- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-939-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03771-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „KORLIN“
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KORLIN“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „KORLIN“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „KORLIN“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 10 950,10 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-09-15 su atsakovu buvo pasirašytas Transporto priemonių draudimo liudijimas PZULT Nr. 1330877, pagal kurį atsakovas suteikė Kasko draudimo paslaugas lengvajam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7-8 dienomis automobilis buvo pavogtas Latvijos teritorijoje, vėliau jis buvo rastas su sugadinimais. Iš viso automobilio remontas buvo įvertintas 10 950,10 Lt. 2012-12-12 ieškovas iš atsakovo gavo atsakymą, jog jis atsisako padengti remonto išlaidas, kadangi draudimo apsauga buvo sustabdyta laikotarpiu nuo 2012-08-29 iki 2012-09-09. Ieškovas nurodė, kad pranešimo apie draudimo apsaugos sustabdymą iš draudėjo nėra gavęs. Pažymėjo, kad draudimo įmokų mokėjimai buvo vykdomi 2012-07-26, 2012-08-01, 2012-09-05.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad įvykio dieną draudimo apsauga negaliojo, ji buvo sustabdyta dėl nesumokėtos eilinės draudimo įmokos. Nurodė, kad visa draudėjo mokėtina įmokos suma yra 3 984 Lt, kurios mokėjimas išdėstytas keturiomis įmokomis po 996 Lt. Paskutinės įmokos mokėjimo terminas buvo 2012-06-20, tačiau iki šio termino įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga buvo sustabdyta 2012-08-29. Draudėjas visiškai padengė skolą 2012-09-08, todėl draudimo apsauga buvo atstatyta 2012-09-09. Nurodė, kad draudėjas 2012-08-09 pranešimu buvo informuotas apie draudimo įmokos nesumokėjimą bei draudimo apsaugos sustabdymą. Pažymėjo, kad draudimo sutartyje šalys nesulygo, jog dalies eilinės įmokos sumokėjimas leidžia atstatyti draudimo apsaugą po to, kai ši buvo sustabdyta dėl pareigos laiku mokėti draudimo įmokas pažeidimo. Taip pat atsakovas nesutiko su nuostolių dydžiu. Nurodė, kad būtinąsias išlaidas, reikalingas transporto priemonės remontui, nustato draudikas arba draudiko paskirtas ekspertas. Be to, nurodė, kad su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje numatytas ir išskirtas naudos gavėjas – AB SEB lizingas, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės gauti draudimo išmoką, nes tokią teisę turi naudos gavėjas AB SEB lizingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-12 sprendimu ieškovo UAB „KORLIN“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens AB SEB lizingo naudai, laikytini nepagrįstais, kadangi 2013-03-27 aktu apdraustas automobilis buvo perleistas ieškovo nuosavybėn. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jis nežinojo apie draudimo apsaugos sustabdymą, kadangi negavo draudiko pranešimo, laikytini teisiškai nepagrįstais, kadangi Draudimo įstatymas ir AB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – Taisyklės) 5.1.3 p. draudimo apsaugos sustabdymą sieja ne su pranešimo įteikimo diena, o su faktiniu pranešimo išsiuntimu, ir preziumuojama, kad praėjus protingam terminui įspėjimas laikytinas įteiktu. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais dėl reikalavimo dydžio, kadangi pagal Taisyklių 17.1.5 p. nuostatas žalos dydis nustatomas pagal draudiko eksperto paskaičiavimus, šiuo atveju draudimo išmokos suma sudarytų 8 914,80 Lt be PVM, tačiau, teismo vertinimu, teismui atsisakius tenkinti ieškovo ieškinį kitais pagrindais, ši aplinkybė ginčo išsprendimui reikšmės neturi. Taip pat teismas nurodė, kad kadangi ieškovas savo sutartinę prievolę vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino savalaikio apmokėjimo už draudimo sutartį, atsakovas jo atžvilgiu taikė įstatymo jam suteiktas apsaugos galimybes – stabdė draudiminę apsaugą, ir kadangi draudiminis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl jis savo prievolę vykdė netinkamai. Teismo vertinimu, ieškovas, esant finansinėms problemoms, galėjo kreiptis į atsakovą dėl draudimo įmokos mokėjimo atidėjimo, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų nenustatyta, jog įmokos mokėjimo dienai ieškovas būtų finansiškai nepajėgus susimokėti draudimo įmoką. Be to, atsakovas, vykdydamas žalos bylos sureguliavimo procedūras, kreipėsi į ieškovą dėl sutikimo gauti informaciją iš AB „Swedbank“ apie tikslų įmokos sumokėjimo laiką, tačiau ieškovas tokio sutikimo nedavė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti ieškovo sąžiningumu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad draudimo sutartis galiojo iki 2012-09-20, o atsakovas paskutinę draudimo įmokos dalį sumokėjo tik 2012-09-08, tai yra, automobilio vagystės dieną. