Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2012 m. gegužės 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3. 2012 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, subendrinta 60 parų arešto bausme; 2012 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. 2014 m. balandžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5. 2015 m. gruodžio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

6. 2016 m. rugsėjo 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto, bausmę atlikęs;

7. 2017 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. jis laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 24 d., 22.00 val., iki 2015 m. gruodžio 25 d., 04.20 val., tikslus laikas tyrimo metu nebuvo nustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali būti atimta G. A. gyvybė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdamas tai numatyti, abiem rankomis pastūmė ties krūtine sunkiai vaikštantį nukentėjusįjį G. A., nuo ko jis, neišlaikęs pusiausvyros, visu ūgiu krito aukštielninkas į šalia buvusią lovą ir galva atsitrenkė į lovos gale stovinčio virtuvinio kampo sėdimosios dalies medinį atlošą, kas lėmė G. A. galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu (kliniškai), galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimu, kurie komplikavosi smegenų koma (kliniškai), abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies nepakankamumu, nuo ko G. A. 2016 m. vasario 27 d., 23.00 val., Joniškio ligoninėje mirė.

Specialistas Linas Janauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių išorinių sužalojimų žymių, tiksliai atsakyti kuo padaryti sužalojimai negali, nes neužsifiksavo individualios sužalojusio daikto savybės. Negali pasakyti, ar tas paviršius ribotas, ar platus, ar didelis, kadangi aprašyti sumušimo židiniai tiek kaktos, tiek pakaušio srityse, remiantis literatūros duomenimis, labiau būdingi griuvimui, netiesioginei traumai, nes sumušimo židinys išsivysto priešingoje pusėje nuo kontakto zonos, o čia sumušimo židiniai yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, tai labiau būdinga griuvimui. Persirgtos ligos – išeminis insultas, traumos metu įtakos neturėjo. Po patirto sužalojimo galėjo svaigti galva, dažnai nukentėję asmenys užmiega, pasituštinimas taip pat būdingas galvos traumai. Neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis, iškrisdamas iš lovos galėjo susižaloti. Literatūros duomenimis, jeigu yra tiesioginis smūgis į galvą, tai būna labiau sumušimo židinys toje sumušimo pusėje, o jeigu yra griuvimas, tai dėl smegenų staigaus stabdymo būna sumušimas priešingoje pusėje. Kadangi yra du sumušimo židiniai, tai neatmeta galimybės, kad iškrisdamas iš lovos nukentėjusysis galėjo susižaloti. Labiau tikėtina, kad atsitrenkdamas į lovos atlošą nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kadangi židiniai masyvūs. Šiuo atveju vienas smūgis galėjo būti kaktinės smegenų skilties kairėje, o kitas pakaušio skiltyje, galėjo būti du tiesioginiai trauminiai poveikiai, negalima atsakyti, kuris sukėlė mirtį. Sužeistas žmogus galėjo savarankiškai elgtis iki kelių parų, priklausomai nuo trūkusios kraujagyslės dydžio.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. dirbo Varėnos miškuose, kai jam paskambino G. A. ir pakvietė pas jį užeiti, kai grįš. Grįžęs iš miško, apie 16-17 val., su visomis „tašėmis“ užėjo pas G. A., pastarasis paprašė nueiti į parduotuvę. Pas G. A. buvo pora moterų ir šis žmogus (rodo į kaltinamąjį), dar buvo vienas žmogus, bet dabar neatsimena. Išgėręs nuėjo pas G. A.. Tas moteris iš matymo žinojo, viena L., pavardės nežino, kita J., kurią iš matymo pažįsta. Nuėjęs į parduotuvę, nupirko alaus, cigarečių ir grįžo, o G. A. jau gulėjo ant grindų, iškritęs iš lovos. G. A. gulėjo ant dešinio šono veidu į durų pusę, kažkuri iš tų moterų pakvietė kaimyną V., gyvenantį virš G. A., pastarasis iškvietė greitąją pagalbą, jis padėjo G. A. įkelti į greitąją. Tą dieną nemiegojo pas G. A., nematė jokių konfliktų, nematė, kad G. A. būtų susitrenkęs galvą į lovos medinį atlošą, nematė, kad G. A. būtų susitrenkęs galvą į bet kokį daiktą. Kočėlo nematė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsino liudytojo J. Š. 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015 m. gruodžio 24 d. grįžo iš darbų į Joniškį, galėjo būti apie 16-17 val., pas draugą pasidėjo daiktus ir nusprendė nueiti pas G. A.. Pas G. A. atėjo jau būdamas išgėręs. Pas G. A. namuose buvo L., pavardės nežino, ir dar vienas vaikinas, jo anketinių duomenų nežino. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas. Jie visi trys jau vartojo alkoholį, gėrė alų. Išgertuvės vyko prie stalo, kuris yra prie lango su sėdimu kampu, o ne prie stalo, kuris yra kambario viduryje. Pats atsisėdo prie stalo, kur vyko išgertuvės, sėdėjo ant sėdimo kampo dalies, kuri yra prie lango. Buvo labai girtas, galėjo prie stalo ir užmigti. Per visą vakarą jokio konflikto tame bute nematė. Nematė, kad būtų konfliktavę tarpusavyje kambaryje buvę asmenys. Pas G. A. rankose per visą vakarą jokio kočėlo nematė. Pamena, kad L. su G. A. išgertuvių metu sėdėjo ant lovos, kuri buvo iš karto už sėdimo kampo, o kur tiksliai sėdėjo tas nepažįstamas vaikinas, nepamena. Kurį laiką atmintis lyg buvo nutrūkusi, gal buvo užmigęs, tik pamena, kad kažkuriuo momentu, kiek buvo laiko nesiorientavo, lyg matė šalia galinės lovos gulintį ant grindų G. A., pastarasis gulėjo ant dešinio šono, nieko nedarė, nejudėjo, nekalbėjo, kaip jis iškrito, nematė. Tuo metu L. su tuo kitu asmeniu bandė G. A. įkelti į lovą, ar įkėlė, dėl girtumo nežino. Žino, kad G. A. išvežė į ligoninę, ar tai matė, nepamena. Tuo metu manė, kad jam nieko blogo neatsitiko. Dar pamena, kad iš L. girdėjo sakant, jog G. A. iškrito iš lovos. Kaip G. A. patyrė galvos traumą, dėl girtumo nepamena ir nematė. Dėl girtumo daugelio aplinkybių nepamena, ką prisiminė, nurodė. G. A. L. iškvietė medikus ir jiems atvykus, jis padėjo išnešti G. A. į medikų automobilį. Po to, jautėsi dar girtas, todėl vėl nuėjo pamiegoti pas G. A. bute. Kada išėjo iš G. A. buto, nepamena, ar tik miegojo, ar ir gėrė, ar kitą dieną dar kas buvo atėję į butą, ką pats veikė, nieko nebepamena dėl girtumo (1 t., b. l. 103–104; 105–106).

Iš 2015 m. gruodžio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 25 d., 11.28 val., iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas pranešimas, kad 11.20 val., Joniškio GMP iš Joniškio ligoninės dėl kraujosruvos galvos smegenyse atvežtas G. A., kuris paguldytas į Chirurginės reanimacijos skyrių, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į G. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute buvusi L. D. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 24 d., ji kartu su J. Š., pas G. A. vartojo alkoholį. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 5 val., G. A. eidamas pasijuto blogai ir nugriuvo. L. D. iškvietė medikus. Nuvykus į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių ir perkalbėjus su gydytoju, šis paaiškino, kad G. A. nustatytas hemoraginis insultas. Daugiau sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 8).

Iš specialisto išvados Nr. M 126/2016(04) matyti, kad remiantis G. A. lavono teismo medicinos tyrimu, medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, padarytos šios išvados: G. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu (kliniškai), galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimu; G. A. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai, nustatyti G. A. lavone, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu; G. A. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu; G. A. po patirtų galvos sužalojimų galėjo kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju; sužalojimai, nustatyti G. A., galėjo būti padaryti ir griuvimo metu (1 t., b. l. 33–36).

