Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-516/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
2-516/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MILGRETA“
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Arisava“
Advokatai
Marius Ramanauskas
Kategorijos
  • 119.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-516/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00767-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 119.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MILGRETA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MILGRETA“ ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1727-253/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MILGRETA“ ieškinį atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Arisava“) dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MILGRETA“ (toliau – ir ieškovas, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos vykdyto projekto „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas Šilutės rajono savivaldybėje“ įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu priimtą sprendimą neatmesti tiekėjo – UAB „Arisava“ pasiūlymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Techninės specifikacijos) ir įtraukti šio tiekėjo pasiūlymą į pasiūlymų eilę, neteisėtu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, 3 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principus, Konkurso sąlygų 59.2 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bei panaikinti šį sprendimą; 2) pripažinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos vykdyto projekto „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas Šilutės rajono savivaldybėje“ įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu priimtą sprendimą paskelbti tiekėjo – UAB „Arisava“ pateiktą pasiūlymą šio Konkurso nugalėtoju, neteisėtu ir šį sprendimą panaikinti.

Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti perkančiosios organizacijos – Šilutės rajono savivaldybės administracijos organizuojamą projekto „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas Šilutės rajono savivaldybėje“ įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu procedūrą ir uždrausti jai vykdyti tolimesnes viešojo pirkimo procedūras, įskaitant pirkimo sutarties pasirašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo ieškinį priėmė, patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. sustabdė Šilutės rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo projekto „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas Šilutės rajono savivaldybėje“ įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu procedūrą, įskaitant pirkimo sutarties pasirašymą. Be kita ko, teismas, nustatęs, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo tik 155 Lt dydžio žyminį mokestį vietoje 1 000 Lt, ir atsižvelgęs į ieškinio pobūdį, į tai, kad viešojo pirkimo procedūros turi vykti operatyviai, tokio pobūdžio byla teisme turi būti išnagrinėta per 60 dienų, vertino, jog nustatytas trūkumas gali būti ištaisytas pasiruošimo bylai nagrinėti stadijoje, ir ta pačia nutartimi įpareigojo bendrovę iki 2013 m. gruodžio 11 d. sumokėti, be sumokėtų 155 Lt, trūkstamą 845 Lt žyminio mokesčio dalį bei išaiškino, kad jei ieškovas teismo nustatytu terminu žyminio mokesčio nesumokės ir nepateiks duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Paminėta nutartimi teismas į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje taip pat įtraukė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Arisava“. Šios nutarties nuorašą teismas išsiuntė ieškovo atstovui ieškinyje jo nurodytu elektroninio pašto adresu.

Ieškovas UAB „Milgreta“ Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 11 d., nepateikė teismui duomenų, kad sumokėjo trūkstamą 845 Lt žyminio mokesčio dalį, taip pat nepateikė ir prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje.

Klaipėdos apygardos teismas, patikrinęs duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškoje ir nustatęs, kad iki 2013 m. gruodžio 17 d. bendrovė žyminio mokesčio nesumokėjo, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje teismas buvo išaiškinęs teismo įpareigojimų neįvykdymo teisines pasekmes, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo paliko nenagrinėtą bei panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. sausio 16 d. buvo gautas ieškovo prašymas, kurį teismas vertino kaip atskirąjį skundą (pavadintas kaip prašymas dėl proceso atnaujinimo (ar atskirasis skundas dėl negautų nutarčių) dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuriame jis prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti perkančiosios organizacijos – Šilutės rajono savivaldybės administracijos organizuojamą projekto „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas Šilutės rajono savivaldybėje“ įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu procedūrą ir uždrausti jai vykdyti tolimesnes viešojo pirkimo procedūras, įskaitant pirkimo sutarties pasirašymą; 2) pateikti ieškovei Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kurių jis nėra gavęs šioje byloje, pateikiant jas paštu ir papildomai išsiunčiant jas elektroniniu paštu betarpiškai pačiam ieškovui; 3) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties; 4) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ir nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti; 5) jei teismas netenkintų 3 ir 4 punktuose išdėstytų prašymų, atnaujinti teismo procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi atnaujino ieškovui UAB „MILGRETA“ praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, priėmė atskirąjį skundą ir nutarė jį su bylos medžiaga išsiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui paštu ir bendrovei elektroniniu paštu (odeta.milgreta@plius.lt) buvo išsiųstos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutarčių kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo bei neteisėtų sprendimų panaikinimo paliko nenagrinėtą ir panaikino 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatęs, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 11 d., nepateikė teismui duomenų, jog sumokėjo trūkstamą 845 Lt žyminio mokesčio dalį, taip pat nepateikė prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos duomenimis iki 2013 m. gruodžio 17 d. bendrovė nesumokėjo žyminio mokesčio, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje buvo išaiškinta teismo įpareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės, sprendė, jog ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo paliktinas nenagrinėtas bei panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „MILGRETA“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti.

