Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39670-19 dėl smurto artimoje aplinkoje metu, apklausiama kaip nukentėjusioji, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2019 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 10.06 val. iki 10.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), papildomos apklausos metu, tyrėjai G. K. davė melagingus parodymus, prieštaraujančius anksčiau minėtoje byloje jos duotiems parodymams, nurodydama, jog iš tiesų 2019 m. rugsėjo 14 d. įvykio metu fizinis smurtas nebuvo naudojamas, su vyru konfliktavo tik žodžiu, fizinio skausmo nepatyrė, iškviesdama policijos pareigūnus norėjo pagąsdinti vyrą.

Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. T. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jos vyras dirba (duomenys neskelbtini) ir atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) trims savaitėms, paskui šešias savaites būna užsienyje. Kai jis būna labai agresyvus, ji supranta, kad policija turi ją ginti, todėl kviečia policiją ir paskutiniu metu buvo taip, kad vyras jos atsiprašinėjo, prašo atsiimti dokumentus ir vėl tą patį daro. Paskutinį kartą, kai buvo tas incidentas, jis atvažiavo, paskui buvo agresija. Atvažiavo policija, surašė visus jos duomenis. Vyras grįžo ir pradėjo sakyti, kad negalės išvažiuoti į užsienį. Tuo metu jis vienas dirbo, jie turi pasiėmę kreditą ir jis pasakė, kad ji atsidurs gatvėje su vaikais, nes jis negalės išvažiuoti, niekas jam nemokės. Ji atėjo atsiimti dokumentų, tačiau jai pasakė, kad dokumentų atsiimti negalima, nes byla jau perduota. Ji paklausė, ką tada daryti, tyrėja pasakė, kad ji gali pasakyti, kad konflikto nebuvo ir tada byla bus uždaryta. Tada ji pasakė, jog gerai, nieko nebuvo, iš vis nieko nebuvo, nes norėjo bylą uždaryti, kad jis galėtų išvažiuoti į užsienį dirbti, kad viskas pasibaigtų. Jai tyrėja pasakė, kad bus bauda, bet niekas nesakė už ką bus bauda. Tik paskui sužinojo, kad ją gali apkaltinti ir gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, to jai niekas nepaaiškino. Ji galvojo, kad bus kažkokia bauda ir ta byla bus uždaryta, vyras išvažiuos, jie išsiskirs ir viskas. Jai svarbiausia buvo, kad vyras išvažiuotų, kad neprarastų darbo, nes ji ir vaikai liktų lauke. Jai niekas nepasakė, nepaaiškino, kad jeigu ji tuo metu nepakeis savo parodymų, jos vyras vis tiek galėtų išvykti į užsienį ir neprarastų darbo. Ką ji padarė, jai pasakė tik tada, kai tyrėja paskambino ir pasakė turi sumokėti 1700 Eur baudą arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ji pasakė, kad nesutinka mokėti 1700 Eur, tai labai dideli pinigai. Tuo metu, kai atvyko pareigūnai, nurodė teisingas aplinkybes, pasirašė dokumentus. Akimis prabėgo tą liudytojo teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą (b. l. 9-10), bet BK 235 straipsnis jai nieko nesako. Kažką supranta lietuviškai, kažko nesupranta. Rugsėjo 17 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva. Neprisimena, ar prieš apklausą pasirašinėjo