J. Ž. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitu kreditoriumi, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. Ž. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Pareiškėja prašo iš J. Ž. priteisti 10 180 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą.

Pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos dalies -10 180 Eur, t. y. tos dalies, kuri iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2016-10-28 buvo pervesta į MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės nevykdymo. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius J. Ž. ir jis administracinį nusižengimą padarė, kaip bendrovės direktorius už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Byloje nenustatyta, kad jo neteisėtas veikimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė ar padarinys ir ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl prašymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, todėl Pareiškėjos prašymas priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. Ž. 10 180 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą paliktinas nenagrinėtu, nes toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu neužkertant kelio Pareiškėjui išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 10 180 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė