Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl sprendimų pakeitimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 03 25 sprendimą Nr. 8-92(7-435/2009); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 11 30 sprendimą Nr. 68-360, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2009 07 15 sprendimą Nr. (04)-K3-199, perskaičiuojant ir sumažinant patikrinimo metu priskaičiuotus GPM nepriemoką, delspinigius ir baudą už 2008 metus.

Skunde (b. l. 1) ir patikslintame skunde (b. l. 47-48) paaiškina, kad skundžiami sprendimai iš dalies neteisėti, nes prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymui.

Paaiškina, kad Kauno AVMI, atlikdama mokestinį patikrinimą, neteisingai suskaičiavo pareiškėjo pajamas bei neteisingai apskaičiavo GPM delspinigius ir baudą.

Pareiškėjas skundais ginčijo, jog gauti avansai be pagrindo įtraukti į pareiškėjo 2008 metų mokestinio laikotarpio pajamas (mokestinio patikrinimo 10 pažeidimas). Tačiau nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad VMI neteisingai apskaičiavo gautus avansus, kuriuos pripažino pajamomis, ir paskaičiavo nepriemoką su iš to kylančiomis sankcijomis. Nurodo, kad 2008 metais pareiškėjas iš viso gavo tokias avansines įmokas iš UAB „Lokys“: 2008 12 01 – 20 000 litų, 2008 12 12 – 50 000 litų, 2008 12 05 – 20 000 litų, 2008 12 18 – 19 000 litų, 2008 12 24 – 17 000 litų. Iš viso gautų avansų suma, kurią administratorius pripažino 2008 m. pajamomis, yra 126 000 litų. Dėl šios priežasties gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta pajamų suma turėjo būti didinama ne 190 426,21 Lt, tačiau tik 126 000 Lt. Nurodo, kad administratorius neteisingai paskaičiavo GPM nepriemoką. Paaiškina, kad atlikęs mokesčių perskaičiavimą, administratorius GPM delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008 05 03 iki patikrinimo akto surašymo dienos 2009 05 29. Remiasi MAĮ 98 straipsniu, jo 2 dalimi, ir paaiškina, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Paaiškina, kad mokesčių administratorius šio delspinigių skaičiavimą ribojančio termino netaikė, todėl paskaičiavo dvigubai didesnius delspinigius, todėl ši suma mažintina pusiau.

Nurodo, kad pripažinus aritmetinę skaičiavimo klaidą, turėtų būti sumažintas ir mokėtinos baudos dydis, kuris skaičiuojamas kaip procentinė GPM nepriemokos išraiška.

Teismo posėdyje pareiškėjas jau neteigė, kad apskaičiuojant mokesčius padaryta aritmetinė klaida, bet aiškino, kad tuo metu galiojęs įstatymas nepagrįstai ir neteisingai reikalavo mokėti mokesčius nuo gauto avanso. Paaiškino, kad jo verslas buvo namų statyba, todėl gautą avansą jis iš karto panaudodavo medžiagoms pirkti. Nuo 2008 metų sutriko atsiskaitymai su užsakovais ir jam nebuvo galutinai užmokėta už darbą, o avansas jau buvo išleistas. Po to, kai šios sumos buvo prilygintos pareiškėjo pajamoms, atsirado reikalavimas mokėti dideles delspinigių ir baudų sumas. Pareiškėjas mano, kad tai yra neteisinga, nes dabar yra areštuotas visas jo turtas, jis neturi galimybės sumokėti mokesčius ir juo labiau delspinigius ir baudas. Mano, kad tokiu atveju reikia vadovautis ne įstatymo raide, bet protingumo ir teisingumo kriterijais.

Paaiškina, kad Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 03 25 sprendimu Nr. S-92-(7-435/2009) patvirtino VMI prie FM 2009 11 30 sprendimą Nr. 68-360, kuriuo iš dalies buvo patvirtintas Kauno AVMI sprendimas, t. y. vietoje nurodymų sumokėti į biudžetą 11 408 Lt PVM, 836 Lt PVM delspinigių, 1141 PVM baudą, 58 912 Lt GPM, 4636 GPM delspinigių ir 5891 GPM baudą, VMI prie FM nurodė sumokėti 11 408 Lt PVM, 836 Lt PVM delspinigių, 1141 Lt PVM baudą, 51 852 Lt GPM, 3707 GPM delspinigių ir 5185 Lt GPM baudą.

Paaiškina, kad visos gyventojų pajamos (tame tarpe ir avansas), gautos vykdant individualią veiklą, pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu (pinigų apskaitos principu) vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, galiojusiomis ginčo metu (8 ir 10 str.). Pagal 2008 12 23 įstatymo Nr. XI- 111 redakciją, apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, taikomas kaupimo apskaitos principas, kuris reiškia, kad pajamos apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.

Pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) (su priedais) už 2008 metus pareiškėjas deklaravo – darbo užmokesčio pajamas 3622,90 Lt, išskaičiuotą mokesčio sumą 361 Lt; individualios veiklos pajamas 1 491 804,53 Lt, leidžiamų atskaitymų sumą 1 435 824,19 Lt, apmokestinamųjų pajamų sumą 55 980,34 Lt, mokėtiną 13 022 Lt GPM.

Patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, surinktą papildomą informaciją nustatyta, kad per 2008 metus pareiškėjas gavo 1 682 230,74 Lt individualios veiklos pajamų, t. y. 190 426,21 Lt daugiau negu deklaravo.

Įvertinus su darbo santykiais susijusias pajamas 3622,90 Lt ir išskaitytą 361 Lt mokestį, nustatytas 1 682 230,74 Lt individualios veiklos pajamas ir 1 484 728 Lt nustatytus leidžiamus atskaitymus, taikytiną MNPD ir MPNPD 3840 Lt sumą, patikrinimo metu apskaičiuota 46 988 Lt mokėtina GPM suma. Įvertinus mokėtojo deklaruotą ir sumokėtą 13 022 Lt GPM sumą, papildomai priskaičiuota 33 966 Lt (46 988-13 022) GPM suma.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 str. 7 d., 36 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 str., nuo papildomai priskaičiuotos ir nesumokėtos 33 966 Lt GPM sumos paskaičiuota 458,60 Lt GPM delspinigių.

Remiasi finansų ministro 2003 02 17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų taisyklių 3 p. Pareiškėjui 2008 metais vykdant individualią veiklą, buvo apmokėta 1 682 230,74 Lt (be PVM). Ši suma ir buvo pripažinta pareiškėjo pajamomis, kadangi pareiškėjas metinėje 2008 metų deklaracijoje deklaravo 1 491 804,53 Lt individualios veiklos pajamų, patikrinimo metu gautų pajamų suma pagrįstai padidinta 190 426,21 Lt.

Dėl delspinigių skaičiavimo paaiškina, kad mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 dalimi. Paaiškina, kad vadovavosi imperatyviomis įstatymo nuostatomis. Paaiškina, kad 180 dienų terminas taikomas kitu atveju.

Prašo skundą atmesti.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas ginčija papildomą mokesčių priskaičiavimą, taip pat su mokesčiais susijusių delspinigių ir baudų apskaičiavimą.

Nustatyta, kad Kauno AVMI 2009 05 29 patikrinimo aktu pareiškėjui buvo priskaičiuota: 11 408 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 836,10 Lt PVM delspinigių, 58 912 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 4636,5 Lt GPM delspinigių. Iš pareiškėjo skundo teismui galima spręsti, kad jis ginčija tik GPM apskaičiavimą už 2008 metus. Patikrinimo akto 2.2.3. punkte nurodyta, kad už 2008 m. mokėtojas gavo pajamų iš individualios veiklos 1 682 230,74 Lt, t. y. 190426,21 Lt daugiau nei deklaravo. Nurodyta, kad tuo pažeistos GPMĮ 18 str. 1 d. nuostatos. Nustatyta mokėtina GPM suma 46 988 Lt, atsižvelgus į sumokėtą mokestį, papildomai priskaičiuota 33 966 Lt, kadangi tai yra nepriemoka. Pagal GPMĮ 27 str. 7 d., GPM į biudžetą reikėjo sumokėti iki 2008 05 02, todėl vadovaujantis GPMĮ IX-1007 36 str. 2 d. bei MAĮ 96 str. nuo papildomai priskaičiuotos ir nesumokėtos GPM sumos už laikotarpį nuo 2009 05 03 iki 2009 05 29 priskaičiuoti delspinigiai 458,60 Lt.

Kauno AVMI 2009 07 15 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04)-K3-199 patikrinimo akto dalis dėl 2008 m. GPM priskaičiavimo pilnutinai patvirtinta. Skirtos baudos – 1141 PVM ir 5891 Lt GPM. Iš šio sprendimo matyti, kad pareiškėjas Kauno AVMI 2009 06 22 pateikė pastabas dėl patikrinimo akto. Iš MGK bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo pastabas ir pasiūlymus išdėstė paaiškinimų forma (MGK byla, l. 44-47, t. II). Šiose pastabose pareiškėjas priskaičiuotų mokesčių neginčija, tik išdėsto argumentus, kodėl jis neturi galimybės sumokėti papildomai priskaičiuotų mokesčių. Priežastys nurodomos tokios: pareiškėjo komercinės veiklos partneriai jam nepilnai sumokėjo pagal sąskaitas. Šiose pastabose ir pasiūlymuose nieko nebuvo nurodoma dėl aritmetinės klaidos apskaičiuojant GPM už 2008 metus. Dėl to Kauno AVMI sprendime ir buvo analizuojami tik pareiškėjo pastabose ir pasiūlymuose nurodyti argumentai dėl PVM skaičiavimo, dėl 17 500 Lt nepripažintų išlaidų, 32 700 Lt nepripažintų išlaidų, iš viso 50 200 Lt. Sprendime motyvuojama, kodėl nepripažinta 47 070 Lt statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų (nustatyta, kad iš 7 sutarčių, 5-iose nurodyti su pareiškėju susiję asmenys). Taip pat sprendime motyvuojama, kodėl už 2006 m. nepripažinta leidžiamų atskaitymų už pirktas šarvuotas duris, kurios panaudotos 2007 m., kadangi šie klausimai buvo keliami pareiškėjo pastabose ir pasiūlymuose.

Kauno AVMI sprendime motyvuojamas baudų skyrimas bei paaiškinama pareiškėjui, kaip turi būti nagrinėjamas jo prašymas išdėstyti mokesčių mokėjimą 3 metams, kaip nagrinėjami prašymai dėl delspinigių ir baudų išdėstymo, kadangi tokie prašymai buvo pateikti pareiškėjo pastabose ir pasiūlymuose.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, pateikė skundą VMI (MGK byla, l. 23-24). Šiame skunde jau yra nurodyta, kad 2008 m. pareiškėjui priskaičiuota kaip jo nedeklaruota 190 426 Lt suma. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nedeklaravo todėl, kad atliktų darbų aktas yra už 247 883,96 Lt ir jis dar nepriimtas užsakovo, todėl jis ir nedeklaravo. Analogiškai pareiškėjas aiškino ir teisme. Apie aritmetinę klaidą pareiškėjas taip pat nenurodė.

VMI prie FM 2009 11 30 sprendime Nr. 68-360 ir nurodyta, kad pareiškėjas neišdėstė argumentų ir reikalavimų dėl mokėtinų sumų apskaičiavimo teisingumo vertinimo, o pateikė tik reikalavimus dėl įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo. Nurodoma, kad dėl to centrinis mokesčių administratorius ir nepasisako dėl apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų aritmetinio paskaičiavimo teisingumo.

VMI sprendime pasisakoma dėl visų pareiškėjo nurodytų argumentų, tame tarpe dėl 2008 m. papildomai priskaičiuoto GPM. Sprendime įvertinama 190 426 Lt suma, nurodoma, kad nenustatyta, jog ši suma yra pareiškėjo gautas avansas. Nurodoma, kad pareiškėjas už 2008 m. neteisingai apskaičiavo savo pajamų sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kadangi teisės aktai reikalauja pajamas apskaičiuoti pagal faktiškai gautas sumas. Todėl pajamos apskaičiuotos buvo tik pagal faktinį apmokėjimą – 1 682 230,74 Lt. Paaiškinama, kad dėl to ir buvo perskaičiuotas gautų pajamų dydis už 2008 m. Remiamasi GPMĮ 18 str. 1 d. Paaiškinama, kodėl pareiškėjo sumokėtas avansas neįtrauktas į leidžiamus atskaitymus – tais metais turėjo būti gautos ir su šia patirtų išlaidų suma susijusios pajamos. Tuo tarpu nustatyta, kad kito asmens gautas avansas net nebuvo pradėtas naudoti individualioje veikloje. Taigi, VMI sprendime išdėstyti motyvai ir argumentai dėl tos pareiškėjo skundo dalies, kuri buvo susijusi su 2008 m. GPM apskaičiavimu.

