Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-23 · Civilinė byla Nr. e2S-375-227/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
e2S-375-227/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“
Ieškovas
M. I.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinės bylos Nr. 2S– 375– 227/ 2019

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06746-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.6.5; 3.3.1.17; 3.3.1.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1620-400/2019, kuria netenkintas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas M. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 67 000 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo sportininkams kaip honorarą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad 67 000 Eur suma sportininkams realiai nebuvo išmokėta, o ieškovo pateikti pakvitavimai galimai suklastoti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, kuris atliekamas ir dėl reikalaujamų 67 000 Eur lėšų išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino.

4. Teismas vadovavosi civilinės bylos sustabdymo pagrindus reglamentuojančiomis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnis), tai gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginis ryšys. Nustatė, kad atsakovas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (Turto iššvaistymas) ir 222 straipsnio 1 dalį (Apgaulingas apskaitos tvarkymas), tačiau pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nenurodomos pradėto tyrimo aplinkybės, galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys. Nors atsakovas teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo dalykas bei ikiteisminio tyrimo objektas yra tapatūs, tačiau pažymėjo, kad iš prašymo turinio neaišku, kokios objektyviai esančios įstatymo nenurodytos kliūtys bus pašalintos ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovo teiginius apie galimai nusikalstamus ieškovo veiksmus - dokumentų klastojimą, jų neteikimą ar slėpimą, teismas vertino kaip abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstus konkrečiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kokios konkrečios aplinkybės, esančios šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad jokių duomenų apie tai koks konkrečiai įvykis (veiksmai), kokia apimtimi ir kokių asmenų atžvilgiu bus tiriami pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00033-18 metu, byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

5. Atsakovas VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

6. Nurodo, kad teismas neįvertino visų atsakovo nurodytų aplinkybių. Ieškovo reikalavimas yra fiktyvus, dokumentai, kurių pagrindu reikalaujama 67000 Eur yra suklastoti, į teismą ieškovas kreipėsi praėjus vieneriems - dvejiems metams nuo tariamų piniginių lėšų išmokėjimo sportininkams ir tik po to, kai jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, jo pateikti neva skolą pagrindžiantys pakvitavimai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, atsiskaitymą su sportininkais pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė nei atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nei vadovybei, 67000 Eur mokėjimas atsakovo buhalterinėje apskaitoje niekuomet nebuvo įregistruotas. Ieškovas pažeidė teisės aktų keliamus reikalavimus piniginių lėšų skolinimo tinkamam įforminimui: piniginių lėšų skolinimas turėjo būti įformintas paskolos sutartimi. Atsakovo valdyba sprendimo dėl piniginių lėšų skolinimosi iš ieškovo niekada nebuvo priėmusi, duomenys VMI dėl paskolos nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad ieškovo veiksmuose yra neteisėtų, galimai nusikalstamų veiksmų, kas ir yra nustatinėjama ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriami tų pačių asmenų, tie patys veiksmai, šios aplinkybės reikšmingos bylai. Civilinė byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas yra neatsiejamai susiję ir ikiteisminio tyrimo rezultatai bus reikšmingi, ikiteisminiam tyrimui nustačius, kad 67000 Eur realiai nebuvo išmokėti, o dokumentai, kurių pagrindu reikalaujama šios sumos, t.y. pakvitavimai suklastoti, teismas negalės tenkinti ieškinio. Ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, reikšmingoms šiai civilinei bylai aplinkybėms nustatyti. Naudojant specialias Baudžiamojo proceso kodekso numatytas priemones visa civilinės bylos nagrinėjimui reikšminga informacija bus surinkta kur kas greičiau ir operatyviau, nei kad būtų naudojami įprasti įrodymų rinkimo civilinėje byloje būdai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. I. prašo skundo netenkinti, apeliacinį procesą nutraukti arba pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad CPK 165 straipsnis nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta atsisakyti sustabdyti bylą, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat nurodo, kad vien teiginys, jog ikiteisminis tyrimas vykdomas būtent ieškovo atžvilgiu, ir kad šiame ikiteisminiame tyrime bus tiriami dokumentai, kurie liudija apie ieškovo sumokėtas pinigines lėšas žaidėjams, neleidžia daryti išvados, kad civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ikiteisminio tyrimo objektas yra tapatūs. Atsakovas nenurodė, nei kokios ekspertizės yra ar bus atliekamos ikiteisminiame tyrime, nei kuo remiantis atsakovas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo išvados bus panaudotos vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teismas turi visas galimybes įvertinti byloje esančius įrodymus bei apklausti liudytojus, šioje byloje ekspertizės poreikio nėra. Nepriklausomai nuo to, kas bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjo išvada neturi prejudicinės galios, esminės reikšmės šioje byloje galėtų turėti tik galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Sustabdžius bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, byla būtų neprotingai užvilkinta, pažeidžiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas.

9. CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3dalis).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo.

12. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą (CPK 165 str., 334 str. 1 d. 1 p.). Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, tai yra, tokios nutarties teisėtumas gali būti skundžiamas kartu su teismo priimtu byloje sprendimu (CPK 334 straipsnio 1dalies 2 punktas, 3 dalis). Taigi, nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo, apeliacine tvarka negali būti skundžiama.

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 straipsnis. Tiek ir apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2dalies 3 punktas, 5 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali. Kaip minėta, teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą, apskundimo įstatymas nenumato. Todėl gavęs atsakovo atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal apelianto VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Margarita Dzelzienė