kažkokius dokumentus. SMS jai parašė tyrėja A. M., pasakė, kad bauda 1200 Eur, o paskui pasakė, kad neteisingai pažiūrėjo, bauda – 1700 Eur. Tuo momentu ją išgąsdino baudos dydis. Savo kaltę ji įžvelgia, jos kaltė, jog vieną kartą pasakė vienaip, o kitą kartą jau kitaip, kad pakeitė savo parodymus. Dabar jau neprisimena, ką sakė tyrėjai K., tik žinojo, kad jai reikia pakeisti parodymus, kad nekaltintų savo vyro, nes jai buvo svarbu, kad nebaustų vyro, kad jis galėtų išvažiuoti į užsienį. Ji nežinojo, kad vyras kreipėsi dėl leidimo išvykti. Po to, kai ji pakeitė parodymus, tada vyras parašė prašymą dėl leidimo išvažiuoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad iškvietė gal pagal šaukimą arba susiskambino telefonu ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiąją J. T., buvo atlikta jos apklausa ir kitą rytą sulaukė jos skambučio, nors nebuvo jos kvietusi. Paskambinusi ji pasakė, kad laukia apačioje, nes nori pakeisti parodymus. Ji nusileido į pačią, išklausė visą poziciją, įspėjo, kad už tai numatyta atsakomybė, kad gali gauti baudą, J. T. pasakė, kad viskas gerai ir papasakojo visai kitą versiją. J. T. savo iniciatyva atvyko pakeisti parodymus. Ji davė pasirašyti įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. J. T. jos klausė, kas gali būti. Ji J. T. paskaitė, kas numatyta sankcijoje, ir pasakė, kad nesprendžia dėl bausmės rūšies ir jos dydžio. Ji davė pasirašyti ir įspėjimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Ji nesakė J. T., kad reikia pakeisti parodymus ir už tai nieko nebus. Bendravo lietuvių kalba, rusiškai ji nemoka. Jokių pažadų dėl pakeistų parodymų nedavė. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, labai maloniai bendravo, viskas vyko sklandžiai. J. T. skaitė teisių išaiškinimo protokolą. Ji nevertė J. T. duoti parodymų, asmuo pats atėjo ir pasakojo kitaip nei aną dieną.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad atliko apklausas ikiteisminio tyrimo metu, atliko visus veiksmus tame procese – rinko įrodymus, apklausas vykdė. Iš pradžių J. T. apklausos skyrėsi tuo, kad ji su viskuo sutikdavo iki tol, kol sužinojo baudos dydį. Tuomet pasisamdė advokatą ir pradėjo nesutarimai, pradėjo ją ir kolegę G. viskuo kaltinti. J. T. sužinojo galutinį baudos dydį iš jų. Apie antrąją apklausą, vykusią 2020 m. sausio 29 d., taip būna praktikoje, kad apklausos protokolą surašo per kelias minutes kelių sakinių apimties. Su J. T. bendravo lietuviškai, rusų kalbą moka. Įtarimai J. T. buvo pareikšti dėl melagingų parodymų. J. T. teisės buvo aiškinamos visą laiką, visos teisės buvo išaiškintos. Įtarimas nebuvo suformuluotas iki kol, nebuvo apklausta įtariamoji, nes reikėjo išklausyti ir jos poziciją. Ji nežino apie leidimą T. T. išvykti į užsienį. Dėl leidimo išvykti T. T. priėmimo privalo informuoti tik įtariamąjį, liudytojų neturi teisės informuoti. Nežino, kada T. T. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nėra priežasčių, kodėl norėtų apkalbėti kaltinamąją.