Pareiškėjas VMI sprendimą skundė VMI. Padavė 2009 12 22 MGK įregistruotą skundą. Skunde tik nurodoma, kad pareiškėjas su VMI sprendimu nesutinka, nurodė, kad mokesčiai turėtų būti mažesni, pateikė turimus dokumentus. Pareiškėjas 2010 01 20 skundą MGK patikslino (MGK byla, l. 93-94, t. II). Pirmu punktu nesutiko su delspinigių priskaičiavimu pagal UAB „Pilėnai“ 2007 12 17 išrašytą sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus. Paaiškino, kad sąskaitą faktūrą jam pavyko atgauti tik 2009 m., paaiškino, kad tai ne vienintelė sąskaita, kurią UAB „Pilėnai“ nuslėpė nuo rangovų ir vengė mokėti už atliktus darbus. Aiškino, kad nėra jo kaltės, todėl delspinigiai neskaičiuotini. Nurodė, kad PVM jis sumokės, kai tik gaus pinigus (5831 Lt).

Antru punktu pareiškėjas ginčija baudą už 2006 metus, susijusią su šarvuotų durų pastatymu.

Trečiame punkte pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Kauno AVMI nepripažino 47 070 Lt išlaidų įsigyjant statybines medžiagas iš fizinių asmenų gyvenamojo namo, esančio Beržų g. Ringauduose, Kauno rajone, statybai.

Ketvirtame punkte pareiškėjas paaiškina, kad 2008 m. iš UAB „Lokys“ gautą avansą Kauno AVMI priskyrė prie gautų pajamų ir apmokestino. Paaiškino, kad pagal sutartį su UAB „Lokys“ atliktų darbų aktas bus pasirašytas tik tada, kai pareiškėjas užbaigs sutartyje numatytus darbus.

Penktame punkte nurodyta, kad pareiškėjas padarė klaidą, išrašydamas kvitus pagal darbininkų atliktus darbus, nes supainiojo knygeles.

Šeštame punkte nurodė, kad nesutinka su sumomis – 9630 Lt, 3700 Lt, 4170 Lt, kurios buvo nepripažintos 2006 metais, ir prašo šias sumas įtraukti į pareiškėjo išlaidas.

Mokestinių ginčų komisija 2010 03 25 sprendimu patvirtino VMI sprendimą. Sprendime pasisakyta dėl visų pareiškėjo keliamų klausimų.

Pareiškėjas MGK sprendimą, taip pat mokesčių administratorių sprendimus, skundžia teismui. Pirminiame skunde nurodo, kad nesutinka su MGK sprendimo 3 psl. 4 punktu dėl priskaičiuotos pajamų sumos už 2008 m. Taip pat nurodo, kad neatitikimas susidarė dėl iš UAB „Lokys“ gauto avanso. Nurodo, kad darbai nutraukti dėl užsakovo nemokumo, paduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lokys“. Nurodė, kad avansai (60 000 Lt ir 126 000 Lt) negali būti įtraukti į apmokestinamas pajamas, nes vyksta teisminis procesas tarp pareiškėjo ir UAB „Lokys“.

Patikslintame skunde (b. l. 47-48) taip pat nurodomi argumentai tik dėl 2008 m. apskaičiuotų pajamų sumos. Nurodė, kad pajamų suma turėjo būti didinama ne 190 426,21 Lt, bet tik 126 000 Lt. Dėl to neteisingai apskaičiuota GPM suma. Taip pat ginčijamas GPM delspinigių skaičiavimas. Pareiškėjas vertina, kad neteisingai apskaičiuoti mokesčiai dėl aritmetinės skaičiavimo klaidos. Šis argumentas mokestinio ginčo metu nurodomas pirmą kartą.

Atsižvelgiant į visą mokestinio ginčo eigą, daroma išvada, kad ginčo ribos turi būti apibrėžiamos pajamų apskaičiavimu tik už 2008 metus, nes kitų MGK sprendimo punktų pareiškėjas neginčija.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (redakcija galiojusi 2008 metais) 8 straipsnio nuostatas, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: 1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba 2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Pagal 8 str. 3 d., mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.