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas verslo subjektu, turėjo tinkamai suprasti taikomos draudimo apsaugos apimtis ir įsipareigojimus pagal draudimo sutartį bei tinkamai juos vykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „KORLIN“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas privalo teismui pateikti duomenis, ar ieškovui siųstas pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą jam buvo įteiktas, nes draudimo bendrovės atstovė, su kuria buvo bendraujama, patikino, jog draudimo apsauga nėra sustabdyta, sistemoje šis faktas nėra pažymėtas. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog draudimo apsauga turėjo būti atnaujinta 2012-09-06, nes apeliantas 2012-09-05 sumokėjo 200 Lt, o Taisyklių 5.1.3 p. nenurodo, jog būtinai visa suma turi būti sumokėta. Pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė pareigos atlyginti vidutinę rinkos vertę, todėl teismas šioje byloje turėtų skirti ekspertizę vidutinei automobilio rinkos vertei nustatyti, kuri buvo 2010-04-26.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog draudikas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, jog pranešimas buvo įteiktas, nes tokia pareiga nėra numatyta nei Draudimo įstatyme, nei sudarytoje draudimo sutartyje. Draudikas turi pareigą tik išsiųsti pranešimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Aplinkybę, jog draudimo įvykio metu draudimo apsauga buvo sustabdyta, patvirtina pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai – išrašas iš kompiuterinės duomenų bazės, taigi ieškovo teiginiai dėl įrodymų apie realų draudimo apsaugos sustabdymą nebuvimo visiškai nepagrįsti. Be to, į bylą pateiktas ir UAB „Itella Information“ 2013-03-13 el. laiškas, patvirtinantis, jog pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą ieškovui buvo išsiųstas 2012-08-09. Pažymėjo, kad draudimo sutartyje šalys nesulygo, kad dalies eilinės įmokos – skolos – sumokėjimas leidžia atstatyti draudimo apsaugą po to, kai ši buvo sustabdyta dėl pareigos laiku mokėti draudimo įmokas pažeidimo. Mano, kad ieškovas yra nesąžiningas, kadangi paskutinis 400 Lt dydžio draudimo įmokos mokėjimas 2012-09-08 atliktas O. K., kuri dar 2012-09-08 9.10 val. buvo Latvijoje bei pamatė, jog apdrausta transporto priemonė yra pavogta, tai reiškia, jog draudėjas likusios skolos padengimą atliko jau žinodamas apie vagystės faktą. Nurodė, kad draudimo sutartyje šalys susitarė, jog remontas atliekamas bei būtinosios išlaidos, reikalingos transporto priemonės remontui, nustatomos draudiko pasirinkimu. Atsižvelgdamas į tai, mano, jog ieškovo pateikta Latvijos įmonės sąmata negali būti laikoma tinkamu žalos dydį pagrindžiančiu dokumentu. Pažymėjo, kad draudiko eksperto atliktu paskaičiavimu, draudimo apsaugos galiojimo atveju draudimo išmokos suma sudarytų 8 914,80 Lt (be PVM). Mano, kad šiuo atveju ieškovo prašomas atlikti automobilio rinkos vertės nustatymas nėra susijęs su draudimo išmokos apskaičiavimu, nes pagal Taisyklių 17.1.4 p., jei transporto priemonė surasta iki draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas atlygina transporto priemonės, jos detalių, įrangos remonto išlaidas, kilusias dėl vagystės, sumažintas išskaitos suma. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti paaiškinimai dėl žalos/draudimo išmokos dydžio neturi įtakos draudiko priimtam sprendimui dėl draudimo apsaugos negaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-09-15 UAB „KORLIN“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. PZULT1330877, pagal kurią buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartimi buvo nustatyta, kad draudėjas yra ieškovas, o naudos gavėjas – AB SEB lizingas. Draudimo įmoka sudarė 3 984 Lt, kurios mokėjimas buvo išdėstytas periodiniais mokėjimais: 2011-09-20 sumokant 996 Lt, 2011-12-20 sumokant 996 Lt, 2012-03-20 sumokant 996 Lt ir 2012-06-20 sumokant 996 Lt. Draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 pagrindu ir galiojo nuo 2011-09-20 iki 2012-09-20. 2012-09-08 apdrausta transporto priemonė buvo pavogta Latvijoje, vėliau ji rasta su apgadinimais. Automobilio remontas po vagystės buvo įvertintas 3 171,37 Eur, kas sudaro 10 950,10 Lt. Atsakovas atsisakė atlyginti įvykio metu patirtus nuostolius, kadangi draudimo įmoka laiku nebuvo sumokėta, draudimo apsauga įvykio dieną negaliojo.