Ikiteisminio tyrimo metu J. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. 2019 m. gruodžio 2 d. J. T. įtariamojo apklausos metu parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, sutinka užmokėti baudą. 2020 m. sausio 29 d. J. T. įtariamojo apklausos metu parodė, kad buvo du kartus įspėta dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Pirmą kartą tai buvo 2019 m. rugsėjo 14 d., kai policijos pareigūnas pildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, o antrą kartą, kai buvo pas tyrėją G. K. 2019 m. rugsėjo 17 d., prieš apklausą pasirašė įspėjimą. Ji visiškai pripažįsta savo kaltę, kad tai, ką ji papasakojo policijos pareigūnams, tai buvo melas, 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras T. T., paėmęs ją už gerklės, bandė smaugti ir sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39670-19, T. T. buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Ji norėjo tik pagąsdinti vyrą, galvojo, kad jis apsiramins ir nebekonfliktuos su ja daugiau, kad jų vaikai nematytų tų skandalų ir konfliktų, bet tai nepadėjo. Ji pripažįsta dar kartą, kad dėl įvykio 2019 m. rugsėjo 14 d. ji viską pamelavo, sutinka už viską atsakyti, sutinka gauti baudą. Šiuo metu pas juos vyksta skyrybų procesas. Dėl visko apgailestauja, dabar tik nori skyrybų su savo vyru T. T., nes nemato prasmės su juo gyventi toliau. 2020 m. kovo 6 d. įtariamojo apklausos metu J. T. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. ji iškvietė policijos pareigūnus, nes konflikto metu jos sutuoktinis ją smaugė prispaudęs ranką jai prie kaklo, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, buvo labai agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, stipriai trankė šaldytuvo dureles, grasino, kad save papjaus peiliu. Konfliktas prasidėjo apie 16.30 val. jam sugrįžus į namus ir sužinojus apie tai, kad apgadintas jų automobilis. Vėliau jis išėjo iš namų ir sugrįžęs po maždaug 3 valandų išgėręs vėl agresyviai elgėsi, šaukė ant jos ir būtent tada, priėjęs jai iš už nugaros, prispaudė jai rankos alkūne kaklą. Visus jo veiksmus tą vakarą ji nupasakojo atvykusiems pagal jos iškvietimą policijos pareigūnams, tai buvo užfiksuota protokole, kurį ji perskaitė, jame pasirašė, nes viskas buvo surašyta teisingai, jį pasirašė. Protokolo turinį suprato, jis buvo surašytas pagal jos žodžius. Į klausimą, ar 2019 m. rugsėjo 16 d. įvykusios papildomos apklausos metu ji kaip nukentėjusioji pagal jos pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime davė parodymus, kuriuos užfiksavo tyrėja G. K. ir ar šie parodymai atitiko tikrovę, ar ji suprato protokolo turinį, atsakė: taip, nurodytas protokolas surašytas teisingai, jo turinį suprato. 2019 m. rugsėjo 17 d. įvyko pokalbis su vyru T. T., kuriuo metu jis ją įtikino, kad po jos kreipimosi į policiją su pareiškimu, jam bus taikomi apribojami išvykti iš šalies, o jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl tai atslėps jų šeimos finansinei padėčiai, jis negalės dirbti (tuo metu ji nedirbo, tik buvo registruota darbo biržoje, o jie augina 3 mažamečius vaikus). Supratusi tai, ji nuėjo be skambučio į (duomenys neskelbtini), kur pareiškė, kad nori atsiimti pareiškimą. Atėjo tamsiaplaukė tyrėja (jos duomenų nepamena, bet tai ta pati tyrėja, kuri tą dieną surašė jos apklausos protokolą). Tyrėja jai paaiškino, kad ji negali atsiimti pareiškimo, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji jai aiškino, kad vyras negalės išvykti į darbą. Ji pasakė, kad ji gali pasakyti, kad nieko nebuvo, tada tyrimas bus nutrauktas ir jis galės išvykti. Ji sutiko. Tyrėja pasakė, kad reikės ją papildomai apklausti, ji sutiko. Su tyrėja ji bendravo lietuvių kalba. Į klausimą, ar suprato 2019 m. rugsėjo 17 d. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą turinį, kuriame yra jos parašas, atsakė, jog suprato, kad tai įspėjimas dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, tik nesuprato, kad gali būti už tai nubausta net laisvės atėmimo bausme, kad tai sukelia teistumą. Galvojo, kad tiesiog jai bus išrašyta bauda. Tyrėja jai nerodė straipsnio turinio ir nevisiškai išaiškino visas numatytas bausmes. Ji pasakė tyrėjai, kad ši parašytų, jog nieko nebuvo, kad jokio smurto nebuvo, fizinio skausmo nejautė. Sakė viską tam, kad vyrui šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, kad jis galėtų išvykti dirbti į užsienį. Apklausa buvo atliekama tokiu būdu, kad tyrėja jai užduodavo klausimą, ji atsakydavo. Sakė, kad jai jokio skausmo nesukėlė, psichologinio smurto nebuvo. Tyrėja pasakė, kad reikia paaiškinti, kodėl ji kvietė policiją, jeigu nieko nebuvo. Į klausimą, kas suformulavo sakinį, užfiksuotą protokole: „Iškviesdama policijos pareigūnus norėjau pagąsdinti vyrą?“ atsakė, jog nepamena. Ji pasirašė nurodytą apklausos protokolą tam, kad būtų nuimti įtarimai jos vyrui. Į klausimą, ar viena iš sankcijoje BK 236 straipsnyje numatytų bausmių rūšių jai buvo nurodyta ir ji su tokia bausme ji 2019 m. rugsėjo 17 d. duodama parodymus sutiko, atsakė, kad taip, jai buvo nurodyta, kad gaus baudą, tik jai nesakė, kokio dydžio bus ta bauda, kad bus teistumas. Ji negalvojo, kad bauda bus tokia didelė (augina 3 vaikus, gauna per mėnesį viso apie 850 eurų pajamų). Ankstesnės apklausos metu davė kitokius parodymus, nes kaip jau minėjo, jos pagrindinis tikslas buvo tas, kad jos vyro atžvilgiu būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes dėl jo jis būtų praradęs darbą, o šeima – finansinį palaikymą iš jo pusės (b. l. 49-51, 54, 58, 61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. pas ją atvyko nukentėjusioji J. T., kuri buvo apklausta, jai prieš apklausą buvo išaiškintos teisės bei duota pasirašyti teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą, o 2019 m. rugsėjo 17 d. J. T. buvo įteiktas pasirašytinai įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtiną nusikaltimą, vėliau J. T. buvo apklausta. 2019 m. rugsėjo 17 d., 10 val. ryte sulaukė J. T. skambučio, nukentėjusioji pasakė, kad nors nebuvo iš anksto susitarusios dėl jos atvykimo, šiuo metu ji laukia (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus papildomą J. T. apklausą, ši pasakė, kad nori atsiimti pareiškimą. Į šį J. T. prašymą atsakė, kad baudžiamojo proceso kodekse nėra numatyta galimybė nukentėjusiajam baudžiamojo proceso metu atsiimti pareiškimą ir dėl to nutraukti baudžiamąjį procesą, todėl ji tokios teisės neturi. Po jos atsakymo J. T. pradėjo pasakoti, kad su vyru konfliktuoja seniai, ruošiasi skyrybų procesui ir kad 2019 m. rugsėjo 14 d. tarp jų su vyru T. T. įvyko žodinis konfliktas dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio. J. T. pasakė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. fizinio skausmo nepatyrė, taip pat paminėjo, kad būtent todėl ji nesikreipė į VTMT dėl jai paskirtos užduoties atlikti kūno tyrimą, siekiant nustatyti patirtus sužalojimus. Iškart po minėtų J. T. teiginių, įspėjo ją dėl atsakomybės už melagingą įskundimą pagal BK 236 straipsnį. Įspėjimo dėl melagingo įskundimo protokole J. T. pasirašė, jai buvo išaiškintos jos teisės, pareigos, supažindino ją su galimomis bausmės rūšimis, paklausė, ar viskas aišku ir nekyla klausimų. J. T. patikino, kad viskas aišku, po ko apklausa buvo baigta (b. l. 32, 34).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39670-19 rašytiniai duomenys: policijos registro išrašas, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, 2019 m. rugsėjo 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2019 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas, 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolai, 2019 m. rugsėjo 17 d. įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas (b. l. 7-22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai, kurie nėra svarbūs, neturi reikšmės, tokiu pagrindu negali būti. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už juos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-557/2010).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. T. ikiteisminio tyrimo metu būdama pasirašytinai įspėta už melagingų parodymų davimą ir apklausiama davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. įvykio metu fizinis smurtas nebuvo naudojamas, su vyru konfliktavo tik žodžiu, fizinio skausmo nepatyrė, iškviesdama policijos pareigūnus norėjo pagąsdinti vyrą.

