Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-325-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1-325-927/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A., R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-325-927/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03056-2015-5
Procesinio sprendimo ategorijos:1.2.14.10,

2.3.6.4.5., 1.1.7.2.6; 1.1.8.1.13.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

VilniusVilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorams Vičeslavui Jevmenovui, Kazimierui Poplovuchinui,gynėjui advokatui A. P.,vertėjaujant Julijai Grinko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. (A.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini), (arba Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, o būtent jis:

2015 m. sausio m. 13 d. apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini), išdaužęs G. M. priklausančio gyvenamojo namo verandos 2 langų stiklus ir durų dekoratyvinį stiklą bei apipylęs benzinu verandos duris, rankoje laikydamas žiebtuvėlį pagrasino sudeginti G. M. gyvenamąjį namą, jei pastaroji neduos jam pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti, tokiu visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą turtą, t. y. G. M. priklausantį gyvenamąjį namą, pagal vidutinę rinkos vertę įvertintą 5445 Eurų vertės, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d.

A. R. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku nenorėjo padegti namo. Jis norėjo susideginti pats. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėja užrašė kitaip – nežino. Jis apipylė benzinu save, o ne namo duris (b. l. 151).

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jie keitėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-13 (b. l. 59-60) jis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad apie 6 metus gyvena kartu su sugyventine G. M.. Sodo namelis, kuriame jie gyvena, nuosavybės teise priklauso G. M.. Jų tarpusavio santykiai yra prasti, nes G. piktnaudžiauja alkoholiu, dėl šios priežasties nuolat kyla konfliktai. 2015-01-12 jis gavo pašalpą, abu buvo Vilniuje, o vakare grįžo namo. Jis nusipirko 200 g degtinės sau ir 3 litro talpos ir 7,5 procentų stiprumo butelius alaus G.. Kartu išgėrė alkoholį. Dėl ko kilo tarp jų konfliktas nepamena, nes išgėrus jam dingsta atmintis. Galimai susipyko, nes jis pasigedo 40 Eur. Pradėjo reikalauti, kad G. atiduotų pinigus. Namelyje buvo laikomas 5 litrų plastmasinis bakelis su benzinu, skirtas benzininiam pjūklui. Matomai, jis paėmęs būtent šį bakelį su benzinu ir apipylė namo duris. Savo veiksmus prastai beatsimena. Galimai taip pasielgė iš pykčio konflikto metu. Atsimena, kad grasino padegti, tačiau realiai to nebandė daryti. Mano, kad nebūtų to padaręs, nes pats name gyvena, norėjo tik pagrasinti. Vėliau atvyko policija. Prieš tai dar išdaužė verandos langus, nes supyko ant sugyventinės, kadangi ji kaskart kviečia policiją.

Apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-20 (b. l. 65) jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis norėjo pats susideginti ir benziną pylė ant savęs. Kodėl taip pasielgė nežino, jam ,,užstrigo“ galvoje, todėl nepamena. Įvykio metu sugyventinė skambino į policiją, todėl, kad jis išdaužė verandos langus. Jis supyko, nes sugyventinė dažnai kviečia policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-13 protokolas tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjo adv. A. P. perskaitytas ir pasirašytas. Jokių pastabų dėl jų neteisingumo, ar kad kaltinamajam būtų padarytas poveikis byloje nebuvo pareikšta. Ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinamojo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią, vėlesni parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo pakeisti siekiant išvengti atsakomybės, todėl jo pirmus parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas pripažįsta turinčiais įrodomąją galią ir vadovaujasi jais priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios G. M. pareiškimu Vilniaus rajono PK (b. l. 5), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42-43) ir paaiškinimu teisme, kad įvykio dieną ji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Tą dieną jis buvo gavęs pašalpą. Po to ją apkaltino dėl dalies pinigų dingimo. Jie susipyko. Jis buvo išgėręs ir piktas. Sakė, kad sudegins namus. Todėl ji iškvietė policiją. Kaltinamojo šlapio nuo benzino nematė. Jis aplaistė benzinu laiptus ir duris, laikė rankoje žiebtuvėlį ir norėjo padegti verandą, benzinas buvo išpiltas, nes jautėsi jo kvapas. Kai jį pylė, nematė, nes buvo išbėgusi į lauką. Jis stovėjo tarpduryje ir sakė, kad padegs, rodė į grindis. Ji policijos laukė lauke. Kaltinamasis ne visada prisimena, kas įvykdavo. Vartoja vaistus, jam būna galvos aptemimai, priepuoliai (b. l. 151-152);

-liudytojo V. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45-46) ir teisme, kad atvykęs pagal pranešimą į įvykio vietą kalbėjosi su G. M., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis nori padegti namus. Įėjus į namelį jautėsi benzino kvapas, matė, kad langai išdaužti. Taip būna po kiekvienos pašalpos gavimo (b. l. 152);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta –sodo namelis Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo durų į verandą esantis langas yra dviejų dalių, apatinė dalis yra išdaužta, po langu ant žemės mėtosi stiklo šukės. Įėjus į sodo namo vidų prie fotelio ant kiliminės dangos yra dėmė, skleidžianti stiprų kvapą, panašų į benzino. Prie lango yra dujų balionas, viryklė. Sodo namelyje jaučiamas stiprus, panašus į benzino, kvapas. Apžiūros metu buvo paimta 5 litrų talpos plastikinis bakelis su galimai degios medžiagos likučiais (b. l. 2, 9-16);