Iš 2016 m. vasario 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2-01“ su SIM kortele „Pildyk“, priklausantį T. L. (1 t., b. l. 125–126).

Iš 2016 m. vasario 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kaltinamajam T. L. priklausantis mobilaus ryšio telefonas, kuriame buvo įrašytas telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo T. L. ir liudytojos L. D. apie įvykio aplinkybes, apie nukentėjusįjį G. A.. Pokalbio metu, liudytoja L. D., kalbėdama apie nukentėjusįjį pasakė „taigi, kad nieks nemuša jo. Man atroda, kad jis į lovos galą trenkės...“, vėliau liudytoja klausia T. L. „girdi, a tu daba sava telefoną susiradai?“, T. L. atsako „Nea“, tada liudytoja klausia „i nebelika to telefona pas Ginte, kur ant palangės buva padėjęs Ginte?“, T. L. atsako „Nea“. Tarp T. L. ir liudytojos L. D. vyksta pokalbis ir apie tai, kad L. D. T. L. atnešė piniginę su dokumentais, kurį T. L. buvo palikęs pas L. D. dėdę, kai L. D. atnešė T. L. piniginę, tada G. A. ir nuvirto, į tai T. L. atsako, kad kai G. A. nuvirto, jis su J. Š. miegojo (1 t., b. l. 127–132).

Iš 2016 m. vasario 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis T. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė kambario viduryje stovintį nedidelį staliuką, nurodydamas, kad prie šio stalo vyko išgertuvės. Po to, manekeno pagalba parodė, kur ant lovos prie lango, šalia sekcijos sėdėjo J. Š. bei parodė, kur šalia pastarojo sėdėjo jis pats. Tada manekeno pagalba parodė, kur, kitoje lovoje, esančioje kambario kairėje nuo įėjimo, prie lango, gulėjo L. D.. Po to, manekeno pagalba parodė, kaip šalia lovos, kur gulėjo L. D., nugara į jį stovėjo G. A. ir konfliktavo su L. D.. Tada T. L. manekeno pagalba parodė, kaip jis stovėjo prie pat G. A. iš nugaros pusės, ir parodė, kaip kaire ranka paėmė už G. A. dešinėje rankoje laikyto kočėlo ir taip jį atėmė, parodė, kaip dešine ranka apkabino G. A. iš nugaros per juosmenį dešiniame šone ir vertė jį į lovą, kur gulėjo L. D.. Tada manekeno pagalba parodė, kaip jis nuvertė G. A. skersai lovos bei nurodė, kad jam nuvertus G. A. ant lovos, G. A. niekur galvos nesusitrenkė, nugriuvo abu ant L. D., lova buvo ištiesta, už lovos radiatorių nėra, tik palangė. T. L. nurodė, kad jiems nugriuvus, pats tuoj pat atsistojo, o G. A. atsisėdo. Po to, T. L. manekeno pagalba parodė, kaip G. A. gulėjo šalia lovos ant grindų, ant nugaros, tuo metu, kai jį paryčiais pažadino L. D. ir iškvietė greitąją (1 t., b. l. 159–167).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. EM 2/2017-126/2016(04) matyti, kad atlikus mirusio asmens tyrimą buvo padarytos šios išvados:

Remiantis VšĮ Joniškio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. S1400/190 duomenimis, G. A. mirė 2016 m. vasario 27 d., 23 val. G. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu (kliniškai), galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimu. Tai komplikavosi smegenų koma (kliniškai), abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.G. A. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas, kraujosruva dešinės pusės pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose.Tiek kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, tiek galvos smegenų sumušimas, imant juos kartu ar atskirai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Imant atskirai, kraujosruva dešinės pusės pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Tikėtina, kad sužalojimai G. A. galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu paveikus dešinės pusės pakaušio-momens sritį. Į tai nurodo Joniškio ligoninėje atliktoje G. A. galvos kompiuterinėje tomogramoje dešinės pusės pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose stebima kraujosruva, kontrasmūgio vietoje kairėje galvos pusėje nustatyti sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas.Atsižvelgiant į turimus teismo medicininius duomenis, tikėtina, kad sužalojimai G. A. padaryti vienu metu, galimai klausime nurodytu laiku, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 24 d., 22 val. iki 2015 m. gruodžio 25 d., 04.20 val.Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Į tai nurodo kraujosruva dešinės pakaušio-momens pusės minkštuosiuose audiniuose, kontrasmūgio vietoje kairėje galvos pusėje nustatyti sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas.Sužalojimai G. A. galėjo būti padaryti tiek jam griūvant po pastūmimo, tiek be pašalinės jėgos poveikio ir dešine pakaušio-momens puse kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi. Į tai nurodo minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje pakaušio-momens pusėje, kontrasmūgio vietoje kairėje galvos pusėje nustatyti sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas.Atsižvelgiant į tai, kad G. A. nustatyti masyvūs sužalojimai galvoje, nėra sužalojimų dešiniame kūno šoniniame paviršiuje ir veide, mažai tikėtina, kad sužalojimai G. A. galėjo būti padaryti jam gulint ant lovos dešiniu šonu ir krentant iš jos.Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokį atstumą turėjo kristi G. A. kūnas, kad būtų padaryti jo kūne nustatyti sužalojimai. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, konkrečiai atsakyti, ar G. A. griuvo po papildomos jėgos poveikio, ar be pašalinės jėgos poveikio, nėra galimybės. G. A. minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje pakaušio-momens pusėje nustatyta virš pakauškaulio didžiojo gumburo pagal lokalizaciją būdinga griuvimui po pašalinės jėgos poveikio ir kontaktui su plokščiu neribotu paviršiumi, o esant laisvam griuvimui toks sužalojimas dažniausiai būna lokalizuotas pakauškaulio didžiojo gumburo lygyje arba žemiau. Tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nurodytas galimas sužalojimo aplinkybes bei vietą (į kambaryje esančio medinio sėdimo kampo atlošą, t. y. kietą buką ribotą paviršių), negalima teigti, kad sužalojimus G. A. patyrė būtent griūdamas. Kontrasmūgio vietoje kairėje galvos pusėje nustatyti sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas.Kiekvienos griuviminės traumos metu kūnas įgauna pagreitį. Nurodyti konkretų pagreičio dydį, kurį galėjo įgauti G. A. kūnas griuvimo metu, nėra galimybės. Didesnis pagreitis dėl didesnės energijos sąlygoja masyvesnę sužalojimo apimtį bei sunkumą. Tai grindžiama fizikiniais dėsniais, kurių aiškinimas nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje.Neatmetama tikimybė, kad po patirtos galvos traumos G. A., kol išsivystė galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nurodyti konkretų laikotarpį nėra galimybės, nes kraujo išsiliejimo intensyvumas ir galvos smegenų suspaudimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui pažeistos kraujagyslės dydžio, jos sužalojimo apimties, lokalizacijos, kraujospūdžio dydžio.Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, G. A. dešinės kūno pusės paralyžius nustatytas po 2014 vasario mėnesį patirto išeminio insulto. Kiti požymiai – sąmonės praradimas, nevalingas tuštinimasis, apsunkintas kvėpavimas, galėjo pasireikšti tiek tuoj po patirtos galvos traumos, tiek praėjus tam tikram laiko tarpui, kurio konkrečiai nurodyti nėra galimybės. Turimų teismo medicininių dokumentų duomenimis, G. A. persirgtos ligos jam nustatytų sužalojimų atsiradimui ir potrauminių komplikacijų kilimui tiesioginės įtakos neturėjo (3 t., b. l. 80–83).

Dėl T. L. kaltės pagal BK 132 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2014, 2011 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis T. L. neigia savo kaltę, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, kad įvykio vakarą kilo konfliktas tarp G. A. ir L. D., kurio metu G. A. ranka sudavė smūgį L. D. per veidą, o tada, pasiėmęs kočėlą, užsimojo lovoje gulinčiai L. D., jis tai pamatęs, priėjo G. A. iš nugaros, kaire ranka atėmė G. A. dešinėje rankoje laikytą kočėlą, o dešine ranka apkabino G. A. per liemenį ir abu krito į lovą ant joje gulinčios L. D., G. A. nuvirto ant nugaros, nei G. A., nei jis pats griūdami niekur galvų nesusitrenkė. Tačiau tokių kaltinamojo T. L. parodymų, kurie laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apskritai, pats kaltinamojo T. L. pateiktas nukentėjusiojo G. A. pervertimo į lovą mechanizmas kelia abejonių, nes jei G. A. stovėjo nugara į T. L., o T. L. apkabino G. A. dešine ranka per liemenį, tai tam, kad G. A. kristų į lovą ant nugaros, kaip parodė kaltinamasis, T. L. turėjo G. A. arba persiversti per save, arba užsiversti ant savęs.

Įvykio metu pas G. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamasis T. L., pats nukentėjusysis G. A., liudytojai L. D. ir J. Š.. Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pas G. A. atėjo jau būdamas išgėręs, pas nukentėjusįjį ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus (alų), buvo stipriai girtas, todėl daugumos aplinkybių dėl girtumo neprisimena, prisimena, kad jis sėdėjo prie didesnio stalo, prie kurio yra virtuvinis kampas, prie lango (ne ant siauresnės lovos, kaip parodė kaltinamasis T. L.), galimai buvo užmigęs prie stalo, jokių konfliktų nematė, kočėlo nematė, nematė, kad nukentėjusysis G. A. būtų nugriuvęs, kažkuriuo momentu nubudo ir pamatė ant žemės, ant dešinio šono gulintį G. A., lyg girdėjo L. D. sakant, kad G. A. iškrito iš lovos. Liudytoja L. D. savo parodymais patvirtino liudytojo J. Š. duotus parodymus, būtent dėl to, kad pastarasis sėdėjo prie virtuvinio stalo, ant virtuvinio kampo prie lango, o ne ant siauresnės lovos, kaip parodė kaltinamasis T. L., ir dėl girtumo pasirėmęs miegojo, todėl konflikto tarp kaltinamojo T. L. ir G. A. negalėjo matyti. Liudytoja L. D. nuosekliai teigė, kad tarp kaltinamojo T. L. ir G. A. įvyko konfliktas dėl telefono, kurį G. A., T. L. prašymu, buvo padėjęs ant palangės, esančios už sofos-lovos, ir kurio T. L., grįžęs iš L. D. giminaičių, neberado. Tokius L. D. parodymus patvirtina ir byloje esantis telefoninio pokalbio tarp kaltinamojo T. L. ir liudytojos L. D. įrašas, kurio metu tarp jų vyksta kalba apie dingusį T. L. telefoną, be to, liudytojas M. R. taip pat parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. būnant G. A. bute ir vartojant alkoholinius gėrimus, L. D. bandė jam pasakoti, kad tarp T. L. ir G. A. įvyko konfliktas dėl kažkokių telefonų, tačiau kaltinamasis T. L. ją nutildė. Liudytoja L. D. taip pat parodė, o savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kad ji kilusio konflikto metu sėdėjo ant siauros lovos, o ne gulėjo sofoje-lovoje, į kurią T. L. nuvertė G. A., T. L. stovėjo per žingsnį nuo G. A., T. L. stovėjo nugara į L. D., o G. A. stovėjo veidu į T. L., nugara į virtuvinio kampo sėdimosios dalies medinį atlošą. Liudytoja matė, kaip konflikto metu T. L. susistumdė su G. A., kaip T. L. stumtelėjo G. A., o pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros krito į sofą-lovą, galva kažkur atsitrenkdamas, nes ji išgirdo duslų garsą, lyg būtų atsitrenkta į medį, mano, kad G. A. turėjo atsitrenkti pakaušiu. Be to, telefoninio pokalbio su kaltinamuoju metu, kurio įrašas yra byloje, liudytoja L. D. išsakė nuomonę, kad jai atrodo, jog G. A. į lovos galą trenkėsi. Tokius liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada bei ekspertizės aktas, kuriuose nurodyta, kad G. A. buvo padaryti sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimas, kraujosruva dešinės pusės pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose; šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu paveikus dešinės pusės pakaušio-momens sritį, nuo 2015 m. gruodžio 24 d., 22 val. iki 2015 m. gruodžio 25 d., 04.20 val.; pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu dešine pakaušio-momens puse kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi, be to, G. A. minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje pakaušio-momens pusėje nustatyta virš pakauškaulio didžiojo gumburo, pagal lokalizaciją yra būdinga griuvimui po pašalinės jėgos poveikio. Be to, specialisto L. Janausko paaiškinimai, kad jei yra tiesioginis smūgis – tai sumušimo židinys yra būtent toje sumušimo pusėje, o jei yra griuvimas – tai sumušimas būna priešingoje pusėje dėl smegenų staigaus stabdymo, patvirtina faktą, kad po kaltinamojo T. L. pastūmimo G. A. griuvo ir dešine pakaušio-momens puse kontaktavo su virtuvinio kampo sėdimosios dalies mediniu atlošu, t. y. kietu buku ribotu paviršiumi. Ekspertizės aktas pašalino abejonę, kad G. A. nustatytus sužalojimus galėjo patirti iš gulimos padėties ant dešiniojo šono krisdamas iš lovos ir galva trenkdamas į neribotą paviršių (grindis), nes ekspertizės akto išvados 8 punkte nurodyta, kad mažai tikėtina, kad sužalojimai G. A. galėjo būti padaryti jam gulint ant lovos dešiniu šonu ir krentant iš jos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas liudytojas neparodė, kad matė, kaip G. A. būtų pats kritęs ar griuvęs, niekas nematė, kad liudytoja L. D. gulėjo toje pačioje lovoje, į kurią krito G. A., nė vienas liudytojas G. A. bute nematė kočėlo, nukentėjusioji E. G. A. nurodė, kad tokio virtuvės įrankio G. A. bute nebuvo.