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 str.), kurio turiniui keliami reikalavimai apibrėžiami CK 6.991 str. 1 d. Ginčo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 94 str. 1 d. numatyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, jog jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 5.1.2 p., draudimo įmoka turi būti sumokėta iki draudimo sutartyje nurodytos datos imtinai. Taisyklių 5.1.3 p. nustato, kad draudėjui nesumokėjus eilinės draudimo įmokos, draudimo apsauga yra sustabdoma po 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie nesumokėtą eilinę įmoką išsiuntimo dienos. Draudimo apsaugos sustabdymas gali tęstis ne ilgiau kaip 3 mėn., o jei draudimo apsauga sumokama nepraėjus 3 mėn. po sustabdymo, draudimo apsauga atnaujinama sekančią po įmokos sumokėjimo dieną. Taip pat Taisyklių 5.1.4 p. numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyksta draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Taigi, iš išdėstytų nuostatų matyti, jog draudimo apsaugos sustabdymas siejamas su draudėjo informavimo apie nesumokėtą eilinę įmoką faktu, o būtent pranešimo apie nesumokėtą eilinę įmoką išsiuntimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pranešimas, kuriuo ieškovas informuotas apie nesumokėtą įmoką ir draudimo sustabdymą, ieškovo draudimo sutartyje nurodytu adresu išsiųstas 2012-08-09, o draudimo apsauga buvo sustabdyta 2012-08-29, t. y. praėjus Taisyklių 5.1.3 p. numatytam 20 kalendorinių dienų terminui, kuris neprieštarauja Draudimo įstatymo 94 str. 1 d. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas privalo teismui pateikti duomenis, ar ieškovui siųstas pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą jam buvo įteiktas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Šiuo atveju sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog Draudimo įstatymas ir Taisyklių 5.1.3 p. draudimo apsaugos sustabdymą sieja ne su pranešimo įteikimo diena, o su faktiniu pranešimo išsiuntimu, ir preziumuojama, kad praėjus protingam terminui įspėjimas laikytinas įteiktu. Nagrinėjamu atveju Taisyklėse įtvirtintas 5 dienų terminas pranešimui įteikti (Taisyklėse nurodant bendrą 20 kalendorinių dienų terminą, apimantį Draudimo įstatyme įtvirtintą 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą draudimo įmokai sumokėti bei pranešimo įteikimo terminą), teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas protingu ir pakankamu terminu. Minėta, kad byloje pateiktas UAB „Itella Information“ pranešimas, kuriame nurodyta siuntos (pranešimo ieškovui) data ir registracijos numeris, t. y. įrodymai, jog pranešimas apie nesumokėtą įmoką ir draudimo apsaugos sustabdymą ieškovui buvo išsiųstas 2012-08-09 draudimo sutartyje jo nurodytu adresu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas AB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai, vadovaudamasis teisės aktų ir Taisyklių nuostatomis, sustabdė ieškovo draudimo apsaugą iki 2012-09-09, t. y. iki kitos dienos po galutinės eilinės draudimo įmokos sumokėjimo.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog draudimo apsauga turėjo būti atnaujinta 2012-09-06, nes apeliantas 2012-09-05 sumokėjo 200 Lt, o Taisyklių 5.1.3 p. nenurodo, jog draudimo apsaugai atstatyti turi būti sumokėta visa draudimo įmokos suma. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas visą galutinę draudimo įmoką turėjo sumokėti atsakovui iki 2012-06-20, taigi 2012-09-05 ieškovo atliktas 200 Lt dydžio dalinis draudimo įmokos sumokėjimas negali būti laikomas tinkamu įsipareigojimų įvykdymu, dėl kurio draudimo apsauga ieškovui turėjo būti atstatyta 2012-09-06.
Be to, teisėjų kolegija atmeta ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad draudimo apsauga ieškovo atžvilgiu buvo sustabdyta ir šis faktas sistemoje buvo pažymėtas, kadangi šie įrodymai teismui yra pateikti, o būtent byloje pateiktas išrašas iš kompiuterinės duomenų bazės, kuriame pažymėtas draudimo apsaugos sustabdymo faktas (b. l. 67). Dėl kitų apeliaciniame skunde ieškovo išdėstytų argumentų, susijusių su ekspertizės paskyrimu vidutinei automobilio rinkos vertei nustatyti, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi ieškovo ieškinį atmetus ir nustačius, jog draudimo apsauga įvykio metu ieškovui negaliojo, ši aplinkybė ginčo išsprendimui reikšmės neturi.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KORLIN“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „KORLIN“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.