Nors kaltinamoji J. T. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, kai jau buvo pareikštas įtarimas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, o ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jos kaltė yra įrodyta.

Visų pirma, pažymėtina, kad nors kaltinamoji neigė savo kaltę, iš jos parodymų turinio matyti, kad ji iš esmės neginčija to, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 17 d. davė melagingus parodymus. Tačiau kaltinamoji J. T. teigė, kad galvojo, jog bus kažkokia bauda ir ta byla bus „uždaryta“, vyras išvažiuos, jie išsiskirs ir viskas. Jai svarbiausia buvo, kad vyras išvažiuotų, kad neprarastų darbo, nes ji ir vaikai liktų lauke. Jai niekas nepasakė, nepaaiškino, kad jeigu ji tuo metu nepakeis savo parodymų, jos vyras vis tiek galėtų išvykti į užsienį ir neprarastų darbo.

Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji J. T. ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo vertėjo paslaugomis, nenurodė, jog jai reikalingas atstovas, ne vieną kartą pasirašė teisių išaiškinimo protokolus. Tai atitinka liudytojų tyrėjų G. K. ir A. M. parodymus. G. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad J. T. savo iniciatyva atvyko pakeisti parodymus. Ji davė pasirašyti įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. J. T. jos klausė, kas gali būti, ji J. T. paskaitė, kas numatyta sankcijoje, ir pasakė, kad nesprendžia dėl bausmės rūšies ir jos dydžio. Ji davė pasirašyti ir įspėjimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Ji nesakė J. T., kad reikia pakeisti parodymus ir už tai nieko nebus. Bendravo lietuvių kalba, rusiškai ji nemoka. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, labai maloniai bendravo, viskas vyko sklandžiai. J. T. skaitė teisių išaiškinimo protokolą. Ji nevertė J. T. duoti parodymų, asmuo pats atėjo ir pasakojo kitaip nei aną dieną. Tokie liudytojos G. K. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 32, 34). A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. T. apklausos skyrėsi tuo, kad ji su viskuo sutikdavo iki tol, kol sužinojo baudos dydį. Tuomet pasisamdė advokatą ir pradėjo nesutarimai, pradėjo ją ir kolegę G. viskuo kaltinti. Su J. T. bendravo lietuviškai, rusų kalbą moka. J. T. teisės buvo aiškinamos visą laiką, visos teisės buvo išaiškintos. Įtarimas nebuvo suformuluotas iki kol, nebuvo apklausta įtariamoji, nes reikėjo išklausyti ir jos poziciją. Ji nežino apie leidimą T. T. išvykti į užsienį. Dėl leidimo išvykti T. T. priėmimo privalo informuoti tik įtariamąjį, liudininkų neturiu teisės informuoti. Nežino, kada T. T. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nėra priežasčių, kodėl norėtų apkalbėti kaltinamąją. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų tyrėjų, ikiteisminio tyrimo metu atlikusių procesinius veiksmus, teisėtumu.

Taip pat pastebėtina, jog kaltinamoji J. T. ne pirmą kartą kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos sutuoktinio T. T. atžvilgiu, nes ankstesnis ikiteisminis tyrimas baigėsi jos ir T. T. susitaikymu (b. l. 113-114). Pati J. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad savo kaltę ji įžvelgia, jos kaltė yra, jog vieną kartą pasakė vienaip, o kitą kartą jau kitaip, kad pakeitė savo parodymus. Taigi, J. T. iš esmės suvokė savo procesinę padėtį bei tai, kad atsiimti pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra galima, taip pat suvokė ir savo pareigą duoti teisingus bei nemelagingus parodymus.

Be kita ko, pažymėtina, kad apklaustų liudytojų tyrėjų G. K. ir A. M. parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, byloje nenustatytas joks šių liudytojų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, tokių aplinkybių nenurodė ir pati J. T. Be to, byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. į Vilniaus miesto 2 PK duoti parodymų J. T. atvyko savo iniciatyva.

Aptartų įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę bei akivaizdžiai rodo, kad J. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39670-19 dėl smurto artimoje aplinkoje metu, apklausiama kaip nukentėjusioji, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2019 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 10.06 val. iki 10.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), papildomos apklausos metu tyrėjai G. K. davė melagingus parodymus, prieštaraujančius anksčiau minėtoje byloje jos duotiems parodymams, nurodydama, jog iš tiesų 2019 m. rugsėjo 14 d. įvykio metu fizinis smurtas nebuvo naudojamas, su vyru konfliktavo tik žodžiu, fizinio skausmo nepatyrė, iškviesdama policijos pareigūnus norėjo pagąsdinti vyrą. J. T. veiksmai proceso metu byloje nustatytų aplinkybių kontekste rodo, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente bei panaudota byloje.

