Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato A. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja L. G. 2013 m. gegužės 7 d. nutartimis kreipėsi į Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininką, kad advokatui A. N. būtų inicijuotas drausmės bylos iškėlimas už viešą teismo ir teisėjos L. G. žeminimą dėl jos veiklos bei į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl advokato A. N. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, BK 288 straipsnyje.

2013 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti advokato A. N. skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių, kurie persiųsti Vilniaus apygardos teismui spręsti šių skundų priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos teisme skundai gauti 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti advokato A. N. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių ir nurodė grąžinti juos padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartys yra atskirtos nuo baudžiamosios bylos esmės, jos nelaikytinos procesinėmis nutartimis (procesiniais sprendimais), kurioms taikomi numatyti apskundimo terminai. Taip pat nurodyta, jog nutartyse atkreipiamas tam tikrų institucijų dėmesys į galimai padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir prašoma imtis atitinkamų priemonių.

Advokatas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. birželio 10 d. nutarimus ir, analizuodamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, nurodo, kad jos priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsnio pagrindu, be to, advokato nuomone, procesinius sprendimo elementus turintis sprendimas negali būti pavadintas kitokiu nei procesiniu dokumentu (sprendimu) ir negali būti atskirtas nuo atitinkamos baudžiamosios bylos. Taip pat pažymi, kad nutarties, kuri turi visus formalius nutarties požymius, statusas, yra negalimas ir neprognozuotinas, todėl jau vien šiuo aspektu keltinas jos teisėtumo statusas. Be to, advokatas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis šia norma ir buvo pateikti skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių. Be to, įvertinęs skundžiamų nutarčių rezoliucines dalis, advokatas teigia, kad tokiais teismo sprendimais atitinkamoms institucijoms duodami nurodymai, o ne atkreipiamas dėmesys į galimus įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus. Apelianto nuomone, 2013 m. gegužės 7 d. nutartys yra procesinės, o jų teisėtumo klausimas gali būti išsprendžiamas tik tuomet, kai aukštesnysis teismas išnagrinės dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo paduotus skundus.

Teismo posėdžio metu advokatas A. N. ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti advokato A. N. skundus, argumentuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartys yra atskirtos nuo baudžiamosios bylos esmės, jos nelaikytinos procesiniais sprendimais, kuriems taikomi numatyti apskundimo terminai, teismas taip pat nurodė, kad skundžiamose nutartyse atkreipiamas tam tikrų institucijų dėmesys į galimai padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir prašoma imtis atitinkamų priemonių.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. priimtos nutartys nepatenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų neskundžiamų nutarčių sąrašą ir yra skundžiamos BPK X dalies straipsnio tvarka. Todėl advokato A. N. skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių turėjo būti priimti, Vilniaus apygardos teismui nenustačius kitų skundų trūkumų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti nagrinėti advokato A. N. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarčių, kuriomis kreiptasi į Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininką, kad advokatui A. N. būtų inicijuotas drausmės bylos iškėlimas už viešą teismo ir teisėjos L. G. žeminimą dėl jos veiklos bei į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl advokato A. N. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 straipsnyje, BK 288 straipsnyje.

Nutartis neskundžiama.