Kaip nurodyta specialisto išvadoje ir ekspertizės akte, G. A. mirė 2016 m. vasario 27 d., 23 val., nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu (kliniškai), galvos smegenų kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus ir kairės pakaušio skilties pamatinio paviršiaus sumušimu, tai komplikavosi smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Taigi, dėl kaltinamojo T. L. veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo G. A. mirties, yra priežastinis ryšys, t. y. dėl kaltinamojo T. L. pastūmimo, G. A. griuvo, griūdamas susitrenkė galvą, patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė.

Byloje esančiais įrodymais, be to, ir pačio kaltinamojo T. L. parodymais, nustatyta, kad T. L. buvo žinoma, kad nukentėjusysis G. A. sunkiai vaikšto, jog juda tik ramentų pagalba, įvykio dieną nukentėjusysis G. A. kartu su visais vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaltinamasis T. L. stumdamas tokį asmenį ant lovos, kuri ribojasi tiek su virtuvinio kampo sėdimosios dalies mediniu atlošu, tiek su palange, tiek su siena, turėjo realią galimybę suprasti, kad nukentėjusysis G. A. griūdamas gali atsitrenkti į bet kurį, iš anksčiau išvardintų, daiktų, t. y. kaltinamasis T. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Taigi, apibendrinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. G. A..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas), be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 34–37), didžioji dalis T. L. teistumų yra už smurtinius nusikaltimus, ar nusikaltimus, kurių metu yra naudojamas fizinis smurtas, tačiau T. L. jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, nes ir toliau daro baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 67–73), nedirbantis (2 t., b. l. 74). Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, nusikalstama veika yra baigta, kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, todėl teismas laiko, jog kaltinamajam T. L. už įvykdytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. L. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į T. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas jo šioje byloje laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį įskaityta bei atlikta bausmės dalis.