Pagal GPMĮ 10 straipsnį, individualios veiklos pajamos yra tokios: individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Aiškinant šią teisės normą, negali būti daromos jokios išimtys apskaičiuojant pajamas, tame tarpe ir įvardinant gautą sumą avansu pagal kokią nors sutartį, pagal kurią galutinis atsiskaitymas numatytas ir įvyks ateityje. Todėl pareiškėjo nuorodos, kad su UAB „Lokys“ dar nėra galutinai atsiskaityta, pagal nurodytas įstatymo nuostatas neturi jokios reikšmės. Pareiškėjas neneigė gavęs iš minėtos bendrovės tam tikrus avansinius mokėjimus. Tik priėmus 2008 12 23 įstatymą Nr. XI-111 dėl GPMĮ pakeitimo, 8 straipsnis buvo papildytas 5 ir 6 dalimis. GPMĮ 8 str. 5 d. numatyta, kad individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Tačiau įstatymo Nr. XI-111, 23 straipsnyje „Įstatymo taikymas“ numatyta, kad šio įstatymo nuostatos, susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Taip pat šiame straipsnyje numatyta, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti PVM mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Nurodoma, kad pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos ir 2008 metais mokestiniu laikotarpiu patirtos GPMĮ 18 straipsnyje su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, nei mokesčių administratoriai, nei MGK, nei teismas negali pajamų už 2008 metus skaičiuoti taip, kaip jos galėjo būti skaičiuojamos vėlesniais metais.

Nustatyta, kad jokių aritmetinių klaidų šiuo atveju nėra. Tiesiog pareiškėjas kitaip skaičiavo gautas pajamas už 2008 m., todėl susidarė 190 426,21 Lt daugiau pajamų nei pareiškėjas deklaravo. Ši suma susidarė ne vien tik iš pareiškėjo skunde teismui nurodytų UAB „Lokys“ avansinių mokėjimų. Patikrinimo akto 2.2.3. punkte nurodyta, kodėl susidarė būtent toks skirtumas: tai ir nepagrįstai įtrauktos į leidžiamų atskaitymų sumas patikrinimo akte nurodytos sumos, pareiškėjo padarytos aritmetinės klaidos, padidinant fiziniam asmeniui išmokėtą pagal verslo liudijimą už atliktus darbus sumą. Patikrinimo akte nurodyta, kad 33 966 Lt GPM ir 458,60 Lt delspinigiai papildomai priskaičiuoti įvertinus du pažeidimus – 10 ir 11 pažeidimus. Pareiškėjas jokiais įrodymais nenuginčijo, kad 2008 metais jam vykdant individualią veiklą, gauta 1 682 230,74 Lt (be PVM) suma. Pagal šią sumą buvo apskaičiuotas ir susidarantis skirtumas su pareiškėjo nurodyta deklaracijoje pajamų suma. Pareiškėjas neteigia, kad faktiškai gauta pajamų suma už 2008 m. apskaičiuota klaidingai, t. y., kad apskaičiuojant 1 682 230,74 Lt sumą padaryta aritmetinė klaida. O iš UAB „Lokys“ gauta mokėjimų už darbus suma neturi sutapti su minėtu skirtumu (190 426,21 Lt), kaip aiškina pareiškėjas, nes šios sumos nėra tapačios. Tuo tarpu pareiškėjas, neteisingai interpretuodamas GPMĮ nuostatas, deklaravo tik 1 491 804,53 Lt individualios veiklos pajamų, todėl skirtumas dar papildomai buvo apmokestintas GPM pagrįstai. MGK sprendime pasisakyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų dėl galimos aritmetinės klaidos. Taip pat MGK sprendime nurodyta, kad posėdžio komisijoje metu pareiškėjas jau sutiko su dalimi nustatytų pažeidimų ir juos pripažino. Tai paaiškina tą aplinkybę, kad teismui pareiškėjas skundė tik GPM apskaičiavimą už 2008 metus, o teismo posėdyje jau neįrodinėjo aritmetinės klaidos buvimo, tik aiškino, kad esant susidariusiai padėčiai, kai jo veiklos partneriai su juo neatsiskaitė, jis tiesiog negali mokėti mokesčių taip, kaip reikalauja GPMĮ nuostatos, ir nori, kad teismas šį įstatymą taikytų ne formaliai. PVM apskaičiavimo teisingumo teisme pareiškėjas jau iš viso neginčijo.

