Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., pareiškėjo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atstovei Z. D. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad kurį laiką pareiškėjas kartu gyveno ne tik su savo tėvais, bet ir su seneliu K. M. Šiuo metu gyvena senelio bute adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad kartu su K. M. vyko į notarų biurą, kuriame K. M. surašė testamentą ir paliko savo turtą (aptariamą butą) pareiškėjui.

Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atstovė Z. D. sutiko su pareiškėjo pareiškimu. Patvirtino, kad metrikacijos biuras klaidingai užregistravo A. V. gimimą, ne pagal dokumentus. Pabrėžė, kad A. V. užregistruotas, kaip gimęs vienišai motinai, be jokių papildomų pastabų ir paaiškinimų.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos įsitikinimu K. M. yra A. V. tėvas. Paaiškino, kad A. V. atvyko iš Akmenės į Klaipėdą ir ten ji gyveno kartu su K. M.. K. M. rūpinosi A. V. Nurodė, kad A. V. (M.) žinojo, kad reikia susitvarkyti dokumentus dėl A.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. V. ir L. V. (e. b. l. 11). Pareiškėjo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). A. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 807 tėvais nurodyti – mama A. V., tėvas K. (e. b. l. 14). A. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su J. V., gim. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 57 (e. b. l. 15). Santuoka tarp A. V. ir J. V. nutraukta 1977-04-22 sprendimu. Minėtame sprendime nustatyta, kad šalys vaikų neturi. A. V. prašo ištuokti, kadangi nuo 1957 m. ji gyvena su kitu. Atsakovas J. V. sutinka su santuokos nutraukimu, nurodo, kad taip pat gyvena su kita (e. b. l. 16). (duomenys neskelbtini) A. V. ir K. M. sudarė santuoką, įrašo Nr. 1619. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o K. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33). Pareiškėjas 2013-08-26 pareiškimu pagal testamentą priėmė po K. M. mirties likusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 74). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad K. M. yra A. V. tėvas, o K. M. sūnus yra A. V. Nustačius šį juridinį faktą, pareiškėjas galės pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo taikomomis paveldėto turto mokesčio lengvatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2-3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006).

Susipažinus su bylos rašytine medžiaga nustatyta, nors byloje nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad K. M. yra A. V. tėvas, o A. V. yra K. M. sūnus, tačiau tokią išvadą leidžia daryti ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojos paaiškinimai. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. 807 matyti, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta A. V., o tėvu K. Nors daugiau jokių duomenų apie tėvą nenurodyta, tačiau pažymėtina, jog minėto įrašo 20 grafoje („Pareiškėjo pavardė bei adresas ir jo parašas“) nurodytas M., K. K. (e. b. l. 75). VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro 2016-12-13 pažymoje apie asmens duomenis NR. GR.4A-1844 nurodyta, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas buvo K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 66). Ši pažyma bei gimimo įraše Nr. 807 esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), gimus A. V., K. M. (M., K. K.) nuvyko į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių bei pateikė prašymą užregistruoti vaiko gimimą ir nurodyti duomenis apie A. V. tėvus. Pažymėtina, nors A. V. gimimo metu – (duomenys neskelbtini), A. V. buvo santuokoje su J. V., tačiau tiek 1977-04-22 sprendime nurodytos aplinkybės, tiek liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad A. V. ir J. V. vaikų neturėjo ir nuo 1957 metų sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Liudytojos paaiškinimais taip pat nustatyta, kad K. M. rūpinosi A. V. – ėjo į mokyklos susirinkimus, pirko maisto, kitus būtinus reikmenis. Liudytojai pateikus byloje esančias nuotraukas (e. b. l. 69-71), ji aiškiai ir nedvejodama įvardino jose esančius asmenis – A. V., A. V. (M.) ir K. M., patvirtindama jų tarpusavio giminystės ryšį. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atstovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, gimusio santuokoje vaiko tėvu turėjo būti įrašytas motinos sutuoktinis J. V., todėl pripažintina, kad LTSR Klaipėdos miesto DŽDT Vykdomojo k-to civilinės metrikacijos skyrius registruodamas A. V. gimimą ir duomenis apie tėvus padarė klaidą. Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio paaiškino, kad kurį laiką gyveno kartu su tėvais bei seneliu K. M. Papildomai nurodė, jog rūpinosi K. M., jį lankydavo, o jam mirus, jį palaidojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Minėta, jog nagrinėjamu atveju tiesioginių rašytinių duomenų, kad K. M. yra A. V. tėvas nėra, tačiau tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek pareiškėjo, suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atstovės ir liudytojos nurodyti faktai vieni kitiems neprieštarauja, jų pateikti paaiškinimai papildo vienas kitą ir nurodytos aplinkybės sutampa. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. M. yra A. V. (pareiškėjo A. V. tėvas) tėvas, o tuo tarpu pareiškėjas A. V. yra K. M. anūkas.

Įvertinus teismo nustatytas faktine bylos aplinkybes, taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, patikimai paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo A. V. pareiškimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), o A. V. yra K. M. sūnus. Nustačius šį juridinį faktą, yra pagrindas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 807 dalį („Duomenys apie tėvą“), kurioje A. V. tėvu nurodytas „K.“, joje nurodant, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas pareiškėjo galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo taikomomis paveldėto turto mokesčio lengvatomis (paveldėjus K. M. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini)) reikalu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), o A. V. yra K. M. sūnus.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 807 dalį („Duomenys apie tėvą“), kurioje A. V. tėvu nurodytas „K.“, joje nurodant, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.