Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 9 punktą, 149 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 9 punktą laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams;

- pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtosios pagal BK BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 2 p., 9 p., 149 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. paskirta bausme ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 9 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2008-10-16) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2008-10-08) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 9 punktą laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 2 d. (2008-10-16), 135 str. 2 d. 2, 9 p., subendrintos apėmimo būdu ir M. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d.,4 d. subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su pagal BK 180 str. 2 d. (2008-10-08) paskirta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. M. ir M. G. solidariai priteista 315 Lt (trys šimtai penkiolika litų) K. Z. turtinei žalai atlyginti.

Iš M. G. priteista 665 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt penki litai) K. Z. turtinei žalai atlyginti.

Iš G. M. ir M. G. solidariai priteista 12324,40 Lt (dvylika tūkstančių trys šimtai dvidešimt keturi litai keturiasdešimt centų) Valstybinės ligonių kasos K. Z. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2008 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiosios K. Z. pinigus, išlaužęs jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukines duris ir įsibrovęs į buto vidų, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, t. y. papjauti, reikalavo iš senyvo amžiaus (85 metų) K. Z., gim. (duomenys neskelbtini) pinigų – 100 Lt, tokiu būdu pagrobė iš K. Z. 630 Lt ir moterišką švarkelį 35 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. Z. iš viso 665 Lt turtinę žalą.

Be to, G. M. ir M. G. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą, dėl savanaudiškų paskatų, sunkiai sutrikdė sveikatą ir apiplėšė bejėgiškos būklės žmogui, t. y. 2008 m. spalio 16 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų, dėl savanaudiškų paskatų ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiosios K. Z. pinigus, pasinaudodami K. Z. bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus (85 metai), G. M. koja išspyrus, o M. G. pastūmus K. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukines duris, abu įsibrovė į buto vidų, kur grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu, t. y. G. M. laikant K. Z. ranka užspaudus jos burną, kad ji nešauktų, o tuo metu M. G. bute ieškant pinigų, G. M. grasino K. Z. prie kaklo pridėjęs peilį bei tuo peiliu pjaustė pagalves, siekdamas parodyti nukentėjusiajai, kad nedavus jiems pinigų, šiai gali bet kas nutikti, ir taip sukūręs bauginančią situaciją reikalavo iš K. Z. atiduoti pinigus, suėmęs ją už rankos, nuvedė į kitą kambarį, kad ji parodytų, kur yra pinigai, tačiau tame kambaryje pinigų neradus, keliu sudavė K. Z. į krūtinės sritį, po ko M. G. kartu su G. M. sudavė K. Z. nemažiau 6 kartus į pakaušį, ne mažiau 3 kartus į veidą, 1 kartą į kairį petį, 1 kartą į kairę ausį ir 1 kartą į kairę plaštaką, kuri nuo suduotų smūgių nukrito ant grindų ir liko gulėti, tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai K. Z. galvos smegenų sumušimą, kraujo susikaupimą po kietuoju dangalu dešinėje pusėje, galvos sumušimą, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas kairiame petyje, kairėje ausyje, kairėje plaštakoje, t. y. nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, tokiu būdu, dėl savanaudiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bejėgiškos būklės nukentėjusiajai K. Z., ją apiplėšė, pagrobdami žiūronus 50 Lt vertės, radijo imtuvą „Sanitec Japan ST-8600" 50 Lt vertės, dekoratyvinę taurę 40 Lt vertės, vyno butelį 8 Lt vertės, pinigus – 228,85 Lt, iš viso padarydami nukentėjusiajai K. Z. 376,85 Lt turtinę žalą.

Be to, G. M. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. M. G. kitame buto kambaryje toliau ieškant pinigų, pasinaudodamas nukentėjusiosios K. Z. bejėgiška būkle dėl panaudoto fizinio smurto ir jos amžiaus, apvertė K. Z. ant nugaros, pakėlė jos naktinius marškinėlius iki pusės, pats nusimovė kelnės, praskėtė jos kojas ir atsiklaupęs įvedė savo lytinį organą į K. Z. makštį, ir prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, ir ją išžagino.

Be to, G. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino išžaginti žmogų, t. y. 2008 m. iš spalio 16 į 17 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo dar kartą į K. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas prieš tai kartu su kaltinamuoju M. G. tame bute dėl savanaudiškų paskatų padarę sunkų sveikatos sutrikdymą bejėgiškos būklės nukentėjusiajai K. Z. ir ją apiplėšę, o jis išžaginęs ir palikę ją dėl padaryto sužalojimo gulėti ant grindų, paėmė K. Z. ir įkėlė į lovą paguldė ant nugaros, pakėlė jai naktinius marškinėlius į viršų, nusmaukė naktinių marškinėlių petnešėles, kad matytųsi K. Z. krūtys, nusimovė pats kelnes, išskėtė jos kojas, atsiklaupė ant kelių ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios K. Z. būkle dėl panaudoto fizinio smurto ir jos amžiaus, pasikėsino įvesti savo lytinį organą į K. Z. makštį prieš jos valią, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko atlikti su nukentėjusiąja K. Z. lytinio akto dėl girtumo.

Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turėtų atsižvelgti į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi, šeimai reikalinga jo pagalba.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus pilnai juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. G. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. G. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose, 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., o M. G. – padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. ( du epizodai ) ir 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik paduotų apeliacinių skundų ribose. Kadangi G. M. neginčija faktinių bylos aplinkybių bei nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal LR BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktus bei 180 str. 2 d. ( 2008-10-16 d. epizodas ), o M. G. – dėl jo nuteisimo pagal LR BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktus, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

G. M. skunde nurodo, kad 2008-10-16 d. nukentėjusiosios K. Z. neišžagino, nors ketino tai padaryti. Anksčiau pilnai prisipažino tik todėl, kad jo atžvilgiu pareigūnai pavartojo psichologinį smurtą. Papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. M. paaiškino, kad išteisinti dėl išžaginimo jis prašo ir tuo tikslu, kad esant nuteistam pagal LR BK 149 straipsnį, sudėtinga atlikinėti bausmę pataisos namuose. Tokie nuteistojo G. M. argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Jo padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1 d. Ikiteisminio bylos tyrimo metu G. M. buvo du kartus apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui ir davė vienodus bei išsamius paaiškinimus kokiomis aplinkybėmis jis išžagino K. Z.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai G. M. atžvilgiu būtų vartoję fizinį smurtą ir tokiu būdu privertę duoti parodymus prieš save. G. M. tinkamai buvo užtikrinta teisė į gynybą ( LR BPK 51 str. ), todėl skundo argumentus dėl vertimo duoti atitinkamus parodymus, kolegija vertina kaip G. M. pasirinktą gynybinę poziciją. Analogiškus parodymus jis davė ir pirmosios instancijos teisme tiriant įrodymus, šie jo parodymai pilnai atitinka anksčiau duotus parodymus ir kitas bylos aplinkybes. G. M. parodė, kad mintis išžaginti K. Z. jam kilo tuo metu, kai plėšimo metu jis sugrįžo į kambarį ir pamatė nukentėjusiąją gulint ant grindų. Jis išskėtė K. Z. kojas, pats nusimovė kelnes, atsiklaupė ir įkišo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus bei ne mažiau kaip 10 kartų judėjo pirmyn ir atgal. Ši nusikalstama veika yra baigta, kadangi lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t.y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Būtent tokius nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiosios valią ir atliko G. M.. Kaltinime pagrįstai nurodyta, kad K. Z. buvo išžaginta pasinaudojant bejėgiška jos būkle, kadangi ji buvo senyvo amžiaus ir prieš tai, plėšimo tikslu, jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. G. M. kaltė dėl K. Z. išžaginimo grindžiama ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Liudytojai V. P. ir A. V. parodė, kad anksti rytą rado gulinčią be sąmonės K. Z. ant lovos, ji buvo nuoga, tik viršutinė kūno dalis buvo pridengta drabužiu. Palyginus šiuos parodymus su G. M. parodymais, nustatyta, kad K. Z. buvo rasta tokioje pat padėtyje, kurioje buvo palikta po antrojo G. M. apsilankymo jos bute. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad išžaginimo faktą paneigia tokios aplinkybės, kad nei nukentėjusiosios makštyje nei ant jos drabužių nebuvo rasta spermos pėdsakų. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio santykiavimo pradžios. G. M. teisme parodė, kad lytinio akto nebaigė, nes sperma nebuvo išsiliejusi, todėl logiška, kad jos pėdsakų ir nebuvo rasta nukentėjusiosios apžiūros metu.

G. M. nusikalstama veika dėl pasikėsinimo išžaginti K. Z. buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. M. parodė, kad antrą kartą į butą pas K. Z. atėjo tikslu surasti savo grotuvą ir pamatė pastarąją pusnuogę gulinčią ant lovos. Jis vėl ketino pakartotinai ją išžaginti, tuo tikslu nusimovė kelnes ir atsigulė ant K. Z., tačiau lytinio akto neatliko, nes buvo pernelyg girtas ir nesusijaudino. Teismų praktikoje laikoma, kad jei asmuo siekia padaryti išžaginimą pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsinimu gali būti laikomas nukentėjusiojo asmens pernešimas į nusikaltimo vietą, jo nurengimas ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Byloje nustatyta, kad G. M. pakėlė K. Z. nuo grindų ant lovos, pakėlė naktinius marškinius į viršų. Ta aplinkybė, kad lytinės aistros patenkinti G. M. nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nepašalina baudžiamosios atsakomybės dėl pasikėsinimo išžaginti. Pažymėtina, kad panašias K. Z. pasikėsinimo išžaginti aplinkybes, G. M. nurodė ir savo apeliaciniame skunde.

G. M. gynėjas prašo išteisinti jo ginamąjį G. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 straipsnyje ir tuo motyvu, kad nėra nukentėjusiojo asmens skundo. Šie nuteistojo ir jo gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Nukentėjusiosios K. Z., kuri dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo apsiginti savo teisių ir teisėtų interesų, nukentėjusiuoju ir įstatyminiu atstovu buvo pripažintas jos sūnus R. Z., kuris parašė pareiškimą dėl savo motinos apiplėšimo ir išžaginimo.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl K. Z. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau neigia sudavęs nukentėjusiajai smūgius, galėjusius sukelti LR BK 135 straipsnyje numatytas pasekmes. M. G. skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo medicinos specialisto išvada dėl K. Z. sužalojimo pobūdžio, kadangi jai nebuvo suduota tiek smūgių, kiek nurodyta išvadoje. G. M. tvirtina vieną kartą sudavęs nukentėjusiajai koja į petį ir vieną smūgį delnų į kairiąją veido pusę. Tiek G. M., tiek M. G. skundų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje ištirtais įrodymais, ir padarė pagrįstą išvadą, jog K. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė abu nuteistieji bendrais veiksmais – suduodami smūgius į galvą. Byloje yra nustatyta, kad K. Z. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas ir tai lėmė kraujo susikaupimą po kietuoju galvos dangalu. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad minėtą sužalojimą sukėlė suduotų smūgių į galvą ir kairę ausį visuma, konkrečiai, suduoti smūgiai į pakaušio sritį. Be to, specialisto konstatuota, kad toks sužalojimas, kuris nustatytas nukentėjusiajai, galėjo gautis nuo bet kurio smūgio į galvą. Apklaustas kaltinamuoju teisme, G. M. parodė, kad kartu su M. G. mušė K. Z. rankomis, kiek ir į kurią vietą sudavė smūgių nepamena, nes buvo tamsu, be to buvo girtas. Analogiškus parodymus G. M. ir apklaustas įtariamuoju ikiteisminio bylos tyrimo metu. Kito nuteistojo – M. G. parodymai nuo G. M. parodymų skiriasi dalyje dėl to, kas iš jų abiejų ir į kurią nukentėjusiosios kūno vietą sudavė atitinkamą kiekį smūgių. M. G. ikiteisminio bylos tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis pats K. Z. sudavė tik vieną smūgį į veidą, o G. M. – tris smūgius ranka per pakaušį. Tačiau teisme M. G. suduotų nukentėjusiajai nekonkretizavo, kaip ir G. M. parodė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo abu su G. M., kas ir kiek konkrečiai sudavė smūgių sudavė neatsimena, nes buvo tamsu. Pagal skundų turinį matyti, kad kiekvienas iš nuteistųjų, nurodydami skirtingas įvykio aplinkybes, mažindami savo suduotų smūgių skaičių ir apkalbėdami vienas kitą, siekia palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fizinį smurtą vartojo abu nuteistieji, smurto pobūdis patvirtina, kad G. M. ir M. G. veikė neapibrėžta nekonkretizuota tyčia, todėl už kilusias pasekmes jie atsako kaip bendravykdytojai.

Be to, nuteistasis M. G. dar ginčija savo padarytos veikos kvalifikavimą, nurodydamas, kad nukentėjusiajai K. Z. jis negrasino ir jos negąsdino, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip plėšimas, o kaip vagystė, pagal LR BK 178 str., atitinkamai sumažinant paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. G. patikslino, kad jis nesutinka su veikos kvalifikavimu 2008 m. spalio 08 d. epizode. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė surinktus įrodymus dėl K. Z. turto plėšimo įsibraunant į patalpą 2008 10 08 d., pakankamai išsamiai motyvavo M. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal LR BK 180 str. 2 d. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje nurodytais veikos vertinimo ir kvalifikavimo motyvais ir jų nebekartoja. M. G. kaltė padarius plėšimą nėra grindžiama išskirtinai vien tiktai nukentėjusiosios parodymais, nors ji buvo apklausta netrukus po įvykio ir davė apie įvykį pakankamai išsamius parodymus. K. Z. parodė, kad M. G. į butą įsiveržė be jos leidimo, švietė jai žibintuvėliu į veidą ir reikalavo pinigų, jų negavus, pagrasino ją „papjauti“. Šiuos K. Z. parodymus iš dalies patvirtino ir jos sūnus R. Z., kaimynė V. P.. Ta aplinkybė, kad K. Z. vėlesnių apklausų metu neprisiminė kai kurių įvykio detalių, yra pateisinama, nes nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, jai diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – rezidualinė šizofrenija su asmenybės defektu, remisijos stadijoje ir lengvu pažintinės veiklos sutrikimu, dėl ko ji tik iš dalies atkuria nusikalstamos veikos prieš ją aplinkybes.

Apeliantai G. M. ir M. G. nurodo, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, teismas nepakankamai atsižvelgė į jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertino asmenybių, nuteistojo M. G. atžvilgiu netaikė LR BK 90-91 straipsnių nuostatų, numatančių bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistųjų argumentais dėl bausmės dydžio, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas terminuotas laisvės atėmimo bausmes, nepažeidė LR BK Bendrojoje dalyje numatytus reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. Teismas pripažino vieną aplinkybę lengvinančia ir dvi aplinkybes sunkinančiomis M. G. ir G. M. atsakomybę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, pakankamai išsamiai vertino kaltininkų asmenybes. Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti bausmės rūšį, o taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. G. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., padarymą, paskirta kiek didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Atitinkamai kiek didesnės už sankcijos vidurkį, paskirtos bausmės už K. Z. išžaginimą ir pasikėsinimą ją išžaginti. Už sunkų sveikatos sutrikdymą sunkinančiomis aplinkybėmis, G. M. paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta LR BK 135 str. 2 d. sankcijos vidurkyje. Kolegijos nuomone, G. M. paskirtos bausmės nėra per griežtos, nes teismas atsižvelgė, kad yra net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena lengvinanti. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad nusikalstama veika pasižymėjo ypatingu cinizmu, nes buvo padaryta prieš senyvo amžiaus ir ligotą moterį, du nusikaltimai yra sunkūs, o vienas labai sunkus. Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas taikė G. M. atžvilgiu palankesnį bausmių bendrinimo būdą, iš pradžių jas apėmė, o po to iš dalies sudėjo. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad G. M. paskirtos bausmės savo dydžiu yra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. M. G. savo skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas laikėsi LR BK 90-91 straipsnių reikalavimų paskirdamas laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, kadangi buvo padaryti sunkūs ir vienas labai sunkus nusikaltimas. LR BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatyto kodekso straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje. Sunkiausio iš M. G. padarytų nusikaltimų, numatyto LR BK 135 str. 2 d., sankcijos ribos jam, kaip nepilnamečiui yra nuo 1 iki 10 metų laisvės atėmimo. Teismas jam paskyrė mažesnę už vidurkį, t.y. 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Už K. Z. turto plėšimą ( LR BK 180 str. 2 d., du epizodai ) teismas M. G. skyrė didesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą kaip nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kolegijos nuomone, šios bausmės nėra aiškiai per griežtos, kadangi buvo įvertinta, jog M. G., nors ir veikų padarymo metu ir buvo nepilnametis, yra charakterizuojamas itin neigiamai, anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs. Nėra pakankamo pagrindo švelninti bausmę M. G. tais motyvais, kad jis pageidauja kuo greičiau išeiti į laisvę, nes reikia padėti artimiems giminaičiams. Paskirtosios bausmės M. G. negalėjo būti subendrintos taikant vien apėmimo būdą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą ( LR BK 11 str. 5 ir 6 dalys ).

G. M. paskirtas bausmes teismas subendrino LR BK 63 straipsnyje numatytu pagrindu – esant idealiajai veikų sutapčiai, dalį bausmių subendrino apėmimo būdu, po to prie subendrintos bausmės iš dalies pridėjo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. Sutiktina su teismo pozicija, kad idealiąją sutaptį sudaro veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d. ( K. Z. turto grobimas plėšimo būdu ) ir 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose ( sunkus sveikatos sutrikdymas K. Z. dėl savanaudiškų paskatų ir bejėgiškos būklės žmogui ), todėl už šias veikas paskirtosios bausmės ir turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 149 str. 1 d. sudaro ne idealiąją, bet realiąją sutaptį su kitomis tuo metu padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl turėjo būti subendrinta, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. numatytomis taisyklėmis. Tačiau pakeisti nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra negalima, nes tokiu atveju, nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo, būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti ( LR BPK 320 str. 4 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. M. ir M. G. apeliacinius skundus atmesti.