Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

2016 m. lapkričio 12 d. apie 23.30 val. restorano „Karčema“, esančio Plungės r., Kumžaičių k., Plungės g. 3, antro aukšto patalpoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu savo sutuoktinei R. V. tyčia sudavė vieną kartą rankos kumščiu į nugaros sritį, stumdė ją, dešine koja vieną kartą spyrė į kairės pusės žandikaulį bei, suėmęs už kaklo, du kartus stipriai jį suspaudė;

be to, jis 2017 m. sausio 26 d. apie 15.00 val. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tarpusavio konflikto metu savo sutuoktinei R. V. tyčia delnu sudavė vieną smūgį į dešinį smilkinį.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šias V. V. padarytas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju apie 2016 m. lapkričio 12 d. įvykį prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, jog tą vakarą apie 23.30 val. restorane „Karčema“, esančiame Plungės r., Kumžaičių k., Plungės g. 3, bešvenčiant žmonos R. V. giminaičio A. 60 metų jubiliejų jam kažkas atsiuntė SMS žinutę. Kai prie stalo išsitraukė telefoną, šalia sėdėjusi žmona norėjo jį iš jo rankų atimti. Kadangi telefono iš rankos nepaleido, jo žmona supyko, pradėjo kaltinti neištikimybe, todėl jiedu susibarė, po to jo žmona nubėgo laiptais aukštyn, kur buvo paruošti kambariai miegojimui. Pasijutęs nesmagiai nusekė paskui žmoną, o kai antro aukšto kambaryje jis jai papriekaištavo dėl netinkamo elgesio, jis jos vėl buvo apšauktas. Žmonai išbėgus iš kambario, paskui ją iš kambario išėjo ir jis, o kai koridoriuje pamatė ją besileidžiančią žemyn, supykęs delnu ją pastūmė į nugarą, nuo to jo žmona greitu žingsniu nubėgo laiptais, tačiau nei griuvo, nei atsitrenkė į laiptų turėklus, o būdama pirmame aukšte vėl pradėjo ant jo šaukti. Po šio įvykio žmoną ramino subėgę giminaičiai, o galiausiai ji išvyko iš šventės pas savo pusbrolį. Supranta, jog pastumdamas ją galėjo jai sukelti fizinį skausmą, tačiau jai nespyrė ir nesmaugė (b. l. 111–112, 120–122). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju apie 2017 m. sausio 26 d. įvykį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog minėtą dieną apie 15.00 val. namuose – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam su žmona R. V. begulint miegamajame kambaryje atėjęs septynmetis sūnus M. V. paprašė į akis įlašinti vaistus, dėl to iš lovos atsikėlusi žmona su sūnumi nuėjo į virtuvę. Netrukus išgirdo žmoną prašant sūnaus leisti jam įlašinti vaistus į akis, todėl, nesikeldamas iš lovos, kiek pakeltu tonu sūnui liepė leisti sulašinti vaistus, dėl to žmona pradėjo šaukti ant jo ir jie susibarė. Besibarant iš virtuvės į miegamąjį atbėgusi žmona į jį, gulintį lovoje, metė taburetę, kuri, pataikiusi jam į galvą, praskėlė viršugalvį. Po to, žmona užšokusi ant jo, pradėjo žnaibyti nagais bei kandžioti – ne mažiau kaip keturis kartus įkando į kairės rankos plaštaką, dilbį, petį bei du kartus į krūtinę, dėl to, siekdamas ją nuraminti, jai delnu smogė į veidą. Gavusi smūgį žmona nuo jo atšoko. Jis išlipo iš lovos, nusiplovė kraują, ir išėjęs iš namų automobiliu apie valandą be tikslo važinėjo po Mažeikių miestą. Jam grįžus namo, jo žmona jau buvo aprimusi. Apie 23.00 val. jie nuėjo miegoti, tačiau 2017 m. sausio 27 d. apie 2 val. juto žmoną išeinant iš namų, o ryte paskambinusi jo motina S. S. V. pranešė jo žmoną esant jos namuose. Tada apie 9–10 val. su sūnumi nuvyko į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jo žmona tebegulėjo lovoje. Pamačiusi jį žmona užsipuolė delnais daužydama jam galvą, dėl jo ją sugriebęs pasodino į lovą. Jai aprimus trise grįžo namo. Sugrįžus į namus žmona iš pradžių nerasdama savo rankinuko, po to ir vaistų, vėl pradėjo šaukti ant jo, virtuvėje suklupusi ant grindų pradėjo galvą daužyti į grindų plyteles. Susinervinęs ir iš spintelės išsitraukęs bei į maišelį susidėjęs dvi skardines alaus, susiruošė išeiti iš namų. Beinant pro klūpančią žmoną, ši suplėšė maišelį, o nuo grindų pagriebusi skardinę alaus, ją metė jam į nugarą. Išėjęs iš namų nuvyko pas mamą, kurios namuose išgėrė parduotuvėje nusipirktas dvi skardines alaus. Kai grįžo į namus, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Pripažįsta tą dieną sudavęs vieną smūgį delnu žmonai į veidą, tačiau tvirtina tai padaręs tik po to, kai ši pirmoji jam sudavė smūgį taburete, apžnaibė jį ir apkandžiojo (b. l. 120–122).

V. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2017 m. sausio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2017 m. sausio 27 d. apie 10.00 val. R. V. vyras V. V. žodinio konflikto metu vieną kartą spyrė koja, tačiau kur pataikė, nepamena, tik nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 29–33);

2017 m. sausio 27 d. įvykio vietos foto lentele, kurioje užfiksuota, jog R. V. dešinio paakio srityje matoma kraujosruva (b. l. 34–35);

2017 m. sausio 27 d. alkotesterio šaknele, iš kurios matyti, jog V. V. 2017 m. sausio 27 d. 13.22 val. nustatytas 0,91 promilių girtumas (b. l. 36);

bendra įvykio informacija, kurioje užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 14 d. R. V. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie tai, jog 2016 m. lapkričio 12 d. būnant svečiuose, jų akivaizdoje V. V. pradėjo ją šmeižti ir mušti (b. l. 48–49);

nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016 m. lapkričio 12 d. nuo 18.00 val., kartu su vyru V. V. dalyvavo jos dėdės A. N. 60 metų jubiliejuje, švenčiamame restorane „Karčema“, esančiame adresu: Plungės r., Kumžaičių k., Plungės g. 3. Nuo alkoholio apsvaigęs vyras svečių akivaizdoje ją pradėjo keikti bei įžeidinėti. Nenorėdama konfliktuoti su vyru ji ėjo į restorano antrąjį aukštą. Belipant laiptais aukštyn iš paskos pasivijęs vyras jai kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą, po to antrame aukšte stumdė, koja vieną kartą spyrė į kairįjį žandikaulį, dėl to netoliese buvusių mažamečių vaikų paprašė iškviesti pagalbą. Kol atbėgo šventėje dalyvavę giminaičiai, jis toliau ją stumdė, rankomis stipriai spaudė kaklą, o kai svečiai juos išskyrė, ji su pusbroliu G. N. išvyko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl vyro smurtavimo juto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, nes jokios smurto žymės jos kūne neišryškėjo. Vyras jos atsiprašė ir jie susitaikė (b. l. 54, 56);

nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais, jog 2017 m. sausio 26 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai su vyru begulint lovoje į kambarį atėjęs mažametis sūnus M. V. paprašė į akis sulašinti vaistus. Jiems nuėjus į virtuvę bei jai bandant sulašinti akių lašus, sūnus pradėjo niurnėti, muistytis, tai išgirdęs vyras iš miegamojo kambario subarė sūnų. Jai pasirodė, jog tėvas su sūnumi kalba pernelyg pakeltu tonu, todėl su vyru pradėjo bartis, o besibarant – kaltinti vienas kitą neištikimybe. Kai neteko kantrybės, pagriebusi taburetę nuėjo į miegamąjį ir ten ją metė į lovoje tebegulintį vyrą. Matė, jog jos mesta taburetė pataikė jam į galvą, iš kurios jam pradėjo bėgti kraujas. Dėl to jis pašoko iš lovos ir kažkurios rankos delnu sudavė stiprų smūgį į dešinį smilkinį. Kadangi skaudėjo sumušta vieta, ji vyrą apkandžiojo ir tuo judviejų smurtavimas vienas kito atžvilgiu baigėsi, nors visą likusį vakarą jiedu vienas kitam ir toliau priekaištavo. Neapsikentusi 2017 m. vasario 27 d. 2 val. ji išėjo nakvoti pas uošvę. Apie 10 val. jos parsivežti į namus atvyko vyras su sūnumi T. V.. Tuo metu ji tebebuvo supykusi, todėl vėl susibarė su vyru ir delnais jam sudavė keletą smūgių į kažkurią viršutinę kūno dalį. Po to jie trise grįžo namo, kur ji norėdama nusiraminti, pradėjo ieškoti rankinuko, kuriame buvo palikusi vaistus. Jo nerasdama, vėl pradėjo konfliktuoti su vyru, dėl to vyras pasiėmė keletą skardinių alaus ir susiruošė kažkur išeiti. Nenorėdama jo išleisti, griebė už jo nešino maišelio, į kurį jis buvo susidėjęs alaus skardines. O kai tai vyro nesustabdė, į pastarąjį paleido ant grindų iškritusią alaus skardinę, kuria pataikė jam į nugarą. Vyrui yra atleidusi ir jokių pretenzijų jam nereiškia (b. l. 65–66);

