- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- I-3090-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00756-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- VĮ „Mūsų amatai“
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filialas, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti VĮ "Mūsų amatai" Marijampolės filialo 2016-03-17 raštą Nr. 11/15-2-37-A; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-15 raštą Nr. 2S-2130; 3) įpareigoti VĮ "Mūsų amatai" perskaičiuoti darbo užmokesčio nepriemoką už išdirbtą laiką (b. l. 5).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2015-07-02 dirbo Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų elektriko pareigose. Pažymėjo, kad atsakovas minėtu laikotarpiu neteisingai jam apskaičiavo darbo užmokestį, kadangi pareiškėjas dirbo iš viso 190 dienų po 8 valandas per dieną, tačiau atlyginimas jam buvo apskaičiuojamas ir išmokamas tik už 5-6 darbo valandas, dėl ko susidarė 570 darbo valandų nepriemoka. Paaiškino, kad į darbo zoną buvo išvedamas apie 7.50 val., pietų pertrauka truko 15 minučių, iš darbo zonos išeidavo 16.30-16.40 val. Darbo zonoje užsiimti pašaline veikla buvo griežtai draudžiama, už tai buvo baudžiama, nuteistųjų darbą griežtai kontroliavo darbo vadovai R. K. ir V. M.. Mano, kad jam turi būti išmokėta darbo užmokesčio nepriemoka už 570 darbo valandų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 29-32) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-04-30 įsakymu Nr. 4-52 nuo 2014-05-02 buvo priimtas į darbą I kategorijos elektriku laikininku, tačiau faktiškai šiose pareigose dirbo nuo 2014-05-19 iki 2015-07-02. Paaiškino, kad dirbančių nuteistųjų darbo apmokėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 494 ir Lietuvos Vyriausybės nutarimais „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Pagal minėto aprašo 3 punktą, valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos namų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjas buvo įdarbintas I kategorijos elektriku laikininku taikant 0,43 koeficientą. Vadovaujantis Valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-05-11 įsakymu Nr. 326 patvirtintų Bendrųjų nuteistųjų darbo tvarkos taisyklių 44 punktu, esminė darbo laiko sudedamoji dalis yra faktiškai dirbtas laikas, dėl ko laikas skirtas atvykimui į darbą, asmeninių poreikių tenkinimui, pietų pertrauka į darbo laiką neįskaitoma. Nuteistieji su darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytomis išdirbtomis valandomis supažindinami pasirašytinai. Be to, kiekvieno mėnesio 1-5 dienomis cechų skelbimų lentose iškabinamas nuteistųjų brigados tabelis, kuriame matomas valandinis įkainis, darbo dienos, valandos ir apskaičiuotas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nereiškė pretenzijų dėl šių duomenų neatitikimo iki konflikto su nauju darbo vadovu R. K., kai buvo užtiktas darbo vietoje nedirbantis. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo atliktų skaičiavimų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Bendrųjų nuteistųjų darbo tvarkos taisyklių 52-53 punktus, pietų pertrauka yra pusės valandos trukmės. Pareiškėjui nepateikus objektyvių įrodymų, kad įmonė netinkamai apskaičiavo darbo užmokestį, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo 2016-03-17 rašto Nr. 11/15-2-37-A bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-15 rašto Nr. 2S-2130 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais aktais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti jam darbo užmokestį už išdirbtą laiką. Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2015-07-02 atlyginimas jam buvo skaičiuojamas ir išmokamas tik už 5 darbo valandas, nors jis faktiškai dirbo po 8 valandas per dieną, iš viso 190 dienų per ginčo laikotarpį.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-10-16 nutarimu Nr. 938 Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų buvo reorganizuota į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir Valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-04-30 įsakymu Nr. 4-52 nuo 2014-05-02 buvo paskirtas dirbti I kategorijos elektriku laikininku (b. l. 33). Iš atsakovo į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas Valstybinės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų dirbo nuo 2014-05-19 iki 2015-07-02 penkias dienas per savaitę po 3-6 valandas (b. l. 51-64). Pareiškėjas nesutikdamas su jam apskaičiuojamu ir išmokamu darbo užmokesčiu pateikė skundą Valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriui dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, tačiau pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas konstatuojant, kad atlyginimas yra apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis Bendrosiomis nuteistųjų darbo tvarkos taisyklėmis, pagal kurias, esminė darbo laiko dalis yra faktiškai išdirbtas laikas, į išdirbtą laiką neįskaitant laiko, skirto atvykimui į darbą, pietų pertraukoms, asmeninių poreikių tenkinimui (b. l. 6, 92). Pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas taip pat nebuvo patenkintas konstatuojant, kad pareiškėjas nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu jo darbo užmokestis turėtų būti perskaičiuojamas (b. l. 7).
