Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Ž. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų tarnybos vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė šį pažeidimą, t. y. kad uždėtos grotos ant langų trukdė patekti dienos šviesai bei trukdė patekti grynam orui. Grotų ant langų įrengimą reglamentuoja teisės aktai, todėl šiuo atveju pažeidimo nėra.

Kalėjimų tarnyba pažymi, kad Pažymoje pateikiama informacija apie tualeto patalpos plotus, t. y. 7 būrio 3 patalpoje WC plotas 1,70 kv. m, 7 būrio 5 patalpos plotas – 1,73 kv. m; 7 būrio 1 patalpos plotas – 1, 62 kv. m; 7 būrio 6 patalpos plotas – 1,51 kv. m. Dėl klozeto švaros Kalėjimų tarnyba pažymi, kad už švarą tualeto patalpose yra atsakingi patys nuteistieji, kurie naudojasi tualeto patalpa. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, todėl yra sudaromos visos sąlygos švarai ir tvarkai pataikyti. Teigia, kad jei būtų gerai valomi klozetai, tai jų viduje negalėtų būti rūdžių ar kalkių. Taip pat pateikiamos tualeto patalpų fotonuotraukos, kuriuose matyti, kad yra pakankamai vietos prieiti prie kriauklės – praustuvės norint nusiplauti rankas. Jeigu pareiškėjas lipa ant klozeto, tokiu būdu norėdamas prieiti prie kriauklės – praustuvo, tai Kalėjimų tarnyba neturėtų būti už tai atsakinga.

Atstovės vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad kalinimo įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Be to, 2024 m. rugsėjo 4 d. gauta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma Nr. RV-22-8327, kurioje nurodyta, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių į psichologus nesikreipė. Kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. netinkamų kalinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo skunde nurodomų netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime (ne)pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam teko atlikti bausmę patalpose, kuriose buvo apgyvendintas maksimalus skaičius nuteistųjų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu atliko bausmę: nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 7 būrio 3 patalpoje (7-3); nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 7 būrio 5 patalpoje (7-5); nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. – 7 būrio 1 patalpoje (7-1); nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. – 7 būrio 6 patalpoje (7-6). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7 būrio 3 patalpos plotas 21,21 kv. m, o įrengtos 4 miegamosios vietos; 7 būrio 5 patalpos plotas 13,37 kv. m ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 7 būrio 1 patalpos plotas 15,75 kv. m ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 7 būrio 6 patalpos plotas 15,63 kv. m ir įrengtos 3 miegamosios vietos.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tad ginčo laikotarpiu, įvertinus faktinius patalpų plotų ir miegamųjų vietų plotus, darytina išvada, kad nebuvo pažeistas asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas, nes 7-3 patalpoje pareiškėjui teko 3,60 kv. m (21,21 kv. m plotas/4 miegamosios vietos - 1,70 kv. m WC plotas), patalpoje 7-5 teko 4,96 kv. m (13,37/2-1,73), patalpoje 7-1 teko 3,63 kv. m (15,75/3-1,62), patalpoje 7-6 teko 3,70 kv. m (15,63/3-1,51) gyvenamojo ploto.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad patalpose buvo įrengtas tik vienas langas, kuris pilnai neatsidaro, todėl patenka mažai gryno oro bei tiesioginių saulės spindulių. Papildomos ventiliacijos, skirtos patalpos vėdinimui, nėra, kas trukdo normaliai išsimiegoti, pailsėti.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės) 11 punktas reglamentuoja atviros kolonijos, pusiaukelės namų, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpų įrengimo bendruosius reikalavimus. Vadovaujantis minėtų taisyklių 11.5 papunkčiu, nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. O pagal taisyklių 11.6 papunktį nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai turi būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (Taisyklių 11.8 papunktis).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“(toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. LV-50574 nurodyta, kad Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos 1-ojo kalėjimo 7 būrio 1, 3 , 5 ir 6 patalpose veikia rekuperacinė oro vėdinimo sistema ir vėdinama pro langą. Langai yra plastikiniai, tvarkingi. Pravieniškių 1-ajame kalėjime 7 būrio patalpos įrengtos rekonstruotuose kalėjimo pastatuose pagal patvirtintus projektus norvegų fondo lėšomis. Rekonstrukcija buvo baigta 2018 metais ir rugpjūčio mėnesio pabaigoje į gyvenamąsias patalpas įkelti nuteistieji. Nuteistasis minimu laikotarpiu su skundais/prašymais į Turto valdymo skyrių nesikreipė.

Teismo vertinimu, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais apie netinkamas nuteistųjų laikymo 7 būrio 1, 3, 5 ir 6 patalpose sąlygas, o ne konkrečiais, išsamiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti), kad jo atžvilgiu buvo padaryti jo nurodyti pažeidimai ir kad dėl to jis patyrė prašomą atlyginti neturtinę žalą. Tuo pačiu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo) veiksmų neteisėtumą nei Taisyklių, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015, nei CK 6.271straipsnio 4 dalies ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo prasme.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad 7 būrio tualeto patalpa yra labai maža, atsisėdus ant klozeto keliai atsiremia į durų staktą. Pareiškėjui labai nepatogu atlikti gamtinius reikalus. Nuo ilgo naudojimo, visas klozeto vidus yra apsinešęs rūdimis ir kalkėmis. Kriauklė – praustuvė įrengta nepatogioje pozicijoje. Kiekvieną kartą norint apsiprausti, pareiškėjas būna priverstas užlipti ant klozeto. Pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu prausiantis galima lengvai paslysti ir susižaloti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 papunktį kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė.

Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniuose mazguose įrengtas klozetas, sujungtas su kriaukle. Kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad tokio pobūdžio sanitarinio mazgo įrengimas buvo 7 būrio 3 patalpoje (WC plotas 1,70 kv. m), 7 būrio 5 patalpoje (plotas – 1,73 kv. m); 7 būrio 1 patalpoje (plotas – 1, 62 kv. m); 7 būrio 6 patalpoje (plotas – 1,51 kv. m). Teismo vertinimu, nors sanitarinio mazgo patalpa atrodo maža, tačiau inžineriniu sprendiniu išsprendžiama erdvės sanitariniame mazge sutaupymo klausimas, tad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui galėjo kilti jo nurodomi nepatogumai naudojantis sanitarinio mazgo patalpa. Be to, kaip jau minėta anksčiau Pravieniškių 1-ajame kalėjime 7 būrio patalpos įrengtos rekonstruotuose kalėjimo pastatuose pagal patvirtintus projektus norvegų fondo lėšomis. Kad patalpos buvo rekonstruotos matyti ir iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į bylą pateiktų fotonuotraukų.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad prausiantis prisitaško ant grindų vandens, tokiu būdu galima paslysti pažymėtina, kad už švarą sanitarinio mazgo patalpose yra atsakingi patys nuteistieji, kurie naudojasi tualeto patalpa. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, todėl yra sudaromos visos sąlygos švarai ir tvarkai pataikyti. Naudojant sanitariniam mazgui skirtas higienos ir valymo priemones rūdys ar kalkės nesikaupia. Sanitarinių mazgo patalpų fotonuotraukų matyti, kad yra pakankamai vietos prieiti prie kriauklės – praustuvės norint nusiplauti rankas ar kita.

Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinė patalpa yra tvarkinga. Jose yra valymo priemonės. Kriauklę galima prieiti iš šono, todėl nėra paaiškinimo pareiškėjo teiginiams, kad norint pasinaudoti kriaukle reikia lipti ant klozeto. Kita vertus, pareiškėjas tik bendro pobūdžio pasvarstymais grindžia Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus. Duomenų, kad su skunde aptariamais klausimais pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, nenurodyta.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Ž. E. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.