-garso įrašo suvestine, kuriuo užfiksuota, kad 2015-01-13 laikotarpyje nuo 01.58 val. iki 02.52 val. dėl įvykio Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini), buvo skambinta 9 kartus ir moteris pranešė, kad jos namą nori padegti sugyventinis, nes apipylė namą benzinu (b. l. 23-25);

-specialisto išvada Nr. 11-153(15), kurioje konstatuota, kad tyrimui pateiktame plastikiniame bakelyje rasta ypač degaus skysčio – benzino likučių (b. l. 30-31);

-asmens blaivumo testo rezultatu, kuriuo užfiksuota, kad A. R. 2015-01-13 3.48 val. užfiksuotas 1.73 promilės girtumas (b. l. 48).

Pažymėtina, kad visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių sveikatai ir gyvybei, gamtai ir kt.

Lietuvos A. T. kolegija 2001 m. spalio 16 d. kasacinės bylos Nr. 2K-780/2001 nutartyje pažymėjo, kad „turto sunaikinimas ar sužalojimas gali būti padaromas įvairiais būdais, ir požymiai, apibūdinantys veikimo būdą, yra vertinamojo pobūdžio, bei kiekvienoje byloje turi būti nustatomi bei vertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes. LR BK 187 str. 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai duoda pagrindo teigti, kad, be pagrindinio tokio nusikaltimo objekto – nuosavybės, šio nusikaltimo objektas gali būti ir visuomenės saugumas, žmogaus, kurio nuosavybė sužalojama arba sunaikinama, ar ir kitų žmonių gyvybė bei sveikata ir pan. Baudžiamosios teisės literatūroje nurodoma, kad visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukeldamas visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai. Turto sunaikinimo būdo visuotinis pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jo padarymo vietos, įvykio situacijos ir kitų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. R. būdamas girtas apipylė benzinu verandos duris ir rankoje laikydamas žiebtuvėlį grasino sudeginti namą. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad patekus į namą jautėsi stiprus benzino kvapas, o namo viduje buvo viryklė ir dujų balionas. Šios aplinkybės įrodytos ne tik nukentėjusiosios G. M. paaiškinimu teisme, kad kaltinamasis aplaistė benzinu namo laiptus ir duris, bei, laikydamas rankoje žiebtuvėlį, grasino padegti verandą, bet ir liudytojo V. K. paaiškinimu, kad atvykęs pagal pranešimą į įvykio vietą jautė benzino kvapą name, o nukentėjusioji jam pasakė, kad jos sugyventinis nori padegti namus. Nors kaltinamasis neigė turėjęs tyčią padegti namą, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po sulaikymo, prisipažino, kad buvo labai supykęs ant sugyventinės G. M. ir nors dėl neblaivumo nepamena visų įvykio aplinkybių, bet, matyt, buvo paėmęs bakelį su benzinu ir apipylė namo duris. Atsimena, kad grasino padegti. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad name, šalia kurio yra kiti gyvenamieji namai, buvo išpilta stipriai degi medžiaga ir be to namo viduje buvo dujų balionas, t. y. name buvo degios ir galinčios sukelti sprogimą medžiagos - dujų. Išpiltas benzinas name ir padegtas galėjo sukelti sprogimą ir ne tik viso namo užsidegimą, bet ir kitų šalia esančių namų gaisrus bei juose buvusių žmonių sužalojimus. Tokiais veiksmais kaltinamasis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik nukentėjusiosios G. M. turtui ir jos sveikatai bei gyvybei bet ir kitų, kaimynystėje gyvenančių asmenų gyvybei bei sveikatai. Todėl šiuo atveju, toks turto sužalojimo būdas, teismo pripažintinas visuotinai pavojingu ir laikytina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), jos stadiją (pasikėsinimas), padarymo aplinkybes, kaltės formą - tiesioginę tyčią, į tai, kad jokia žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta ir nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, pensininkas, baustas administracine tvarka, neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių, bei vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str., jam skirtina arešto bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – CD - R diskas su suvestinės įrašu, paliktinas prie bylos (BPK 94 str. 3 d. 3 p.), o 5 l talpos bakelis – sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 136,07 eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, priteisimo. (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti nemokančio proceso kalbos (vėliau buvo suimtas) kaltinamojo teisę į gynybą, privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirtas advokatas A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o kaltinamasis prašymo užtikrinti jo interesus atstovaujančio gynėjo dalyvavimą nagrinėjant jo bylą pateikęs nebuvo, taip pat atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014), Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

nusprendė:

A. (A.) R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. ir nuteisti jį 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-01-13 iki 2015-01-14 bei 2015-10-16 iki 2015-11-18 ir laikyti jį atlikusiu arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti paskelbus nuosprendį ir kaltinamąjį nedelsiant paleisti posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – CD - R diską su suvestinės įrašu, palikti prie bylos, o 5 l talpos bakelį – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 136,07 eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė