Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Albertui Kilevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė priteisti priteisti iš atsakovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 3 907,28 Lt padarytai žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad girininko pavaduotojas A. Š., kuris turi miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, kaip privatus asmuo teikė plyno kirtimo biržės atrėžimo paslaugą E. J. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Rėždamas biržę, A. Š. nukrypo į vakarų pusę 1-2 linija – 17 metrų, o 3-4 linija – 13 metrų. Tokiais veiksmais A. Š. atrėžė 0,5 ha ploto gretimoje R. P. priklausančiojoje miško valdoje. Dėl šios klaidos buvo padaryta 3 907,28 Lt žala gamtai, kuri yra priteistina iš atsakovo.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009-12-30 sprendimu priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 3 907,28 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimui, 5 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2009-07-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad A. Š. neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliko darbą, suklydo rėždamas biržę, o leidimas kirsti mišką buvo išduotas pagal A. Š. nubraižytą planą. Todėl neteisėtai buvo iškirsta 75,14 m³ medienos ir padaryta žala gamtai - 3 907,28 Lt. Už ATPK 61 str. 4 d. pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2009-04-30 nutarimu buvo nubaustas 400 Lt bauda. Vėliau šis nutarimas buvo panaikintas, nes bauda buvo paskirta praėjus šešeriems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos. Administracinio teisės protokolas nebuvo panaikintas, todėl atsakovas turi atlyginti padarytą žalą.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-12-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, reikalavimus. Mano, kad jo veiksmuose nėra delikto sudėties ir teismas savo sprendime neargumentavo kuo pasireiškė delikto sudėties elementai. Nurodo, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų atsiradusi žala gamtai. Nėra atsakovo kaltės dėl žalos ir nėra žalos gamtai bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir pasekmių. Biržės E. J. atrėžimo vietoje jau buvo ir iki tol iškirstos gretimų valdų ribinės linijos, kurios buvo atsakovui aiškia riba ir aiškiu orientyru atsimatavimui rėžiant biržę E. J.. Atsakovas vadovavosi LR aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 6 punktu atbrėždamas biržę E. J.. Jokiu norminiu aktu nėra įpareigotas tikrinti ribines linijas dar ir pagal nuosavybės dokumentus, kai yra aiškios ribos natūroje. Todėl teismas netinkamai taikė minėtas taisykles, į šį norminį aktą visai nekreipė dėmesio ir jo netaikė. Teismas nenurodė, kodėl jo veiksmus įvertino kaip neteisėtus. Pažymi, kad leidimus kirsti mišką išduoda ieškovė, todėl ji privalėjo patikrinti vietoje, ar gerai atmatuotos ribos ir tik tada išduoti leidimą. Šiuo atveju jie to nepadarė ir išdavė neteisėtą leidimą kirsti, o tiesioginė pasekmė – 0,5 ha ploto iškirtimas. Todėl ieškovė yra tiesiogiai kalta dėl žalos gamtai. Mano, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes ne valstybinis miškas buvo iškirstas ir čia nebuvo savavališkas kirtimas. Jokios žalos gamtai nėra, nes toje vietoje, kur yra J., P. ir kitų fizinių asmenų miško sklypai, kirsti galima ir leidžiama, toje vietoje yra leidžiami plyni kirtimai. Todėl jei netikslioje vietoje buvo iškirsta 0,5 ha plotas, tai abi savininkės galės atsimainyti medieną, nes medžių rūšys yra tos pačios. Teismas nepakankamai įvertino faktą, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas yra panaikinęs pareigūno S. T. 2009-04-30 nutarimą administracinėje byloje, ir netinkamai vertino šios administracinės bylos protokolą, bei kitus įrodymus. Nurodo, kad administracinės bylos protokolas neteko reikšmės, nes nutarimas buvo panaikintas ir teismas pats privalėjo aiškintis šioje byloje dėl taisyklių reikalavimų pažeidimo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad „protokolas nebuvo panaikintas“, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia galimybių kreiptis į teismą dėl protokolo panaikinimo. Be to, protokolas Nr. AM 054331 yra neteisingas ir neteisėtas, todėl teismas juo vadovautis negalėjo. Abejotini yra ir kiti įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas: patikrinimo aktas Nr. 8, biržės taksavimo lapas. Protokole neteisingai nurodyta Patikrinimo akto Nr. 8 metų data, o atliekant nukirstų medžių matavimus ir kubatūros apskaičiavimus nedalyvavo nei vienas nesuinteresuotas asmuo. Todėl pasitikėti vieno S. T. apskaičiavimais yra nepakankama. Mano, kad teismas padarė netinkamas išvadas savo sprendime, nes nebuvo išreikalauta visa administracinė byla, J. ir P. miško sklypų nuosavybės dokumentų, nepakankamai įvertino atsakovo duotus paaiškinimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, bylą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai ir yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visus įrodymus ir pagal vidinį savo įsitikinimą priėmė teisingą sprendimą. Atmestinas apelianto teiginys, kad pareigūnai, išduodantys leidimus privalėjo patikrinti atrėžtą biržę vietoje. Teisės aktai nenustato parigos kiekvienu atveju tikrinti kaip atrėžta biržė. Tikrinama tik tuo atveju, kai yra įtarimai, kad biržė atrėžta neteisingai. Šiuo atveju tokių įtarimų nekilo, nes biržę rėžė Valstybinis miškų pareigūnas, tačiau biržė atrėžta ne pagal brėžinį. Nurodo, kad dėl neteisingai atbrėžtos biržės buvo iškirsti medžiai ir tai įrodo privačios miško valdos 2009-04-08 patikrinimo aktas Nr. 8, A. Š. biržės atrėžimo brėžinys, savavališkai iškirstų kelmų matavimo žiniaraštis, biržės taksavimo lapas, sklypo planas, leidimas miškui kirsti, miškų žemėlapis, žalos padarytos gamtai apskaičiavimas. Mano, kad Panevėžio rajono agentūros 2009-04-30 nutarimo panaikinimas bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą padarytos techninės klaidos neturi esminės reikšmės ginčo atveju, nes dėl atsakovo kaltės buvo iškirstas gretimų savininkų miškas. Atsakovas teigdamas, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai nepagrindė ir naujo žalos paskaičiavimo teismui nepateikė. Atsakovas neatidžiai, nepakankamai rūpestingai ir nekvalifikuotai atliko darbą, neteisingai apmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus, suklydo rėždamas biržę, ko pasekoje buvo iškirstas medynas, priklausantis kitiems miško savininkams. Todėl buvo pažeisti ne tik įstatymai, bet ir viešasis interesas.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip privatus asmuo, E. J. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teikė plyno sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo paslaugą. Atsakovas dirba Biržų miškų urėdijoje girininko pavaduotoju ir turi miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją. Biržės atrėžimo paslaugą atliko nekvalifikuotai, nukrypo į vakarų pusę ir atrėžė 0,5 ha miško, priklausančio kitam savininkui. Dėl šių atsakovo veiksmų buvo neteisėtai iškirsta 75,14 m³ brandaus miško ir aplinkai padaryta 3 907,28 Lt žala, kuri paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ nuostatas (b. l. 5, 7-11, 25-31, 76-80).

Įstatymas reglamentuoja, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat atlyginti neteisėta veika padarytus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 32 str.). Visoms atsakomybės rūšims atsirasti būtina sąlyga yra kaltė, o atsakomybė be kaltės galima tik įstatymų numatytais atvejais. Atsakomybė už žalą, padarytą aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams juridinių ir fizinių asmenų neteisėta veika, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis. Atsakomybė už žalą gali kilti (atsirasti) ne tik dėl neteisėtos veikos, bet ir nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymo nustatytas pareigas, jeigu dėl to atsiranda žala. Įstatymas draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., 23 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo kaltės dėl klaidingai atrėžtos biržės nėra; kad ieškovas turėjo patikrinti jo pamatuotas ir nustatytas kirtimo ribas; kad žalos aplinkai jis nepadarė, nes miškas brandus ir gali būti kertamas; kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neturi reikšmės, nes nutarimas nubausti jį bauda, panaikintas. Teigti, jog dėl neteisėtu miško iškirtimu padarytos žalos atsakovo kaltės nėra, negalima, nes atsakovas, turėdamas miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, privalėjo būti atidus ir atlikdamas plyno kirtimo biržės atrėžimo paslaugą, turėjo išsiaiškinti tikslias miško sklypo ribas, darbą atlikti kvalifikuotai.

Pagal Aplinkos ministro 2004-11-08 įsakymu Nr. D1-569 patvirtintą miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas tvarkos aprašą miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, leidžiami kirtimai III–IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų pagrindiniai kirtimai. Vietoje patikslinę sklypo taksacinę charakteristiką, biržę atrėžia ir brėžinį sudaro Pareigūnai arba miškininkai specialistai. Atmestini apelianto argumentai, kad panaikinus administracinį nutarimą dėl baudos, nereikšmingos aplinkybės įrašytos į protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas 2009-04-28 ir pasirašytas paties atsakovo nebuvo ginčijamas. Nutarimas panaikintas ne dėl pažeidimo nebuvimo, o dėl to, kad nuobauda atsakovui paskirta praleidus jos paskirimo terminui. Protokole konstatuotas pažeidimas ir atsakovas pripažino, kad rėždamas biržę suklydo (b. l. 5). Atsakovo, kaip specialisto, klaidingas sanitarinio kirtimo biržės atrėžimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad be leidimo buvo iškirstas miškas, priklausantis E. P. miško valdai.

Teisėjų kolegijos nuomone Pasvalio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 92 str. ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.