Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1063-390/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-24
Bylos Nr.
2A-1063-390/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Raimundas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
N. A. M.
Kategorijos
  • 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1063-390/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.5;35.3.6;35.5;114.11(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 24d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,kolegijos teisėjų Raimundo Buzelio, Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei E. K. , jos atstovei adv. V. Normantienei , atsakovės atstovei adv. K.Česnauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei N. A. M. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 30 000,00 Lt skolą, 19 800,00 Lt palūkanų, palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2002 m. sausio 16 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra pasiskolinusi dalimis iš ieškovės 30 000,00 Lt su 3 proc. mėnesinėmis palūkanomis. Atsakovė skolindavosi ne didesnėmis kaip 3 000 Lt sumomis, raštiškos sutartys tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos, tačiau atsakovė yra pripažinusi tokio dydžio skolą dalyvaujant liudytojams, o taip pat, atsakovei sutinkant, yra įrašytas pokalbis dėl skolos, kuriame atsakovė pripažino skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė 30 000 Lt paskolos suteikimo atsakovei. Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 15 d. 2800 Lt, 2002 m. spalio 16 d. 2500 Lt, 2002 m. spalio 27 d. 2800 Lt, 2002 m. lapkričio 16 d. 2500 Lt, 2002 m. lapkričio 30 d. 2500 Lt, 2002 m. gruodžio 16 d. 2500 Lt, 2003 m. sausio 31 d. 2500 Lt paskolų sudarymo faktai turėjo būti įrodyti pateikiant rašytines paskolų sutartis, tačiau ieškovė pripažino, jog sutartys nebuvo rašomos. Teismas ieškinį dalyje dėl 20 900 Lt priteisimo atmetė, nes nesilaikyta sandoriui būtinos rašytinės formos. Taip pat nurodė, kad 2002 m. sausio 16 d. 1100 Lt, 2002 m. vasario 14 d. 2000 Lt, 2002 m. vasario 20 d. 2000 Lt, 2002 m. balandžio 30 d. 2000 Lt, 2002 m. gruodžio 20 d. 2000 Lt paskolų suteikimo faktą ieškovė įrodinėjo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau teismas ieškinio dalį dėl 9 100 Lt paskolos priteisimo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas iš liudytojų parodymų nenustatė, kad atsakovė pripažino ieškinyje nurodyto laikotarpio paskolų faktą ir dydį, o ieškovės pateiktą garso įrašą nelaikė leistina įrodinėjimo priemone. Atmetęs pagrindinį ieškinį, teismas atmetė ir ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodo, jog tarp šalių buvo geri tarpusavio santykiai, todėl ieškovė pasitikėdama atsakove skolino jai pinigus be raštelių. Priimdamas sprenimą teismas turėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatas, nes byloje esantys netiesioginiai rašytiniai įrodymai – reikalavimo perleidimo sutartys, taip pat liudytojų parodymai patvirtina paskolos sandorių su atsakove buvimą 67 800 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kuriais buvo patvirtinta, jog atsakovė skolą ieškovei asmeninių pokalbių metu pripažino, nevertino faktinių aplinkybių, kad patys liudytojai daug kartų važiavo pas atsakovę reikalauti grąžinti skolą ir atsakovė žadėjo atsiskaityti su ieškove, nevertino pačios atsakovės elgesio teismui paskyrus fonoskopinę ekspertizę. Apeliantė tvirtina, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo pateiktais garso įrašais, nes tai yra tinkamas įrodymas. Toks garso įrašas gautas atsakovei žinant apie jo darymą ir jai neprieštaraujant.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisiniai paskolos santykiai tarp šalių atsiranda, kada šalys susitaria dėl tokių sąlygų ( CK 6.870 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė grįsdama savo ieškinio reikalavimus atsakovei, pagrindinių paskolos sutarties sąlygų neįrodė ( CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes nustatęs turėjo pagrindą ieškovės ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovei 2002m. balandžio 27d. paskolino 2800 Lt, 2002m. rugsėjo 15d. paskolino 2800 Lt, 2002m. spalio 16d. paskolino 2500 Lt, 2002m. spalio 27d. paskolino 2800 Lt, 2002m. lapkričio 16d. paskolino 2500 Lt, 2002m. lapkričio 30d. paskolino 2500 Lt, 2002m. gruodžio 16d. paskolino 2500 Lt, 2003m. sausio 31d. paskolino 2500 Lt. Taip pat apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovei skolino pinigus 2002m. sausio 16d. - 1100 Lt, 2002m. vasario 14d. - 2000 Lt, 2002m. vasario 20d.- 2000 Lt, 2002m. balandžio 30d. - 2000 Lt, 2002m. gruodžio 20d. – 2000 Lt. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, įrodymo – garso įrašo priėmimu, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Be to, teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Kaip jau nustatė apylinkės teismas, jog ieškovė tarp šalių paskolinių santykių rašytiniais įrodymais – paskolos sutartimis neįrodinėjo, o paskolinius santykius įrodinėjo savo ir jos liudytojų parodymais. Teismas įvertinęs ieškovės liudytojų I. Z. , A. G. duotus parodymus nustatė, kad pastarieji pinigų perdavime nedalyvavo ir nematė pinigų pardavimo fakto. Teismas nurodė, kad minėti liudytojai tik lankėsi atsakovės bute, kai buvo daromas garso įrašas, tačiau liudytojų paaiškinimai nepatvirtino atsakovei suteiktų skolų fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės aiškinimai dėl skolų suteikimo aplinkybių atsakovei taip pat pakankamai neapibrėžti. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė labiau tikėtiną išvadą, kad faktai susiję su paskolų suteikimu atsakovei neegzistavo, negu egzistavo.

Įstatymas ( CPK 177 straipsnio 3 dalis) nustato, kad įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip įrodymą ieškovės pateiktą garso įrašą todėl, kad jo padarymas buvo atliktas be atsakovės žinios ir pažeidžiant įstatymą. Teisėjų kolegija su tokia teismo motyvacija nesutinka, nes ji padaryta nepakankamai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikant CPK 177 straipsnio 3 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė garso įrašu fiksavo jos ir atsakovės pokalbį bei pokalbyje dalyvavusių kitų asmenų pokalbius. Kaip matyti iš ieškovės veiksmų ieškovė įrašą siekė panaudoti kaip įrodymą viešame teismo posėdyje jos pažeidžiamoms teisėms ginti, kad būtų palankiai įrodytos reikšmingos bylos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės veiksmai buvo nukreipti į atsakovės privatumą, neliečiamumą. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes vertina, kad ieškovės veiksmai, šiuo konkrečiu atveju darant įrašą buvo galimai pateisinami ir atlikti teisėtai. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi ir išanalizavusi garso įrašą konstatuoja, kad jame faktinių duomenų ir informacijos, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus atsakovei nėra. Todėl ir priėmus garso įrašą kaip leistiną įrodymą daryti išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susidarę paskoliniai santykiai ir, kad ieškovė ieškinį įrodė negalima.

Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų taip pat nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovės priteistinos atsakovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006m. lapkričio 28d. sprendimo nekeisti.

Iš ieškovės E. K. priteisti 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atsakovei N. A. M.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Raimundas BuzelisArūnas Rudzinskas