- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-530-634/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 91-197 ir nuspręsta nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 20 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2022 m. liepos 28 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 3 mėnesiai 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundą, pakeitė Komisijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą ir nusprendė netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o sušvelnintas jos atlikimas, pasiektas nuteistajam darant pažangą bausmės atlikimo metu. Skunde pažymi, jog turi deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat užtikrintą darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gali būti priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog bausmės atlikimo metu bandė įsidarbinti, tačiau pataisos įstaigoje yra darbo vietų trūkumas. Apylinkės teismas neįvertino tai, jog mažėja nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra skatintas ir neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pagal galimybę atlyginą ieškinius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
8. Nekyla abejonių dėl to, kad S. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nuteistajam S. K. 2022 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1689 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2022 m. sausio 15 d. atlikto vertinimo nuteistajam S. K. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, demonstruoja aukštą motyvaciją darbinei veiklai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą, buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi ir tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo S. K. atveju jos vis tik dar nėra pakankamos.
10. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų aplinkybių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį), lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Pokalbio metu pastebėta, jog nuteistajam S. K. trūksta asmeninės nuomonės tvirtumo, gebėjimo atsispirti kitų įtakai bei manįpuliacijos. Nuteistajam S. K. ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo skiriamos lengvesnio pobūdžio drausminės priemonės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Šiuo metu geba atpažinti tam tikras turimas problemas, tačiau vengia jas spręsti bei tikisi, kad jos išsispręs savaime. Įvertinimo metu stebima, kad asmuo praeityje ne tik, kad vengė spręsti turimas problemas teisėtai būdais, tačiau ir nusprendęs imtis veiksmų pasirinkdavo netinkamas sprendimo strategijas, nes buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes (pvz.: pinigus), o ne į neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu iš dalies geba atpažinti pasekmes tiek sau bei savo artimiesiems, tiek ir nukentėjusiems asmenims, tačiau tai daugiau daro įžvelgdamas pasekmes sau. Teisės pažeidėjas geba įvardinti ateities tikslus (tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu bei išeiti į laisvę anksčiau laiko, o išėjus – dirbti ir išlaikyti šeimą), tačiau stebima, kad įvardintiems planams trūksta konkretumo. Taip pat stebima, kad S. K. ir praeityje turėjo planų, kurių negebėjo kryptingai ir nuosekliai siekti. Nors nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, kad S. K. būtų pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, tačiau yra duomenų, kad dar neišnykus teistumui jis jau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Dabartinis teisės pažeidimas nėra sunkesnis už buvusius, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis – visos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio: vagystės, plėšimai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis S. K. laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos tikisi vykdyti kai įsidarbins, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
12. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju jis nebus atleistas nuo tolimesnės bausmės, o tai jam tik padės integruotis į visuomenę bei neleis netinkamai elgtis, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai S. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.