liudytojo T. V. duotais parodymais, jog 2017 m. sausio 26 d. apie 16 val. grįžęs iš mokyklos į namus pastebėjo, jog tėvai yra susipykę, be to, matė tėvui esant nežymiai sužalotą galvą, o mamai – kraujosruvą veide. Jam būnant namuose tėvai vienas kito atžvilgiu nesmurtavo, todėl nežino, dėl kokios priežasties mama naktį išėjo iš namų. 2017 m. sausio 27 d. ryte tėvas paprašė važiuoti kartu parsivežti mamos. Nuvykę pas senelę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), mamą rado tebegulinčią lovoje. Kai ši pamatė tėvą, be jokios priežasties užsipuolė jį. Galiausiai jam su tėvu pavyko mamą nuraminti, po to trise grįžo namo. Namuose mama tėvui pradėjo priekaištauti dėl paslėpto jos rankinuko, suklupusi ant grindų isteriškai šaukė, dėl to tėvas išėjo iš namų, o po 20 minučių pas juos atvyko kažkieno iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 71–72);

liudytojos S. S. V. parodymais, kuri parodė, jog 2017 m. sausio 27 d. apie 2 val. pas ją į namus atėjo pasimetusi ir drebanti marti R. V.. Ji paaiškino, jog susipyko su vyru V. V.. Marčią priėmė į namus, ryte apie tai pranešė telefonu sūnui, kuris pas ją kartu su sūnumi T. V. atvyko apie 10 val. Pamačiusi vyrą R. V. staiga pašoko iš lovos ir pradėjo pastarajam rankomis daužyti bei nagais braižyti galvą, dėl to stojo į judviejų tarpą. Kai marti kiek aprimo, sūnus su anūku ją išsivežė į namus (b. l. 74–76);

liudytojos L. K. duotais parodymais, jog 2017 m. sausio 27 d. apie 12 val. būdama namuose išgirdo tos pačios laiptinės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šaukiančią moterį bei lyg dūžtančių daiktų garsus, iš to nusprendė, kad konfliktuoja neseniai atsikraustę kaimynai, todėl apie tai pranešė paskambinusi trumpuoju pagalbos telefonu 112 (b. l. 86–87).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. V. suduodamas nukentėjusiajai R. V. vieną kartą rankos kumščiu į nugaros sritį, dešine koja vieną kartą spirdamas į kairės pusės žandikaulį, suėmęs rankomis du kartus paspausdamas kaklą, bei delnu suduodamas vieną smūgį į dešinį smilkinį, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei R. V.. Nors V. V. dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta tik iš dalies, tačiau bylos aplinkybės yra aiškios ir jo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia. Be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos foto lentele, bendra įvykio informacija bei liudytojo T. V. parodymais.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. balandžio 12 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūlomos bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo, esant galimybei, sutrumpinti viešųjų darbų laikotarpį bei įpareigojimo dirbti valandų skaičių, nes vienas išlaiko keturių asmenų šeimą ir šiuo metu yra susiradęs kitą darbą.

Skiriant bausmę V. V. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

V. V. padarė du analogiškus baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, antrą nusikalstamą veiką padarė per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 98). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas dvi veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą minimaliam, numatytam BK 46 straipsnio 2 dalyje (BK 54, 61 straipsniai).

Kadangi padarytos dvi analogiškos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už jas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog V. V. smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, taikytina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 28 d. (b. l. 125), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam V. V. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse, bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. lapkričio 12 d. padaryta veika) ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 26 d. padaryta veika) ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. V. galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į V. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 28 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, jog jis yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. V., jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. V..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.