Ieškovas nurodo, kad teismas be pagrindo ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes nei ieškovas, nei jo atstovas elektroniniu paštu iš Klaipėdos apygardos teismo nėra gavę nė vienos teismo nutarties, t. y. nei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d., nei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarčių. Ieškovui nebuvo žinoma, kad teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, todėl jis ir negalėjo įvykdyti šios teismo nutarties.

Atsiliepimas

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje išaiškino ieškovui, jog nustatytu terminu nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio ir teismui nepateikus apie tai duomenų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Akivaizdu, kad ieškovas netinkamai ir nerūpestingai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o tai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Kadangi ieškovas neįvykdė teismo reikalavimų, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas pagrįstai. Taip pat atsakovas mano, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir ar atnaujinti procesą šio byloje, o taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Arisava“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis asmuo teigia, kad teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, nes jis neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų reikalavimų. Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su konkrečių aplinkybių pripažinimu svarbiomis termino praleidimo paduoti atskirąjį skundą priežastimis ir šio termino atnaujinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir proceso atnaujinimu, nes šie klausimai, kaip jau pirmiau minėta, buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi, o ji nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas (dalykas) (II t., b. l. 6-7).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1727-253/2013 pagal ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinį atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis asmuo – UAB „Arisava“) dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo paliko nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio (I t., b. l. 187).

Kaip minėta, ieškovas UAB „MILGRETA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo ir už šio ieškinio padavimą sumokėjo 155 Lt (I t., b. l. 2-7, 8). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, mokamas 1 000 Lt žyminis mokestis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo mažesnį nei įstatymo leidėjas yra nustatęs žyminį mokestį už tokio pobūdžio ieškinį, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti likusią žyminio mokesčio (845 Lt) dalį (I t., b. l. 50-52). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena iš kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas ieškinys ar apeliacinis skundas apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir pan.), priešingu atveju, pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas pirmiau nurodytą trūkumą būtų ištaisęs, t. y. sumokėjęs nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 11 d., nepateikė teismui duomenų, kad sumokėjo trūkstamą 845 Lt žyminio mokesčio dalį, taip pat nepateikė prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje, žyminio mokesčio nebuvo sumokėjęs ir iki 2013 m. gruodžio 17 d., pagrįstai ieškovo UAB „MILGRETA“ ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir neteisėtų sprendimų panaikinimo paliko nenagrinėtą (CPK 178, 185, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 314 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas būtent ir skirtas užkirsti bet kokias galimybes vilkinti procesą (CPK 296 straipsnis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Kaip jau buvo anksčiau nurodyta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad teismas be pagrindo ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes nei ieškovas, nei jo atstovas elektroniniu paštu iš Klaipėdos apygardos teismo nėra gavę nė vienos teismo nutarties, t. y. nei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d., nei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarčių. Ieškovui nebuvo žinoma, kad teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, todėl jis ir negalėjo įvykdyti šios teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes juos paneigia ištirtų bylos rašytinių įrodymų visetas (CPK 178 straipsnis).

