Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. 2-1879-51/2008 pagal Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės pareiškimą atsakovui Ažulaukio žemės ūkio bendrovei, suinteresuotiems asmenims J. O. , S. P. ir kt. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad, prieš kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas privalo laikytis ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškimas teismui dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti (CK 2.126 str. 2 d.). Tokiame pareiškime turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas bei nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Dalyviui nesilaikant šių reikalavimų, pareiškimas neturi būti priimamas. Pačios ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos paskirtis yra bandymas išspręsti ginčą be teismo įsikišimo. Teismas nurodė, kad reikalavimas apskritai laikytis įstatymų (nepažeidinėti pajininkų ir narių teisių), nesuformulavus konkrečių reikalavimų, iš esmės neatitinka ikiteisminės bylos sprendimo tvarkos paskirties. 2008 m. sausio 28 d. bendrovei prokurorės nurodytas reikalavimas nutraukti netinkamą veiklą suformuluotas abstrakčiai - nutraukti pajininkų ir narių teisių pažeidinėjimą. Teismas nurodė, kad iš tokio reikalavimo neaišku, kokių konkrečiai asmenų atžvilgiu kokie konkrečiai veiksmai turi būti nutraukti, t.y. iš tokio reikalavimo neaišku, ką ir kieno atžvilgiu konkrečiai turėtų atlikti bendrovė, taigi, neaišku, kaip tokį reikalavimą reikia realizuoti. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos nutraukimo (CK 2. 126 str. 2 ir 3 d.), t.y. nebuvo tinkamai laikytasi išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas pareiškimą priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

1. Reikalavime nėra konkrečiai įvardinti netinkamos veiklos vykdytojai. Į atsakovą buvo kreiptasi pagal CK 2.126 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

2. CK nenumato reikalavimo nutraukti netinkamą veiklą privalomos formos. Kreipimesi į juridinį asmenį buvo išdėstyti veiksmai, bendrovės narių bei pajininkų teisių pažeidinėjimai, kuriuos paprašyta nutraukti, todėl teismo motyvas, kad iš tokio reikalavimo neaišku, kokių konkrečiai asmenų atžvilgiu kokie konkrečiai veiksmai turi būti nutraukti, nėra pagrįstas.

3. Be ekspertų išvadų nėra galimybės detaliau nurodyti netinkamą Ažulaukio žemės ūkio bendrovės veiklą. Kiekvienas neteisėtai iš bendrovės pašalintas narys, netekdamas teisės balsuoti Ažulaukio žemės ūkio bendrovės visuotiniuose narių susirinkimuose ir dalyvauti bendrovės valdyme, patyrė žalą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šiuo įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas.

Remiantis CK 2.125 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi vienas ar keli žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai, kurių pajai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų pajų. Prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, taip pat turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.125 str. 2 d.).

Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus.

Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, taigi jis suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro pareiškimą.

Šiuo atveju prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens - Ažulaukio žemės ūkio bendrovės – veiklos tyrimo ir nurodė, kad neteisėtai išbraukti bendrovės nariai ir pajininkai neturi teisės kreiptis į teismą (CK 2.125 str. 1 d. 3 p.).

Tačiau byloje esantys duomenys patvirtinta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamas J. O. , M. N. , K. T. , M. R. ir kitų asmenų ieškinys dėl Ažulaukio žemės ūkio bendrovės narių ir pajininkų teisių pažeidimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (t. 2, b.l. 88-113). Taigi, šie asmenys, kurių pareiškimu prokuroras nagrinėjamojoje byloje gina viešą interesą, yra kreipęsi į teismą dėl jų pažeistų teisių, tarp jų ir nurodytų prokurorės pareikšime, gynimo.

Aplinkybė, kad suinteresuoti šioje byloje asmenys, neatitinkantys CK 2.125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pareiškimui paduoti, neturi teisės kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to egzistuoja viešasis interesas šiame teisiniame santykyje ir jį turi teisę ginti prokuroras. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys gali ginti ir gina savo pažeistas teises savarankiškai, tad nėra pagrindo daryti išvadą, kad prokuroro ginamos suinteresuotų asmenų teisės sudaro viešąjį interesą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroras gali ginti viešąjį interesą tik tuomet, kai, jo nuomone, yra pažeisti ne mažesnės kaip CK 2.125 straipsnyje numatytos asmenų grupės interesai.

Įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos turi laikytis ir prokuroras, kai jis kreipiasi, gindamas viešąjį interesą.

CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti teismui paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Minėtame straipsnyje pabrėžiama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame pareiškime turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Tik motyvuotas konkrečios netinkamos veiklos požymių pareiškėjo kreipimesi nurodymas yra pagrindas juridinio asmens valdymo organui pašalinti netinkamos valdymo veiklos aplinkybes arba pateikti pareiškėjui argumentuotą atsakymą, jog įtarimai dėl valdymo veiklos netinkamumo yra nepagrįsti.

Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės 2008 m. sausio 28 d. reikalavime (t. 1, b.l. 190) nurodyti atsakovo veiklos, kuri, pareiškėjos nuomone, yra netinkama, taip pat nesąžiningo pareigų vykdymo pasireiškimo požymiai: 1) bendrovės vadovas neteikia bendrovės nariams ir pajininkams informacijos apie turimų pajų dydį, pajininkų skaičių, visų pajų dydį, narystės bendrovėje pasibaigimą, pajų nurašymą, taip pat neišduoda pajininkų knygelių; 2) neteisėtai pašalinti nariai neteko teisės balsuoti ir patyrė žalą. Prokurorė nurodė motyvus, kuriais grindžia nuomonę dėl veiklos netinkamumo ir reikalavimą nutraukti netinkamą veiklą – kiekvienas turtintis teisinį interesą asmuo turi teisę gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas, vadovas yra nesąžiningas, neteikdamas minėtos informacijos, bendrovės pajininkų ir bendrovės narių teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėja suformulavo reikalavimą nutraukti bendrovės pajininkų ir bendrovės narių teisių pažeidinėjimą ir sušaukti visuotinį narių susirinkimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2008 m. sausio 28 d. reikalavimu nėra tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos nutraukimo, nes reikalavimas bendrovei yra suformuluotas abstrakčiai ir neaišku, kokių konkrečiai asmenų atžvilgiu kokie konkrečiai veiksmai turi būti nutraukti.

Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad bendrovė neteikia nariams ir pajininkams atitinkamos informacijos, reikalavimas atsakovui nepažeisti narių ir pajininkų teisių nėra konkretus. Iš pareiškimo nėra aišku, kokių veiksmų bendrovė turi imtis, kad nebūtų pažeidžiamos bendrovės pajininkų ir bendrovės narių teisės, išskyrus reikalavimą sušaukti visuotinį narių susirinkimą. Be to, asmuo, nebūdamas bendrovės nariu ar pajininku, neturi teisės reikalauti juridinio asmens nutraukti netinkamą veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos nutraukimo, t.y. nebuvo tinkamai laikytasi išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys manydami, kad jų teisės ir interesai buvo pažeisti, gali, įstatymų nustatyta tvarka, kreiptis į teismą dėl, jų manymu, neteisėtų žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo nutarimų pripažino negaliojančiais.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai ir pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties panaikinimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.