Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-711-255/2014

Teisėja D. Jazbutienė Proceso Nr. 1-94-1-01223-2012- Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 1.1.8.; 2.4.;

2014 m. spalio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d., nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. ir nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R. Š. nukentėjusiajai Z. K. priteista 10 000 litų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš anksto su juo susitarė apgaule įgyti iš nukentėjusiosios Z. K. pinigus, 2012-12-18 11.07.54 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino į fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), esantį nukentėjusiosios bute, (duomenys neskelbtini), prisistatė jos sūnumi Juozu, pranešė melagingą žinią, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę ir reikės sumokėti už jos operaciją. Tuo įtikinęs nukentėjusiąją iš pastarosios prašė paskolinti 10 000 litų ir šiai sutikus paskolinti tą pačią dieną R. Š. nuvyko į nukentėjusiosios Z. K. namus, prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu ir iš nukentėjusiosios Z. K. paėmė 10 000 litų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas J. Koreckis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, teigia, kad yra pasiruošęs sumokėti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą. Kadangi nusikalstamos veikos kvalifikacija ir esminės bylos aplinkybės neginčijamos, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas.

BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad norint taikyti šį straipsnį, esminis reikalavimas yra tai, kad nagrinėjant bylą teisme turi būti taikomas pagreitintas procesas arba sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi, nors R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, ši byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Todėl šiuo atveju R. Š. baudžiamoji byla, kurioje priimtas skundžiamas 2014 m. gegužės 23 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis, neatitinka BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas teigia, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, dėl to mano, kad jis atitinka BK 64¹ straipsnio sąlygas. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamasis ištyrus įrodymus pakeitė savo parodymus ir pripažino kaltę, tačiau nenurodė nusikaltimo bendrininkų, tai rodo, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo ir jo prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas tinkamu prisipažinimu.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 186, 189), pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir pirmojo teismo posėdžio metu paskelbus kaltinamąjį aktą R. Š. savo kaltės taip pat nepripažino, pateikė savo įvykių versiją, nurodė naujus liudytojus, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20–21). 2014 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu apklausus liudytoją A. U. ir ištyrus įrodymus, R. Š. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, parodė, kad pripažįsta paėmęs pinigus iš nukentėjusiosios ir pripažįsta jam pareikštą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 66). Iš šių duomenų matyti, kad R. Š. savo kaltę pripažino ne savo noru, o dėl surinktų byloje įrodymų jo kaltės pripažinimas neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, nes prisipažinimas padarytas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, todėl nėra ir BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes ir į BK 64¹ straipsnio aiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistajam R. Š., nes jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio metu tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažino kaltu, nesuteikia pagrindo taikyti jam BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl R. Š. kaltės, pagrįstai jam paskyrė bausmę, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.