Atmesdamas šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas, visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 423¹ straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 423³ 1 dalies 11 punktą atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodyti ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria buvo nustatytas ieškovui terminas trūkumams ištaisyti – sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už paduotą ieškinį, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui ieškinyje nurodytu jo elektroninio pašto adresu: m.ramanausko@gmail.com (I t., b. l. 54, 57). Be kita ko, kaip matyti iš atskirajame skunde nurodomų argumentų ir juos pagrindžiančių motyvų, apeliantas teigė galėsiąs pateikti į bylą duomenis, jog nurodytu elektroniniu pašto adresu atstovas negavo jokių procesinių dokumentų iš Klaipėdos apygardos teismo, tačiau jokių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti byloje esančių pirmiau ištirtų rašytinių įrodymų patikimumu, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą, nei bylą apeliacine tvarka nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o taip pat nenurodė ir neįrodė, kad buvo susidariusios ypatingos ir nepašalinamos techninės kliūtys, sutrukdžiusios priimti iš teismo siunčiamus procesinius dokumentus (CPK 178 ir 314 straipsniai).

Apibendrindamas pirmiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas ir jo atstovas neabejotinai turėjo žinoti, kad už paduotą ieškinį sumokėjo ne įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ir ieškinyje privalėjo nurodyti tokį elektroninio pašto adresą, kuriuo adresatas būtų pasiekiamas ir nebūtų sudaryta jokių kliūčių priimti jam siunčiamus elektroninius (procesinius) dokumentus. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs teismui, nagrinėjančiam viešųjų pirkimų bylas, pareigos procesinius dokumentus siųsti kitu būdu, nei elektroninių ryšių galiniais įrenginiais. Kaip nurodyta pirmiau, visi procesiniai dokumentai tokio pobūdžio bylose įteikiami ne elektroninio ryšio priemonėmis tik tada, kai tam nėra techninių galimybių, o, kaip nustatyta anksčiau, byloje tokių aplinkybių ieškovas neįrodė.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad viešųjų pirkimų byloms nagrinėti nustatyti sutrumpinti terminai, civilinė byla iškelta ieškovo iniciatyva, apie prasidėjusį procesą tiek ieškovui, tiek jo atstovui buvo žinoma, jie turėjo pareigą rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu – domėtis proceso eiga, ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje buvo išaiškinta teismo įpareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės, šios nutarties nuorašas išsiųstas ieškinyje nurodytu ieškovo atstovo elektroninio pašto adresu, ieškovo interesams atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad vertinti faktines ir teisines bylos aplinkybes kitaip, nei jas ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokių faktinių ir teisinių prielaidų. Apeliacinio teismo vertinimu, tik paties ieškovo atstovo elgesys turėjo įtakos tam, kad ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o įvertinus tai, kad ieškovo atstovas yra profesionalus teisininkas, anksčiau nurodyti jo veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais ir bonus pater familias elgesio standartą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis).

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Trečiasis asmuo UAB „Arisava“ prašo priteisti patirtas bylinėjosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. prašo priteisti jam 2 412,44 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (II t., b. l. 55-56, 57-59, 91-92, 93-95).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir vertindamas šį trečiojo asmens prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

Nagrinėjamu atveju apeliantas teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, o UAB „Arisava“ – atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame pareikšti atsikirtimai, parengimą negali būti priteista didesnė nei 500 Lt suma (0,5 MMA; 0,5x1 000; nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1 000 Lt), įskaitant visus privalomuosius mokėjimus. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panašiais atvejais gali būti priteista didesnė advokato atstovavimo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011).

Tačiau, apeliacinio teismo nuomone, įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, UAB „Arisava“ atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, klausimo sudėtingumą ir apimtį, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo UAB „Arisava“ priteisti didesnes advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidas, nei nurodyta Rekomendacijose maksimali jų suma – 500 Lt. Dėl šios priežasties UAB „Arisava“ prašymas tenkintinas iš dalies ir iš apelianto priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų) (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arisava“ (j. a. k. 302892871) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MILGRETA“ (j. a. k. 144879921) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Višinskienė