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2019 m. rugsėjo 17 d. J. T. apklausos protokolo matyti, kad ji, kaip nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime, buvo apklausta nepažeidžiant BPK 183 nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos, jai buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojos teisės ir pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat ji buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. J. T. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų, jos pasirašytas. Tai, kad J. T. buvo išaiškintos, jos kaip nukentėjusiosios, teisės ir pareigos ir jį įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ji patvirtino savo parašu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad J. T. veikė tiesiogine tyčia. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog šie melagingi parodymai yra apie esmines, reikšmingas aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39670-19, o tai reiškia, jog yra pagrindas J. T. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti.

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais yra patikimai nustatyta, jog J. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39670-19 dėl smurto artimoje aplinkoje metu, apklausiama kaip nukentėjusioji, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2019 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 10.06 val. iki 10.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), papildomos apklausos metu tyrėjai G. K. davė melagingus parodymus.

Nors kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamoji J. T. buvo verčiama duoti parodymus prieš save, su šiais argumentais sutikti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. T. ikiteisminiame tyrime buvo apklausiama 2019 m. rugsėjo 14 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 17 d. Papildomos apklausos metu 2019 m. rugsėjo 17 d. apklausiant J. T. kaip nukentėjusiąją nebuvo jokio įstatyminio pagrindo įspėti ją dėl to, kad ji negali neduoti parodymų prieš save, nes šios apklausos metu ji davė parodymus ne apie savo, o jos sutuoktinio T. T. veiksmus šio asmens atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, pastebėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir tyrimą kontroliuojančiai prokurorei iš karto nebuvo aišku, ar J. T. galimai duoda melagingus parodymus ar galimai melagingai įskundė nekaltą asmenį ar pranešė apie žinomą nebūtą nusikaltimą, nes ikiteisminis tyrimas iš pradžių buvo atliekamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir tik vėliau J. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Teismo vertinimu, kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai – tai nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, kurie yra ypatingai svarbūs šioje baudžiamojoje byloje. Paprastai melagingi parodymai duodami siekiant sukliudyti nustatyti tiesą byloje. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad J. T., duodama melagingus parodymus, siekė ne sukliudyti nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime, tačiau stengėsi išsaugoti savo sutuoktiniui darbo vietą bei bendras šeimos pajamas. Teismas, įvertinęs J. T. padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, pažeidimo laipsnį, duotus parodymus kaip nusikaltimo dalyką, nusikaltimo padarymo būdą ir laiką, tyčios turinį ir jos kryptingumą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat kitus padarytos nusikalstamos veikos požymius pripažįsta, kad kaltinamosios padaryta veika nors ir formaliai atitinka minėto nusikaltimo sudėtį, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Pagal BK 37 straipsnį, asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiškia konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jeigu veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitokiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Įvertinęs tiek veikos objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, teismas pripažįsta, kad J. T. padaryta veika yra mažareikšmė, todėl mato pagrindą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį. Kaip jau minėta, teismo pripažinta įrodyta J. T. veika turi visus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Melagingus parodymus, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą ir norėdama tai veikti, ji davė tyčia, siekdama sudaryti sąlygas savo sutuoktiniui T. T. išvykti į užsienį dirbti. J. T. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus, juo nebuvo siekiama sukelti kokių nors sunkių pasekmių, padaryti didelės žalos. Pažymėtina, kad tokiais savo melagingais parodymais J. T. siekė ne sukliudyti nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime, tačiau išvengti to, kad jos sutuoktinis praras darbą, o jų šeima – pajamas. Taigi, nustačius, kad dėl J. T. padarytos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadaryta, galima kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu.

Visgi, akcentuotina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. T. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, jai nekyla teistumas ir su tuo susiję padariniai, neskiriama jokia bausmė, teismo vertinimu, tikslinga skirti kaltinamajai BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant nežymiai didesnį už minimalų. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas J. T. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.

J. T. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmenos, laikomos voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. T. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

J. T. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmenas, laikomos voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.