Kaltinamajam T. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 5–6), yra keistinos kita kardomąja priemone – suėmimu, nes 2018 m. vasario 23 d. baigiasi ankstesniu nuosprendžiu T. L. paskirtos laisvės bausmės atlikimo terminas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį T. L. dėl 7706,56 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už G. A. gydymą (1 t., b. l. 66–68). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, įrodančiais, jog už tokią sumą buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaltinamojo sužalotam G. A., todėl Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš T. L. priteistina 7706,56 Eur suma.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. G. A. pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo T. L. priteisti 1689,25 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 121–127; 179–181). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. G. A. pareikštą civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad 1689,25 Eur turtinė žala atsirado dėl jos patirtų sūnaus G. A. laidojimo išlaidų – 681,30 Eur, išlaidų gedulingiems pietums – 483,30 Eur, šias išlaidas nukentėjusioji patvirtino pateikdama kvitus, be to, ji sumokėjo giedoriams, duobkasiams, davė auką bažnyčiai už mišias, tai patvirtinančių dokumentų neturi, nes jokie kvitai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą jai nebuvo išduoti, o jos patirtą 15 000 Eur turtinę žalą sudaro sūnaus, su kuriuo ją siejo glaudūs ir draugiški ryšiai, netekimas, patirtas netekties skausmas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas mokėjimo dokumentais, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl 1689,25 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. L. yra priteistina 1689,25 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. G. A. naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

Teismas konstatuoja, kad dėl G. A. patirtų sužalojimų, o vėliau ir dėl jo mirties, nukentėjusioji E. G. A., kaip mama, patyrė neturtinės žalos. Šiuo atveju dėl T. L. nusikalstamo nerūpestingumo buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji E. G. A. neteko sūnaus. Tokia mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiajai, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. L. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, nors šiuo metu ir niekur nedirba, nusikalstamą veiką šioje byloje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, savo veiksmais jis nenorėjo atimti G. A. gyvybės. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškiniu reikalaujama 15 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl ji mažintina iki 7500 Eur.

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 1 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-811, nukentėjusiajai E. G. A. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-1492-7522 (3 t., b. l. 103). Nukentėjusiajai G. E. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 587,80 Eur ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo T. L. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo T. L..

2016 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. L. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias pas kaltinamąjį bei banko sąskaitose, leidžiant kaltinamajam disponuoti 37 Eur suma per mėnesį (2 t., b. l. 148), paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajai E. G. A. priteistos sumos atlyginimo, tačiau papildomai nustatant, kad per mėnesį T. L. leidžiama disponuoti iki 400 Eur suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobilaus ryšio telefonas „Alcatel“ su pokalbių kortele TELE 2 ir pakrovėju (1 t., b. l. 60–61), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtai savininkei G. E. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su pokalbių kortele PILDYK (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui T. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 punktas);

3) kompaktinis diskas su garso įrašu iš T. L. mobilaus ryšio telefono (2 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. L. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, ir T. L. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į T. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti šioje byloje jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., bei pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pakeisti kita kardomąją priemone – suėmimu, suimant T. L. teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 22 d.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. L. 7706,56 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešis eurus 56 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB.

Nukentėjusiosios E. G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. L. 1689,25 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 7500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. G. A. naudai.

Priteisti iš T. L. valstybės naudai 587,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 80 ct) proceso išlaidų už G. E. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2016 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas T. L. ar banko sąskaitose, leidžiant T. L. disponuoti kas mėnesį iki 400 Eur suma, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajai E. G. A. priteistų sumų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobilaus ryšio telefoną „Alcatel“ su pokalbių kortele TELE 2 ir pakrovėju, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei G. E. A.;

2) mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su pokalbių kortele PILDYK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui T. L.;

3) kompaktinį diską su garso įrašu iš T. L. mobilaus ryšio telefono, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.