Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui T. J., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. M. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2014-01-23 mirė T. J. (b.l. 8). Mirusioji testamentu turtą paliko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui (b.l. 10). Paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 17). Po T. J. mirties liko žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7)

LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali praleistą CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenustatyta kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. CPK 576 str. 1 d. nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai patvirtinantys aplinkybes praleistam terminui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Pareiškėjas nurodytas aplinkybes dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, t.y. tai, kad apie paveldimą turtą sužinojo tik 2014-06-07, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, pagrindė liudytojo parodymais, rašytiniais dokumentais (b.l. 18). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pilnai tikėtina, jog pareiškėjas dėl palikimo po T. J. mirties į notarą nesikreipė, nes apie paveldimą turtą nieko nežinojo, o apie testamentą sužinojo tik 2014-06-07. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas atidus, sąžiningas ir rūpestingas, ėmė aktyviai ginti savo teises, tučtuojau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino pratęsimo. Teismas, taip pat, konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjo, kaip testamentinio įpėdinio teisės priimti palikimą (CK 5.15 str.). Todėl pareiškėjo nurodytos priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, nes jo galimybės priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo apribota nežinojimu, ir terminas pratęstinas.

Teismo patirtos pašto išlaidos – 5,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pratęsti pareiškėjui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-01-23, mirties.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.