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau ir – BVK), kuriame nustatyta, jog nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką. Pagal Aprašo 3 punktą, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Apmokėjimo aprašo 1 priedą, pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgūdžių, taikomas 0,43 koeficientas.
Pagal Nuteistųjų darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-05-11 įsakymu Nr. 326 44 punktą, Valstybės įmonėje esminė darbo laiko sudedamoji dalis yra faktiškai dirbtas laikas, atžymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Faktiškai dirbtas laikas suprantamas ne tik kaip ta darbo proceso dalis, kurią nutaustasis dirbo savo tiesioginį darbą, nurodytą įmonės administracijos, bet ir darbo laikas reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, darbo priemonėms, saugos priemonėms parengti ir sutvarkyti.
BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d.).
Pareiškėjas paaiškino, kad faktiškai jis dirbo daugiau valandų nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pažymėjo, kad darbo diena truko 8 valandas, nes į darbo zoną buvo išvedamas apie 7.50 val., pietų pertrauka truko 15 minučių, iš darbo zonos išeidavo 16.30-16.40 val.
Iš atsakovo į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo ne ilgiau kaip 6 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę (b. l. 51-64). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį, apskaičiuojamą jo pareigybei nustatytą koeficientą (0,43) dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nedirbdavo visą darbo dieną, kadangi jis ėjo į ilgalaikius pasimatymus, parduotuvę, turėjo galimybę pailsėti, o darbo užmokestis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir tabelių duomenimis, t. y. pagal faktiškai išdirbtą laiką. Atstovė pažymėjo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir tabeliai atspindi realiai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką ir yra teisingi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus dėl jo išėjimo iš darbo zonos 16.30-16.40 val., paneigia pareiškėjo 2015-08-07 paaiškinimas pataisos namų direktoriui (b. l. 88-89), iš kurio matyti, kad D. Š. 2015-07-02 buvo ilgalaikiame pasimatyme su mama. Nors pareiškėjas remdamasis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-01-02 patvirtintu Nuteistųjų maitinimo grafiku tvirtina, kad pietūs darbo zonoje truko tik 15 minučių (b. l. 8), tačiau minėtas grafikas galiojo ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas jo nevertina. Pagal Nuteistųjų darbo tvarkos taisyklių 52-53 punktus, dirbančiųjų nuteistųjų pertrauka pailsėti ir pavalgyti trunka 30 min., ji neįskaitoma į darbo laiką, todėl pareiškėjo argumentai dėl pietų pertraukos trukmės atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo 8 valandų darbo dieną. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir tabeliai teisingi, darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas pagal minėtų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (faktiškai išdirbtą laiką). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis (žiniaraščiais ir tabeliais) apie pareiškėjo darbo laiko skaičiavimus, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad realiai jis dirbo daugiau nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas nurodo, kad ant kai kurių darbo laiko apskaitos žiniaraščių yra ne jo parašai. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nuteistajam išvykus etapu, ant darbo laiko apskaitos žiniaraščių pasirašo darbo vadovas. Minėtus argumentus patvirtina atsakovo į bylą pateikti duomenys, t. y. pareiškėjo etapų datos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai su darbų vadovų V. M. ir R. K. parašais (b. l. 30-31, 51-64). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui prašant, jam nebūtų leista susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ar tabeliais, be to, atsakovo teigimu, kiekvieno mėnesio 1-5 dienomis cechų skelbimų lentose iškabinamas nuteistųjų brigados tabelis, kuriame matomos valandos, darbo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su jo darbo laiko apskaitos duomenimis ir jo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2015-07-02 buvo netinkamai apskaičiuojamas darbo užmokestis. Atsakovas darbo užmokestį skaičiavo atsižvelgiant į jo faktiškai išdirbtą laiką, užfiksuotą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir tabeliuose. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus dėl darbo laiko apskaičiavimo ir nenustatyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) būtų neteisėti, todėl VĮ "Mūsų amatai" Marijampolės filialo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, gavęs pareiškėjo skundą, įvertinęs surinktą medžiagą, nenustatęs pagrindų VĮ "Mūsų amatai" Marijampolės filialo sprendimo panaikinimui, šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo VĮ "Mūsų amatai" Marijampolės filialo 2016-03-17 raštą Nr. 11/15-2-37-A ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016-04-15 raštą Nr. 2S-2130, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti darbo užmokesčio nepriemoką už išdirbtą laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.