Minėta, kad atsižvelgiant į GPMĮ nuostatas, neturi reikšmės, ar iš UAB „Lokys“ gautos sumos yra avansas, todėl nei MGK sprendime, nei VMI sprendime nurodytas argumentas, kad neįrodyta, jog 190 426 Lt suma yra avansas, teisiškai nėra reikšmingas, juo labiau, kad nurodyta suma atsirado ne dėl UAB „Lokio“ mokėjimų, o apskritai dėl visų pareiškėjo realiai gautų pajamų už 2008 m. nesutapimo su jo deklaruota suma įvertinus ir leidžiamus atskaitymus. Pareiškėjas neneigia jokių sumų gavimo faktų, kurias mokesčių administratoriai įtraukė į pajamų sumą už 2008 m. – į 1 682 230,74 Lt sumą, o aiškina, kad dalies jų nedeklaravo, nes dar neaišku, kaip ateityje pasibaigs ginčas su UAB „Lokys“, paaiškino, kad darbai buvo nutraukti. Šie argumentai GPMĮ kontekste taip pat nėra reikšmingi.

Pareiškėjo prašymas netaikyti GPMĮ formaliai, sumažinti mokesčius, negali būti tenkinamas, nes nei MAĮ, nei GPMĮ nuostatos neleidžia teismui atsižvelgiant į kokias nors aplinkybes mažinti mokesčių sumas.

Pareiškėjas ginčija ir delspinigių paskaičiavimo teisingumą. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi MAĮ 98 str. Šiuo atveju buvo taikytas MAĮ 96 straipsnis, kuriame nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:

1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį);

2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai ir kiek laiko jie skaičiuojami, nustato MAĮ 97 straipsnio nuostatos. Nustatyta, kad Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos (šiuo atveju patikrinimo akto surašymo dienos), o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Taigi, delspinigių skaičiavimas tęsiamas neapribojant jo 180 dienų, jis tęsiasi viso mokestinio ginčo metu.

„ 1. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti:

1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba

2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.

2. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas“.

Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiras tik pasibaigus mokestiniam ginčui, šis mokestis yra deklaruojamas, todėl pareiškėjo nurodomas 180 dienų terminas bus taikomas tik tada, kai mokesčių administratoriui atsiras teisė priverstinai išieškoti deklaruojamą mokestį. Iki mokestinio ginčo pabaigos delspinigiai skaičiuojami pagal MAĮ 96 ir 97 str. nuostatas, netaikant 98 str. esančio apribojimo. Nors atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Kauno AVMI savo atsiliepime teismui nurodė, kad delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami iki patikrinimo akto sudarymo dienos ir 180 dienų po to, t. y. trumpiau nei galima būtų delspinigius skaičiuoti pagal įstatymą.

Tačiau pareiškėjas dar turi galimybę kreiptis į mokesčių inspekciją, tiek prašydamas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tiek prašydamas atleisti nuo delspinigių ir baudų. Mokestinio ginčo išsprendimas teisme neatima tokios galimybės iš pareiškėjo. Iš dalies šios galimybės pareiškėjui jau buvo išaiškintos Kauno AVMI sprendime. MAĮ 88 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimą ar išdėstymą. MAĮ 100 ir 141 straipsnyje reglamentuojamas atleidimas nuo delspinigių ir baudų. Šiuos klausimus taip pat reglamentuoja tvarkos, kurias nustato centrinis mokesčių administratorius. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar nesikreipė dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, teismas negali svarstyti klausimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudos (MAĮ 141 str. 2 d. leidžia atleisti nuo baudos tik tuo atveju, kai mokestis sumokėtas, o tam gali būti prilygintas ir mokesčio mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas). Dėl atleidimo nuo delspinigių pareiškėjas nenurodė teismui nei vieno iš MAĮ 100 ir 141 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pareiškėjas delspinigius ir baudą ginčijo tik dėl mokestinės nepriemokos dydžio ginčijimo, dėl MAĮ 98 str. taikymo. Pareiškėjo nurodytais pagrindais mažinti delspinigius ar baudą nėra pagrindo. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas dar gali kreiptis su prašymais į mokesčių administratorių. Nurodytus klausimus be MAĮ dar reglamentuoja VMI prie FM viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (su vėlesniais pakeitimais), finansų ministro 2004 05 13 įsakymu Nr. 1K-182 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.