Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SPR4-718 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. CSPR-66 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Technolitas“ ir UAB „Ridvila“ 1996 m. lapkričio 25 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-4895, kurios pagrindu UAB „Ridvila“ pardavė Bendrovei dirbtuves, sandėlius ir kiemo statinius, kuriuos sudaro asfalto danga prie šių pastatų, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Sutarties 1 punktas) (b. l. 12–13, 34–36, 51–53, 95–97).

21. Po Sutarties sudarymo buvo suformuoti du žemės sklypai – valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pateko Sutartimi nupirkti pastatai, ir valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pateko dalis asfaltuotos teritorijos, paminėtos Sutarties 8 punkte (b. l. 37–43, 91–92).

22. UAB „Technolitas“ 2021 m. sausio 20 d. pateikė VĮ Registrų centrui 2020 m. sausio 13 d. prašymą, kuriam Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 25964432, prašydama Žemės sklypo ir Kiemo aikštelės Registro bylose įregistruoti juridinį faktą, patvirtinantį, kad Bendrovei suteikta teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į pastatus, esančius valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant Žemės sklypu bei Kiemo aikštele (b. l. 4, 44, 93–94).

23. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-718 (14.5 E), kuriuo atsisakyta įregistruoti prašomą juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, kadangi Sutarties 8 punkte numatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai nėra Registro objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 5, 31–33, 49–50).

24. Bendrovė 2021 m. sausio 29 d. pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydama panaikinti minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 6–7, 45–47).

27. Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog VĮ Registrų centro valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo pakeista Registrų centro struktūra, t. y. panaikinti filialai, o skyrių interesus teismuose atstovauti įgaliota valstybės įmonė Registrų centras, todėl prašė atsiliepimą laikyti ir atsakovo teritorinio registratoriaus atsiliepimu.

28. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Registro tvarkytoją sudaro: 1) centrinis padalinys – Centrinis registratorius; 2) teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi teritoriniai registratoriai pavaldūs ir atskaitingi Centriniam registratoriui. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Centrinis registratorius (Registro įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Pagal iki 2021 m. liepos 26 d. galiojusio Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. VE-18 (1.3E), 8 punktą Komisija būdavo sudaroma Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymu ne mažiau kaip iš penkių nuolatinių Komisijos narių, iš kurių skiriamas Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas, Komisijos sekretorius, ir nenuolatinių Komisijos narių.

29. Nagrinėjamu atveju Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius, t. y. teritorinis registratorius, priėmė skundžiamą 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SPR4-718 (14.5 E), o pareiškėjai jį apskundus, Centrinio registratoriaus sudaryta Komisija priėmė 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. CSPR-66. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakove turėtų būti valstybės įmonė Registrų centras, o ne jos struktūrinis padalinys (Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius). Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia valstybės įmonę Registrų centrą pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir byloje laikyti atsakove, o Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių pašalinti iš atsakovų.

30. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. birželio 23 d.) 15 straipsnio 2 dalyje išvardinti juridiniai faktai, apie kuriuos atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos: 1) pirkimo–pardavimo sutartis; 2) mainų sutartis; 3) dovanojimo sutartis; 4) nuomos sutartis; 5) panaudos sutartis; 6) rentos sutartis; 7) bendroji jungtinė nuosavybė; 8) nekilnojamojo daikto priskyrimas šeimos turtui; 9) sugyventinių turto bendras naudojimas; 10) nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu; 11) įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 12) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; 13) hipoteka; 14) sandoriuose numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai; 15) išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; 16) įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštas; 17) nekilnojamojo daikto įrašymas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 18) nekilnojamojo daikto buvimas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; 19) neteko galios 2020 m. sausio 1 d.; 20) kiti juridiniai faktai, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.

31. Įstatymo 29 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Taip pat pagal šio straipsnio 3 dalį dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

32. Įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

33. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Įstatymo 22 straipsnyje (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 ir 3 dalys).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-261-1816/2010 išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie numatyti Įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017; 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).

35. Pareiškėja iš esmės siekia, kad valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) Vilnius, ir asfalto dangos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro bylose būtų įregistruotas juridinis faktas, jog UAB „Technolitas“ suteikta teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į pastatus, esančius valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant Žemės sklypu ir Kiemo aikštele. UAB „Technolitas“ nuomone, VĮ Registrų centras, atmesdamas jos prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo, netinkamai taikė teisės aktus, kadangi pagal CK 4.254 straipsnį registruotini ne tik juridiniai faktai, iš kurių kyla daiktinės teisės, bet ir juridiniai faktai, iš kurių kyla prievolinės teisės, susiję su daikto teisiniu statusu ar iš esmės keičiantys jo valdymo bei naudojimo galimybes.

36. Pažymėtina, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalis apibrėžia registravimo objektus, t. y. registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų reikalavimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešajame registre.

37. Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta Nekilnojamojo turto registro paskirtis – Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. CK 4.254 straipsnyje išvardintas baigtinis viešame Nekilnojamojo turto registre registruotinų juridinių faktų sąrašas, kuris detalizuotas Įstatymo 15 straipsnyje.

38. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal šio straipsnio 2 dalį tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Ši nuostata netaikoma registruojant administraciniu aktu ar teismo sprendimu nustatytą servitutą, valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę ir nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą.

39. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Technolitas“ ir UAB „Ridvila“ 1996 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-4895 8 punktu nustatė, jog nuo šios sutarties sudarymo dienos Bendrovei suteikiama teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nupirktus pagal šią sutartį pastatus ir statinius, pasinaudojant įvažiavimo vartais bei keliu, esančiais iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir UAB „Ridvila“ naudojamu žemės sklypu (asfaltuota teritorija). Be to, šalys susitarė, kad UAB „Ridvila“ atliks visus nuo jos priklausančius veiksmus, reikalingus neatidėliotinam servituto teisės įforminimui.

40. Vilniaus miesto valdyba 1998 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 606V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) 10 ribų ir dydžio nustatymo“ 1 punktu nustatė UAB „Ridvila“ ir UAB „Technolitas“ statinių ir sklypo ribas, o 2 punktu nurodė, kad sklypo naudotoja UAB „Ridvila“ servituto teise privalo leisti eiti ir važiuoti į gretimą teritoriją darbo metu 952 kv. m sklypo dalimi, miesto plano ištraukoje pažymėta linijomis ir skaičiais 25, 24, 26, 27, 4, 28, 29, 30, 23, 18, 11 (2.2 papunktis) (b. l. 37–38). Įvertinus miesto plano ištrauką, matyti, kad minėtais skaičiais pažymėta teritorija laikoma nustatytu servitutu UAB „Technolitas“ nekliudomai naudotis UAB „Ridvila“ priklausančio žemės sklypo dalimi (b. l. 39).

41. Be to, Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 717-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suformavimo“ 1.4 papunkčiu nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, žemės servitutą: sklypo naudotojai privalo leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu į gretimą teritoriją 1 512 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais 11, 25, 28–37, 18, 46, 4, 20–24. Šio įsakymo 3 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre (b. l. 62–63). Taigi, akivaizdu, kad servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba (b. l. 83–85). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT (b. l. 86–90), o Kiemo aikštelė ir statiniai, į kuriuos pareiškėja prašo įregistruoti juridinį faktą, nuosavybės teise priklauso UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“ (b. l. 65–82).

43. Vertinant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų dėl juridinio fakto registravimo ar atsisakymo registruoti šį faktą teisėtumą yra reikšmingas tik faktas, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui administracinio sprendimo priėmimo metu yra pagrindas įregistruoti juridinį faktą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-602/2019).

44. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad pareiškėja nei VĮ Registrų centrui, nei bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė duomenų, atitinkančių Įstatyme įtvirtintus reikalavimus juridiniams faktams įregistruoti, t. y. nei jos prašyme, nei skunde tinkamai nesuformuluotas siekiamas įregistruoti juridinis faktas, taip pat nėra aišku, kokiems nekilnojamiesiems daiktams jis turėtų būti nustatytas. Pareiškėja iš esmės kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl juridinio fakto registravimo ne jai, bet tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame Žemės sklype ir Kiemo aikštelėje, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių šiuo metu nekliudomai patekti į jai priklausančius pastatus, esančius valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant Žemės sklypu bei Kiemo aikštele. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos atžvilgiu yra nustatytas ir įregistruotas servitutas, todėl niekuo nepagrįsti jos teiginiai, kad pareiškėja negali naudotis Kiemo aikštele ir tai riboja kitų asmenų galimybes naudotis jiems priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenustatė ir teismas bylos nagrinėjimo metu. Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjos reikalavimas apskritai nepatenka į Įstatymo 15 straipsnyje detalizuotą Registre registruotinų juridinių faktų sąrašą, o jos prašymas ir pateikti dokumentai neatitinka Įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, darytina išvada, kad VĮRC Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė įregistruoti juridinį faktą, jog UAB „Technolitas“ suteikta teisė nekliudomai patekti į jai priklausančius pastatus.

45. Konstatuotina, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš sprendimų turinio matyti, kad jie pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, VĮRC Vilniaus skyrius ir Komisija, priimdami sprendimus, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos bei laikėsi pagrindinių procedūrų.

46. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamus VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SPR4-718 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. CSPR-66, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

47. Atmetus skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

48. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau, kadangi pareiškėjos skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepime buvo išreiškusi nuomonę į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą, UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“ (b. l. 29), tačiau, įvertinus tai, kad VĮ Registrų centrui nagrinėjant pareiškėjos prašymą šie asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė, nereiškė jokio suinteresuotumo ginčo baigtimi (b. l. 27), teismas laikė, kad nėra būtinybės minėtus asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.