- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- I-4404-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00608-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
2019 m. birželio 18 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - ir atsakovės atstovas, LAVL, ligoninė), priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų LAVL veiksmų (b. l. 1). Skunde bei atsikirtime (b. l. 19) pareiškėjas nurodė, kad išvykimo iš LAVL metu (2019-01-04, 2019-01-23 ir 2019-02-22) LAVL administracija vėlavo pervesti pareiškėjo asmenines lėšas į jo sąskaitą. Dėl to pareiškėjas negalėjo tam tikrą laiką apsipirkti, įsigyti higienos priemonių, maisto, vitaminų. Visa tai sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kuriuos jis vertina 1000 Eur suma ir prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo (b. l. 6-8). Nurodė, kad pagal LAVL direktoriaus 2012-10-12 įsakymu Nr. V-179 patvirtintą Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos aprašą, nuteistiesiems išvykstant iš ligoninės, jų asmeninės lėšos į išvykimo vietą pervedamos per tris darbo dienas. LAVL teigė, kad pareiškėjo lėšas vėlavo pervesti tris kartus – 2019-01-04 – vieną darbo dieną, 2019-01-23 – šešias darbo dienas, o 2019-02-22 – vieną darbo dieną. Lėšų pervedimas buvo sutrikęs ne dėl LAVL darbuotojų kaltės, o dėl atsiskaitomųjų sąskaitų arešto. Atsakovės atstovo nuomone, pažeidimas buvo trumpalaikis, nežymus, be to, pareiškėjas savo patirtą žalą apibūdino tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais, nepateikė jokių žalos atsiradimo įrodymų, todėl skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl LAVL galimai neteisėtų veiksmų.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl LAVL vėlavimo pervesti pareiškėjui jo asmenines lėšas išvykstant iš ligoninės.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnis ir 112 straipsnio 5 dalis, kuriuose numatyta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje naudotis asmeninėje sąskaitoje turimais pinigais, t. y. parduotuvėje įsigyti maisto, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. LAVL laikomų nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitą detaliai reglamentuoja LAVL direktoriaus 2012-10-12 įsakymu Nr. V-179 patvirtintas Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 19 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie išvyksta į kitas įstaigas ir turi asmeninėje sąskaitoje pinigų, pinigai persiunčiami į jų išvykimo vietą per tris darbo dienas (b. l. 14).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad LAVL, pareiškėjui išvykstant iš ligoninės, tris kartus asmenines lėšas pervedė vėliau, nei per tris darbo dienas, taigi, pažeidžiant Aprašo reikalavimus. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta (b. l. 7-11, 23), kad pareiškėjui išvykus iš LAVL 2019-01-04, pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti 2019-01-11, taigi, Aprašo 19 punkte numatytas terminas buvo viršytas 1 diena. Po pareiškėjo išvykimo iš ligoninės 2019-01-23, pinigai jam buvo pervesti 2019-02-06, taigi, viršijus terminą 6 dienomis. Pareiškėjui išvykus iš LAVL 2019-02-22, pinigai buvo pervesti 2019-02-28, taigi, viršijus terminą 1 diena. Atsakovės atstovo nurodomos priežastys, kad lėšų pervedimo sistema buvo sutrikusi dėl LAVL atsiskaitomųjų sąskaitų arešto, neturi įtakos vertinant pareiškėjo teisių pažeidimą. Šiuo atveju akivaizdu ir įrodyta, kad pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis tam tikrą laikotarpį negalėjo pasinaudoti dėl pavėluoto pervedimo. Teismo vertinimu, tai galėjo sukelti jam nepatogumų. Vis dėlto, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimo laikotarpiai buvo itin trumpi, be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jam realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl minėto pažeidimo. Nors skunde teigiama, kad pareiškėjas negalėjo įsigyti jo sveikatai palaikyti būtinų vitaminų, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės būtina naudoti vitaminus ir kad būtent pažeidimo laikotarpiu jis privalėjo šių vitaminų įsigyti. Nėra ir duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes sveikatai. Aplinkybes, jog negalėjo įsigyti maisto, vitaminų ir higienos priemonių, pareiškėjas dėsto abstrakčiai ir deklaratyviai, plačiau nepaaiškina, kokių būtent maisto produktų ar kitų būtiniausių reikmenų jis negalėjo įsigyti.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog negalėjo įsigyti cigarečių, nėra pakankamas didelio masto neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, kadangi cigaretės nelaikytinos neišvengiamai būtinu reikmeniu.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų teisių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas buvo trumpalaikis ir pertraukiamas, jo tiesioginis poveikis pareiškėjui sutapo su pažeidimo trukme ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas LAVL administracijos veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo K. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, vėluojant pervesti pareiškėjui jo asmenines lėšas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.